Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 1d. 13:34

3x3 krepšinio žvaigždė Marijus Užupis – apie ūkininkavimą ir olimpinę svajonę

Marius Užupis
Asmeninio archyvo nuotr. / Marijus Užupis

Šią vasarą 3x3 krepšinio žvaigžde tapęs 197 cm ūgio Marijus Užupis ateinančių metų kovą švęs 27-ąjį gimtadienį. Sportininkas jau dabar žino, kokios dovanos norėtų labiausiai – būtent kovą Indijoje vyks olimpinis atrankos turnyras, kuriame dalyvaus ir Lietuvos rinktinė, su „Uzi“ pravardę šią vasarą gavusiu Marijumi priešakyje. Dėl istorinės galimybės patekti į Tokijo olimpines žaidynes šiuo metu NKL lygoje žaidžiančiam Šakių „Vyčiui“ atstovaujantis M.Užupis žada kovoti iš visų jėgų.

Skatino vadovybė

Daugiau nei prieš metus 3x3 krepšinis Lietuvoje merdėjo ir niekas net negalėjo pagalvoti, kad šios sporto šakos atstovus galėsime turėti jau 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Dabar patekti į olimpiadą kone vienodai šansų turi tiek šalies 5x5, tiek 3x3 vyrų krepšinio rinktinės. Abi jos varžysis atrankos turnyruose. Skirtumas tik tas, kad iš Jono Valančiūno, Domanto Sabonio, Mariaus Grigonio ir kitų geriau žinomų žaidėjų sudaryta komanda atranką žais namuose, o trijulių krepšinio rinktinei atstovaujantys M.Užupis, Aurelijus Pukelis, Šarūnas Vingelis ir Paulius Beliavičius vyks į Indiją.

Kalbėdamas apie kiek netikėtai atsiradusią galimybę sudalyvauti olimpiadoje, M.Užupis teigė atiduosiantis visas jėgas, kad ši svajonė virstų realybe. Tiesa, anot jo, trijulių krepšinyje vyrauja itin didelis sėkmės faktorius, todėl net patys stipriausi atletai nėra apsaugoti nuo nemalonių netikėtumų.

Asmeninio archyvo nuotr./Marius Užupis
Asmeninio archyvo nuotr./Marius Užupis

Galimybę varžytis dėl patekimo į olimpiadą M.Užupis su komandos draugais gavo puikiai šią vasarą pasirodę įvairiuose tarptautinės krepšinio federacijos FIBA rengiamuose turnyruose. Juose Lietuvos rinktine tapusi Šakių „Gulbelė“ iškovojo ne vieną skambią pergalę ir šį sezoną bendroje pasaulio klubų įskaitoje užbaigė būdama šeštoje vietoje.

„Manau, jog didžiausia mūsų stiprybė yra ta, kad visi esame geri draugai ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Visi esame pažįstami jau ne vienerius metus, ne vieną sezoną rungtyniaujame kartu. Mes – kaip šeima. Kartais net pabostame vieni kitiems, bet labai greitai vėl vienas kito išsiilgstame“, – juokėsi M.Užupis.

Jo teigimu, prie „Gulbelės“ sėkmės daug prisideda ir tai, kad visas lietuvių ketvertukas kartu rungtyniauja ne tik 3x3 turnyruose, bet dalijasi ir viena rūbine atstovaudami Šakių „Vyčio“ komandai NKL čempionate.

Nemažą dalį nuopelnų dėl aplankiusios sėkmės M.Užupis taip pat skiria ir Šakių „Vyčio“ prezidentui Rolandui Skaisgiriui. Būtent jis pasiūlė vaikinams sudalyvauti Lietuvoje vykusiuose 3x3 krepšinio žiemos etapuose. Iš pradžių kartu su M.Užupiu, A.Pukeliu, Š.Vingeliu bei P.Beliavičiumi žaidė ir Justas Sakalauskas bei Erikas Jakštys, tačiau vėliau kovas tęsė tik dabartinis ketvertukas.

Anot Mariaus, trijulių krepšinyje vyrauja itin didelis sėkmės faktorius, todėl net patys stipriausi atletai nėra apsaugoti nuo nemalonių netikėtumų.

