Tai buvo laikas, kai Dainius Adomaitis krūptelėdavo, sulaukdavęs žinutės telefone. Dažniausiai tai būdavo žinutė iš komandos gydytojo. Ir dažniausiai ji nereikšdavo nieko gero.
Visą rudenį, taip pat ir gruodį Vilniaus komandos žaidėjus vieną po kito pjovė traumos, o įžaidėjas Ch.Krameris patyrė net kelias traumas.
„Kai mūsų geriausias ir pagrindinis žaidėjas (Chrisas Krameris) negali žaisti, apsivertė daug planų. Teko koreguoti sudėtį“, – kalbėjo „Ryto“ sporto direktorius Linas Kleiza, kuriam teko ieškoti išeičių.
Ch.Krameris sužaidė tik ketverias rungtynes LKL čempionate ir tik trejas Europos taurės turnyre, kuriame pelnė po 5 taškus ir atliko po 4 rezultatyvius perdavimus, nors praėjusį sezoną jis rinko net po 17 naudingumo balo tarptautinėse kovose, o LKL buvo išrinktas geriausiai besiginančiu žaidėju.
Mindaugui Girdžiūnui teko slinktis į įžaidėjo poziciją, bet gynėjas ten strigo, jis visada geriau jautėsi atakuodamas nei valdydamas komandą.
„Rytą“ papildė kroatas Roko Stipčevičius, Europos taurės varžybose renkantis po 9,6 taško ir 3,4 rezultatyvaus perdavimo. Progų debiutui gavo ir Aistis Pilauskas.
Tačiau įžaidėjai grįžta. Ch.Krameris ir Margiris Normantas praėjusią savaitę jau aukštesniu tempu treniravosi individualiai, o praėjusį antradienį prisidėjo prie komandos pratybų.
Ch.Krameris išvyko ir Monaką, nors prieš Europos taurės turnyro „Top 16“ etapo antrąsias rungtynes E grupėje net „Ryto“ treneris D.Adomaitis nežinojo, ar galės pasinaudoti 30-mečiu amerikiečiu aikštėje.
| Vieta | Komanda | Pergalės | Pralaimėjimai |
| 1. | ALBA | 1 | 0 |
| 2. | „Rytas“ | 1 | 0 |
| 3. | „Partizan“ | 0 | 1 |
| 4. | „Monaco“ | 0 | 1 |
Ar galės siekti antrosios pergalės šiame etape, nėra įsitikinęs ir pats Ch.Karmeris, kuriam gydantis traumą ilgiau nei du mėnesius nutiko tiek įvykių komandoje.
– Chrisai, esate be specialaus bato – ar esate pasirengęs žaisti? – prieš kelionę į Monaką paklausė Ch.Kramerio 24sek.
– Matysime. Antradienį buvo tik mano pirmoji treniruotė su komanda, nes iki tol dirbau asmeniškai. Sunku dar apibūdinti, kokiame taške esu, aš tik labai džiaugiuosi, kad pagaliau galiu prisidėti prie komandos.
– Kas per čiurnos trauma jus išvedė iš rikiuotės tiek ilgam?
– Pora čiurnos sausgyslių buvo pažeistos. Pamenu, kad bandžiau dar sužaisti prieš „Neptūną“, bet žaidžiau ant vienos kojos. Po pokalbio su gydytojais ir medicininių testų teko ryžtis rimtam gydymui – mano koja buvo įtvare 6–7 savaites.
Gera dabar grįžti į aikštę. Labai tikiuosi, kad traumos yra praeityje.
– Tai nebuvo pirmoji trauma jums žaidžiant „Ryte“. Kiek sudėtinga buvo psichologiškai?
– Buvo. Žinote, buvau susižeidęs riešą, kelį, kulkšnį. Psichologiškai buvau atsidūręs žemai. Iš pradžių galvojau, kad reikės operacijos. Jos neprireikė, bet visą procesą teko iškęsti specialiame bate. Tuo metu galvoje vis dar nenuslinko mintis apie operaciją. Nes jei koja nesugytų, visa tai nusikeltų ir į vasarą.
Bet ištrūkęs iš bato aš puoliau daryti reabilitaciją, kad kuo greičiau sugrįžčiau į aikštę.
– Kol jūs gydėtės traumą, Roko Stipčevičius atvyko į Vilnių. Kaip vertinate jo prisidėjimą prie komandos?
– Jis įsiliejo visai gerai. Jis ieškojo komandos Europoje ir norėjo žaisti svarbioje lygoje, geroje šalyje. Jis pačiupo galimybę ir įsiliejo gerai. Sugeba valdyti komandą, atakuoti žaidžiant pikenrolą.
Per rungtynes Turine sužaidė puikiai ir buvo pakėlęs į kitą lygį save ir komandą (pelnė 31 tašką). Man džiugu, kad grįždamas į aikštę galėsiu žaisti su juo kartu.
– Ar jums, kaip įžaidėjui, turėtų būti lengva žaisti su naujuoju vidurio puolėju Arciomu Parachouskiu?
– Taip, juk jis toks didelis taikinys! Tai didelis vaikinas, kuris turėtų statyti tvirtas užtvaras, o atakuojant tai labai praverčia. Jam galima perduoti kamuolį, o pagavęs jis renka taškus. Patyręs, aukštas, žaidęs Eurolygoje – tai puikus pastiprinimas ne tik patirtimi, bet ir įgūdžiais puolime ir gynyboje.
– Prieš mėnesį Dominique'as Suttonas kalbėjo apie tai, kad buvo praradęs aistrą krepšiniui. Kaip komandos kapitonas galbūt kalbėjotės su juo?
– Turbūt geriau jis pats atsakytų. Nemanau, kad jis prarado aistrą. Tiesiog galbūt, jei pradžioje ne viskas klostosi gerai asmeniškai ir komandai, atsirado tokių minčių. Galbūt reikalai ėjo ne visiškai taip, kaip jis įsivaizdavo ir jis padarė porą pareiškimų socialiniuose tinkluose. Bet man sunku kalbėti už jį.
– Dabar komanda yra laimėjusi 7 rungtynes paeiliui – kiek tai svarbu?
– Kiekvienas mačas yra kita istorija. Mes turime būti pasirengę žaisti iš visų jėgų Monake. Jei būsime tinkamai nusiteikę, turėsime galimybių parsivežti pergalę.
„Monaco“ – labai gera komanda. Žaidžia labai greitą krepšinį ir turi agresyvius aukštaūgius. Laukia sunkios rungtynės, bet reikia kautis 40 minučių.
– Kiek minučių jūs pats tikitės sužaisti Monake?
– Neturiu supratimo. Aš net nežinau, ar įžengsiu į aikštę, sakau, tai sąžiningai. Man dabar svarbi kiekviena diena, kiekviena treniruotė, parodanti kaip reaguoja mano kūnas, kaip aš pats jausiuosi, ką sakys daktarai, taip pat ir treneriai. Tada ir bus sprendimai.
