Atsisveikinti su vienu žymiausiu Europos krepšinio strategų susirinko tikras žvaigždynas – Željko Obradovičius, Vlade Divacas, Predragas Danilovičius, Dino Radja, Jure Zdovcas, Žarko Paspaljis.
Su treneriu atsisveikino ir kiti buvę D.Ivkovičiaus auklėtiniai – Vassilis Spanoulis, Theodoros Papaloukas, Marko Kešeljis. Taip pat – Pirėjo „Olympiacos“ klubo savininkai Panagiotis bei Georgios Aggelopoulos.
D.Ivkovičius mirė ketvirtadienį Belgrado ligoninėje, eidamas 78-uosius gyvenimo metus. Pastaruoju metu jo sveikata buvo prasta. Krepšinio treneris mirė dėl susirinkusių skysčių plaučiuose.
D.Ivkovičius buvo vienas sėkmingiausių trenerių per Europos krepšinio istoriją, dirbęs net 46 metus ir laimėjęs ryškių titulų.
Vienas svarbiausių laimėtas 2012 metais, kai jo vadovaujamas Pirėjo „Olympiakos“ laimėjo Eurolygoje.
Pats buvęs įžaidėju ir dešimtmetį rungtyniavęs Belgrado „Radnički“ klube, D.Ivkovičius išgarsėjo kaip treneris.
Vos pradėjęs žengti šiuo keliu su Belgrado „Partizan“ jis laimėjo tuometinės Jugoslavijos pirmenybes ir R.Koračo taurę 1979 metais.
D.Ivkovičius stovėjo prie tuometinės Jugoslavijos rinktinės vairo, kai ši buvo viena stipriausių pasaulyje.
Vadovaujant D.Ivkovičiui Jugoslavija laimėjo Seulo olimpinių žaidynių sidabrą, o 1989 metais – Europos čempionato auksą.
1990 metais su šiuo treneriu priešakyje jugoslavai tapo pasaulio čempionais, o 1991 metais vėl triumfavo Europos pirmenybėse.
Auksą Europos čempionate D.Ivkovičius laimėjo ir 1995 metų Europos pirmenybėse, kur finale Jugoslavijos komanda palaužė Lietuvą.
Viename iš paskutiniųjų savo interviu Serbijos treneris 1995 metų pergalę Atėnuose išskyrė kaip reikšmingiausią per savo karjerą.
„Galbūt išskirčiau Atėnų auksą. Visi laimėjimai svarbūs, bet Atėnų auksas... Jei mums nebūtų pasisekę, mes nebūtume dalyvavę 1996 metų olimpinėse žaidynėse, nebūtume tokie 1997 ar 1998 metais“, – „Blick“ citavo garsųjį trenerį.
Paskui D.Ivkovičius užleido trenerio postą Željko Obradovičiui, bet liko rinktinės štabe ir prisidėjo prie 1996 metų olimpinio sidabro, 1997 metų Europos ir 1998 metų pasaulio čempionatų aukso.
Tarp „Duda“ vadinamo trenerio auklėtinių buvo tokios superžvaigždės, kaip Vlade Divacas, Toni Kukočius, Draženas Petrovičius, Dino Radja, Jure Zdovcas, Aleksandras Džordževičius.
Vėliau D.Ivkovičius buvo grįžęs prie Serbijos rinktinės vairo 2008–2013 metais ir su ja laimėjęs 2009 metų Europos čempionato sidabrą, o 2010 metais pasaulio čempionate užėmė ketvirtąją vietą, mačą dėl bronzos serbams pralaimėjus Lietuvai.
Klubiniame krepšinyje jis treniravo Graikijos, Serbijos, Kroatijos ir Turkijos klubus.
1997 metais buvo pirmą kartą pripažintas geriausiu Europos krepšinio treneriu, kada treniravo Pirėjo „Olympiakos“, o Graikijos klubas laimėjo Eurolygą.
2002–2005 m. D.Ivkovičius vadovavo Maskvos CSKA klubui, su kuriuo tris kartus tapo Rusijos čempionu. 2006 metais jo vadovaujamas Maskvos „Dinamo“ laimėjo ULEB taurę.
Didžiausią sėkmę klubų krepšinyje jis pakartojo grįžęs į „Olympiakos“, kurį treniravo 2010–2012 metais – 2012 metais po triumfo Eurolygoje serbas buvo išrinktas ir Eurolygos metų treneriu.
2014–2016 m. D.Ivkovičius treniravo Stambulo „Anadolu Efes“ klubą, o po darbų etapo Turkijoje pasitraukė iš aukščiausio lygio krepšinio ir grįžo gyventi į Serbiją.
Garsiojo trenerio aistra gyvenime buvo sportiniai balandžiai – su paukščiais jis irgi yra laimėjęs varžybų.
2017 metais D.Ivkovičius išrinktas į FIBA Šlovės muziejų ir pripažintas Eurolygos legenda.