„Pirmasis turnyras nenusisekė taip, kaip norėjome, iškritome ketvirtfinalyje, tačiau vėliau užsispyrėme ir laimėjome kelis kitus etapus bei tapome stipriausia šalies trijulių komanda. Gerai, kad mus palaikė ir skatino dalyvauti 3x3 turnyruose „Vyčio“ vadovybė. Kiti NKL klubai savo žaidėjų neišleisdavo į tokius turnyrus, nors jie ir nesidubliuodavo su oficialiomis lygos rungtynėmis. Vis tiek yra rizika gauti traumą, susižeisti, pervargti“, – kalbėjo M.Užupis.

Įveiktų „Žalgirį“

Tapę galinga 3x3 krepšinio jėga, lietuviai šią vasarą ant menčių paguldė ir ne vieną iki tol iš pirmo žvilgsnio už juos stipresnę bei labiau patyrusią ekipą iš kitų pasaulio šalių. Pats Marijus teigė, kad labiausiai savo jėgomis jie patikėjo, kai viename iš turnyrų įveikė kaimyninės Latvijos sportininkus, kurie šiuo metu rikiuojasi trečioje pasaulio klubų reitingo vietoje.

Nors šią vasarą „Gulbelė“ nugalėjo ne viename FIBA organizuotame čempionate, tačiau neišvengė ir skaudžių nesėkmių. Marijaus nuomone, prie jų nemažai prisidėjo ir iki tol buvusi maža patirtis.

„Mums ypač nesisekė pirmose keliose varžybose, kuriose dažniausiai iškrisdavome ketvirtfinalių etapuose. Įprastas krepšinis nuo trijulių skiriasi tuo, kad žaidžiant 3x3 tempas yra nepalyginamai didesnis, čia daugiau leidžiama fizinės kovos, o atakai skiriama vos 12 sekundžių. Net jei varžovas akivaizdžiai kabinasi ant rankų, teisėjas retai kada skiria pražangą. Kai kurie varžovai mėgsta įvairiais būdais erzinti priešininkus, nepatogiai paduodami jiems kamuolį, įžnybdami ar kaip nors panašiai besielgdami. Tuo ypač mėgaujasi serbai ar slovėnai. Prireikė net kelių turnyrų, kol sugebėjome prie viso to prisitaikyti“, – prisipažino pašnekovas.

Būtent dėl minėtų niuansų Marijus pritaria viešumoje garsiai nuskambėjusioms R.Skaisgirio mintims, kad žaisdami 3x3 krepšinį Šakių „Gulbelės“ atstovai įveiktų bet kuriuos tris Kauno „Žalgirio“ krepšininkus.

„Žalgiriečiai tikrai geresni sportininkai už mus, tačiau jiems taip pat prireiktų laiko, kol jie prisitaikytų prie kitokio žaidimo ir jo taisyklių. Nesakau, kad laimėtume viską, tačiau, jei žaistume, tarkime, 5 rungtynes, manau, jog 2–3 iš jų tikrai laimėtume“, – savo jėgomis neabejojo „Uzi“ pravardę iš vieno varžybų komentatoriaus dėl savo šaltakraujiškumo šią vasarą gavęs Marijus.

Per vasarą – 20 valstybių

Vasarą Marijus dalyvavo ne tik begalėje 3x3 krepšinio turnyrų, gindamas „Gulbelės“ garbę. Jis taip pat su Lietuvos studentų rinktine tapo Portugalijoje, Porto mieste, vykusio Europos universitetų trijulių krepšinio čempionato nugalėtoju. Kartu su juo aukso medalius iškovojo Aurimas Urbonas, Ignas Labutis ir Tomas Zdanavičius.

M.Užupis paskaičiavo, kad šią vasarą važinėdamas po įvairius turnyrus aplankė apie 20 pasaulio valstybių. Tiesa, iš arčiau apžiūrėti pavyko tik keletą jų, nes ilgos kelionės, treniruotės ir rungtynės sportininkus taip išvargindavo, kad jie susipažindavo su šalimi dažniausiai tik per autobuso langą.

„Kai kurios kelionės trukdavo net iki 30 valandų. Turbūt natūralu, kad po tokios varginančios kelionės norisi tik kuo greičiau pasiekti viešbučio kambarį ir griūti į lovą. Apie jokias ekskursijas negali būti net kalbos. Apskritai, visą vasarą gyvenome tarsi ant lagaminų. Grįždavome namo, persikraudavome daiktus ir vėl į oro uostą. Bet neneigsiu, man toks gyvenimo būdas visai patiko, tik gal kiek išvargino“, – pasakojo Marijus.

Didžiausią įspūdį iš aplankytų valstybių jam paliko Saudo Arabija, Mongolija ir Pietų Korėja. Jis juokavo, kad taip įvyko greičiausiai dėl to, kad šios šalys buvo bene vienintelės, su kuriomis pavyko susipažinti šiek tiek iš arčiau.

Asmeninio archyvo nuotr./Marius Užupis su komanda
Asmeninio archyvo nuotr./Marius Užupis su komanda

Intensyvus sportininkų dalyvavimas 3x3 turnyruose neabejotinai atsiliepė jų atstovaujamo Šakių „Vyčio“ rezultatams klubiniame krepšinyje. Pastaraisiais metais viena iš NKL lyderių buvusi ir pernai tik finale suklupusi komanda šiuo metu turi neigiamą pergalių ir pralaimėjimų santykį. Aišku, žiūrint objektyviai, tokie rezultatai – dėsningi, nes trijulių krepšinyje dalyvavę M.Užupis, A.Pukelis, Š.Vingelis bei P.Beliavičius praleido sezono pradžią, o ir sugrįžusiems jiems prireikė šiek tiek laiko įsivažiuoti. Visgi M.Užupis viliasi, kad reikalai netrukus ims taisytis ir ekipa sugrįš į pergalių kelią.

„Komandai reikia priprasti prie mūsų, o mums – prie jos. Neneigiu, kad mūsų sugrįžimas galėjo šiek tiek išbalansuoti ekipos draugų žaidimą“, – pripažino M.Užupis.

Svajonė – reali

Pastaruosius kelerius metus M.Užupis buvo ir tebėra vienas iš Šakių „Vyčio“ komandos lyderių. Paklaustas, ar niekada neturėjo galimybės pereiti į dar aukštesnį lygį ir mėginti prasimušti į kurią nors LKL komandą, krepšininkas neslėpė, kad tokių galimybių buvo, tačiau konkrečių susitarimų pasiekti taip ir nepavyko. Visgi nedaug trūko, kad jis šį sezoną atstovautų jau kitai ekipai. Vasaros pradžioje Marijus jau buvo pasirašęs preliminarią sutartį su NKL čempione Marijampolės „Sūduva“, tačiau vėliau nusprendė tęsti karjerą Šakiuose.

Asmeninio archyvo nuotr./Marijus Užupis
Asmeninio archyvo nuotr./Marijus Užupis

„Neslėpsiu, finansinis „Sūduvos“ pasiūlymas buvo geresnis, tačiau ne viskas gyvenime atsiremia į pinigus. Kaip tik tuo metu sprendėme, ką daryti su 3x3 varžybomis, todėl nusprendžiau labiau susikoncentruoti į trijulių krepšinį bei atsisakiau marijampoliečių pasiūlymo. Šakiuose man sudarytos visos sąlygos rungtyniauti dviem frontais, o Marijampolėje tokių galimybių nebūtų. Be to, norėjosi ir toliau rungtyniauti vienoje komandoje su bičiuliais Pauliumi, Šarūnu ir Aurelijumi. Jie taip pat turėjo ne vieną pasiūlymą išeiti iš „Vyčio“, tačiau nusprendė pasilikti“, – teigė M.Užupis.

Viena iš priežasčių, kodėl minėtas ketvertukas vis dar atstovauja vienai komandai, – noras ir toliau gludinti tarpusavio ryšius ir pamėginti patekti į Tokijo olimpines žaidynes. Kovo mėnesį lietuviai varžysis Indijoje vyksiančioje olimpinėje atrankoje. Mūsiškiai krepšininkai pateko į B grupę, kurioje susitiks su JAV, Belgijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos sportininkais. Į ketvirtfinalio etapą žengs dvi stipriausios komandos, o bilietą į olimpiadą gaus tik trys stipriausios šio turnyro ekipos.

„JAV į visus turnyrus atsiunčia stiprius krepšininkus, o belgai ir korėjiečiai įprastai stiprūs nebūna. Apie Naujosios Zelandijos atstovus apskritai neturime jokios informacijos. Jie nedalyvauja jokiuose turnyruose, tad net neįsivaizduoju, kaip jie gavo pakvietimą į atranką“, – svarstė Marijus.

Marijus svarstė, kad krepšinis greičiausiai įaugęs į jo genus, mat šia sporto šaka užsiiminėjo jo mama, o ir nemažai giminaičių, nors ir ne profesionaliai, tačiau kamuolį į lanką mėtydavo itin dažnai.

Jo teigimu, pasiruošimas olimpinei atrankai prasidės jau kitų metų pradžioje. Sausį lietuviai kelis kartus vyks į Sankt Peterburgą, kur dalyvaus itin aukšto lygio varžybose. Taip pat numatoma ir stovykla Lietuvoje. Kaip tik kovą, prieš pat olimpiados atranką, Marijus švęs 27-ąjį savo gimtadienį. Jis jau dabar žino, kokios dovanos norėtų labiausiai. Bilieto į Tokijų.

Asmeninio archyvo nuotr./Marijus Užupis
Asmeninio archyvo nuotr./Marijus Užupis

„Trijulių krepšinyje sėkmė vaidina daug didesnį faktorių nei 5x5 krepšinyje. Čia gali vieną dieną paprasčiausiai nepataikyti kelių savo metimų ir laiko atsigriebti jau nebeliks. Šiemet mums labai sekėsi. Daug rungtynių išlošėme paskutiniais metimais. Norėtųsi, kad ir toliau mus lydėtų sėkmė. Bet kokiu atveju esame pasiryžę atiduoti visas jėgas, kad tik įgyvendintume savo svajonę. Neabejoju, kad tai būtų didžiausias mūsų visų gyvenimo pasiekimas“, – ryžto neslėpė pašnekovas.

O kad tiek jis, tiek jo komandos draugai siekdami olimpinio kelialapio aikštėje paliks visas savo jėgas, galima net neabejoti. Darbštumu, kova dėl kiekvieno aikštės centimetro, atsidavimu bei noru nugalėti išsiskiriantys lietuviai būtent dėl šių savo savybių ir pasiekė ne vieną skambią pergalę.

Pats Marijus šiemet savo atstovaujamai komandai išplėšė ne vieną pergalę tolimais metimais, kurie 3x3 krepšinyje yra verti dviejų taškų. Prieš varžybas lietuviai dažnai treniruojasi bėgiodami iš vieno aikštelės kampo į kitą ir mėtydami kamuolį iš trijų taškų zonos. Visų jų tikslas – pataikyti bent 5 tolimus metimus iš eilės. Šiemet M.Užupis per tokio tipo treniruotę Taivane buvo pataikęs net 35 tritaškius iš eilės.

Sportininkas pasakojo kartais išgirstantis klausimų, kodėl Lietuvos 3x3 rinktinei turi atstovauti būtent „Gulbelėje“ vasarą žaidęs ketvertukas, o ne daug garsesni ir didesnę patirtį sukaupę krepšininkai. Vis dėlto tai – neįmanoma. Pagal FIBA taisykles, atstovauti savo šalies rinktinei gali tik geriausi 3x3 reitingą turintys tos šalies sportininkai. O norint gauti reitingo taškų, būtina nuolat dalyvauti įvairiuose FIBA turnyruose. Net ir laimėję vieną iš „Challenger“ turnyrų žaidėjai gauna apie 100 tūkst. taškų. Palyginimui, „Gulbelės“ ketvertukas šiuo metu turi per milijoną reitingo taškų. Aukščiausiai iš lietuvių reitinguojamas A.Pukelis. Marijus žengia antroje vietoje. Tiesa, būtent M.Užupis vienintelis iš lietuvių pateko tarp 11 pretendentų laimėti šio sezono trijulių krepšinio naudingiausio žaidėjo titulą.

Ūkininkas arba mechanikas

Pats Marijus rimtai svarsto ateityje dar labiau susikoncentruoti ties trijulių krepšiniu ir galbūt padaryti ilgesnę pertrauką nuo įprasto 5x5 krepšinio. Kitų šalių klubams bei rinktinėms atstovaujantys sportininkai įprastai koncentruojasi tik ties viena šios sporto šakos kryptimi.

Žaidimas be pertraukos ištisus metus jau šiek tiek ima atsiliepti ir sportininkų sveikatai. M.Užupio teigimu, pats kūnas kartais ima siųsti signalus, kad laikas pailsėti. Jis vylėsi, kad „Vyčio“ vadovai savo žaidėjams suteiks bent savaitę poilsio per didžiąsias metų šventes. Anot jo, to labai reikia tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Asmeninio archyvo nuotr./Marius Užupis
Asmeninio archyvo nuotr./Marius Užupis

Savo 3x3 krepšinio atstovais rūpinasi ir šalies krepšinio federacija, sudarydama visas sąlygas šiems sportininkams atsigauti bei tinkamai pasiruošti artėjančiam olimpiniam atrankos turnyrui.

Šiuo metu „Vyčio“ komandoje rungtyniaujantis aukštaūgis pasakojo, kad 3x3 krepšinyje žaidėjai aukštame lygyje rungtyniauja tiek pat, kiek ir įprastame krepšinyje – iki 35–37 metų. Šiemet lietuvaičiai dalyvaudami įvairiuose FIBA turnyruose sutiko ir keletą buvusių Eurolygos žaidėjų.

Iš Šakių rajono Griškabūdžio kaimo kilęs M.Užupis įvairiuose 3x3 turnyruose dalyvavo ir daug seniau. Tiesa, mėgėjiškai. Krepšinio treniruotes jis pradėjo lankyti ketvirtoje klasėje. Nuo pat pradžių aukščiau už visus bendraamžius ištįsusiam jaunuoliui puikiai sekėsi aikštelėje, todėl susidomėjimas šia sporto šaka kasdien tik didėjo. Grįžęs namo po rungtynių jis nuolat su draugais aptarinėdavo jų rezultatus, o šiltuoju metų laikotarpiu iki sutemų bumbsėdavo kamuoliu kieme.

Marijus svarstė, kad krepšinis greičiausiai įaugęs į jo genus, mat šia sporto šaka užsiiminėjo jo mama, o ir nemažai giminaičių, nors ir ne profesionaliai, tačiau kamuolį į lanką mėtydavo itin dažnai. Pats dar būdamas vaikas Marijus žavėjosi Lino Kleizos žaidimu, o dabar, nors ir neturi idealo, dažnai stebi krepšinio rungtynes bei stengiasi pastebėti net tokias detales, kurių neįgudusi sirgaliaus akis neužfiksuotų.

Pamažu kilęs karjeros laiptais Marijus 2011 m. pasirašė profesionalų kontraktą su Marijampolės „Sūduvos“ ekipa. Tuomet už pirmąjį, dabar atrodytų gana juokingą atlyginimą, maždaug 200 litų, jaunuolis nusipirko sportinę aprangą. Jau po metų vaikinas perėjo į Šakių komandą, kurioje per keletą metų ne tik užsitarnavo daug didesnį atlyginimą, bet ir solidų vaidmenį aikštėje.

Dar kiek anksčiau, 2010 m., Marijus su Lietuvos septyniolikmečių rinktine dalyvavo Pasaulio čempionate Vokietijoje, kurioje mūsų rinktinė tik per vieną metimą liko nuo medalių – užėmė ketvirtą vietą. M.Užupis iki pat dabar atsimena tą apmaudžią nesėkmę. Iki pat dabar jam atmintyje įstrigę ir pirmieji jo taškai, pelnyti ginant šalies garbę. Juos sportininkas pelnė prieš Serbijos komandą.

„Pamenu, jog patekus į rinktinę buvo didelė laimė, bet ir ne mažesnė baimė“, – juokėsi krepšininkas.

Paklaustas, kuo būtų, jei nebūtų tapęs krepšininku, Marijus tik nusijuokia ir susimąsto. Kiek pagalvojęs, jis ima svarstyti, kad greičiausiai remontuotų automobilius arba dirbtų žemę.

„Man patinka automobiliai, jų sandara. Labiausiai žavi „Mercedes“ markės mašinos. Jos – klasikinės, solidžios, turinčios savo vertę. Ūkininkavimas taip pat man nėra svetimas. Vis dėlto dar kurį laiką norėčiau pažaisti krepšinį“, – juokėsi pašnekovas.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:26
02:04
04:45

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 24sek