Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 29d. 07:38

A.Marčiulionis – apie „Rytą“, NBA svajonę ir tėčio legendą: „Krepšinyje klonų nebūna“

Augustas Marčiulionis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Augustas Marčiulionis

Vilniaus „Ryte“ artėjantį sezoną debiutuosiantis 18-metis Augustas Marčiulionis su savimi į vyrų krepšinį atsineša ir ryškiai Lietuvos sporto metraščiuose įrėžtą pavardę, tačiau lyg vėjas per parketą skriejantis įžaidėjas tėčio Šarūno didelių paliktų batų ir papildomo marškinėlių svorio nejaučia. Su vaikystės svajonių komanda susisiejęs vilnietis siekia krepšinyje nusitiesti savąjį kelią.

Šarūno Marčiulionio sportiniai pasiekimai visiems puikiai žinomi ir yra įprasminti „Šlovės muziejuje“, o dabar šeimos estafetę krepšinyje perims jo sūnus Augustas, kuris savo kelią, kaip ir tėtis, pradės Vilniaus klube.

Kaip vienas perspektyviausių šalies krepšininkų dažnai linksniuojamas 193 cm ūgio įžaidėjas praėjusį antradienį padėjo parašą po trejų metų sutartimi su „Rytu“.

Tai buvo maloni ir nepamirštama akimirka Augustui, kilusiam ir augusiam Vilniuje.

A.Marčiulionis prisimena Europos taurės finalą, kuriame triumfavo Chucko Eidsono ir Marijono Petravičiaus vedami vilniečiai. Nors jam buvo septyneri, bet jis puikiai mena, kur stebėjo šią lemiamą turnyro kovą, kai senieji namai buvo pilni pergalės džiaugsmo.

Prie televizoriaus ekrano prilipęs ir „Ryto“ pergalės šokį stebėjęs Augustas pasinėrė į nenutrūkstamą draugystę su krepšinio kamuoliu.

„Daugiau mažiau, bet kiek pamenu save, visada palaikydavau „Rytą“. NBA mėgstamiausios komandos neturėjau, o „Rytas“ man svarbus buvo nuo mažų dienų“, – 15min sakė A.Marčiulionis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Augustas Marčiulionis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Augustas Marčiulionis

Kelias į krepšinį

Tiesa, krepšinis nebuvo pirmoji sporto šaka, kurią Augustas ėmė praktikuoti.

Visai kaip ir tėtis, jis pradėjo nuo teniso, raketę į rankas pirmą kartą paėmęs būdamas penkerių bei teniso aikštynuose zujęs dvejus metus.

Šios sporto šakos rezultatus jis seka ligi šiol, simpatijas reikšdamas legendiniam šveicarui Rogeriui Federeriui.

Smalsiajam A.Marčiulioniui patiko ir futbolas, link kurio jį patraukė raudoną velniuką logotipo centre turinti „Manchester United“.

Velniukai Augusto akyse pradeda lakstyti, kai kalba pasisuka apie krepšinį, kurį jis pamilo savo kambaryje nuo ryto iki vakaro mėtydamas į virš durų staktos pakabintą vaikišką krepšiuką.

Atžalos potraukį krepšiniui pastebėjęs Š.Marčiulionis užrašė sūnų į treniruotes savo vardu įsteigtoje akademijoje. Augustas kamuolį po aikštelę gainiojo dvejus metus, kol būdamas antroje klasėje jis suprato tėčio statusą Lietuvos krepšinio istorijoje.

Jis ėmė sekti tėčio karjeros vingius ir statistikas internete, stebėjo „Youtube“ sukeltus vaizdo įrašus, kuriuose matomi neeilinio sudėjimo lietuvio mirtini reidai NBA aikštelėse bei legendinis „eurostepas“.

Pamenu, kad apie tai sužinoję tėvai man nudavė velnių, tad greitai nusiraminau.

„Mama pasakojo, kad kai aš sužinojau, jog tėtis buvo labai žymus krepšininkas, ėmiau visiems labai girtis. Pamenu, kad apie tai sužinoję tėvai man nudavė velnių, tad greitai nusiraminau“, – 15min juokdamasis pasakojo Augustas Marčiulionis.

Geriausiu šio sezono jaunuoju NKL krepšininku pripažintas įžaidėjas buvo imlus vaikas, palaipsniui kasęs taką link pirmosios miesto komandos.

Būdamas 12-metis jis buvo ryškus tarp dvejais metais vyresnių vaikų, patekdavęs į simbolinius turnyrų penketus.

Mažas ir laibas Augustas atsirėmė į sieną, kai bendraamžiai ėmė greičiau bręsti ir pranokti jį jėga aikštelėje, taip galvoje pasėję lengvą abejonę dėl ateities krepšinyje. Tačiau jis perėjo į Vilniaus krepšinio mokyklą, kuri jam suteikė naujus sparnus.

„Treneris manimi iškart patikėjo, gavau svarbų vaidmenį komandoje. Vasaros metu paaugau, pastiprėjau, o sezonas moksleivių krepšinio lygoje buvo labai geras. Su Ąžuolu (Ąžuolas Tubelis, – aut. past.) ėmėme dominuoti, aš supratau, kad kažkas su krepšiniu gali išeiti“, – apie prieš trejus metus atsiradusį jausmą pasakojo A.Marčiulionis.

Roko Lukoševičiaus nuotr./Augustas Marčiulionis ir Šarūnas Marčiulionis
Roko Lukoševičiaus nuotr./Augustas Marčiulionis ir Šarūnas Marčiulionis

Tėčio pavyzdys ir marškinėlių svoris

Garsi pavardė papildomo spaudimo jaunajam krepšininkui nesukuria. Tai jaunas vaikis, nesivaikantis tėčio legendos ir neapsistatantis savęs bereikalingomis psichologinėmis barikadomis.

A.Marčiulionis tiesiog nori žaisti krepšinį.

Kaip tėtis, taip ir sūnus rungtyniauja įžaidėjo pozicijoje. Nors Augustas krepšį atakuoja dešine ranka, o Šarūnas – kairiąja, tačiau Marčiulionius vienija gebėjimas draskyti varžovų gynybą, geras komandos valdymas ir kūryba.

„Nėra jokio spaudimo. Niekas artimoje aplinkoje nesako, kad turiu būti kaip tėtis, nes kitu atveju manimi nusivils (šypteli). Smagu, kad tėtis daug pasiekęs ir kad galiu sekti jo pėdomis, bet krepšinyje klonų nebūna. Reikia džiaugtis genais, bet reikia mokytis ir žaisti. Reikia suprasti, kad aš kuriu savo kelią. Tas dėmesys jaučiamas ir jis padidėjęs, bet mano žaidimo tai visai neveikia“, – sakė A.Marčiulionis.

Nors tėčio pasiekimų kaip žūtbūtinio tikslo sau jis nebrėžia, tačiau kai ką iš tėčio žaidimo repertuaro Augustas su mielu noru perimtų.

Pirmiausia Š.Marčiulionis pasižymėjo didele valia, kartais žengdavęs į aikštelę per sukąstus dantis ir nepaisydamas traumų. Jis pasižymėjo ir pavyzdine darbo etika, valandų valandas sporto salėje zulindamas įvairius žaidimo judesius.

Discipliną darbe jis stengėsi perduoti ir savo sūnui. Jei nebūdavo gerų rezultatų mokykloje, nebūdavo ir krepšinio. Ši pamoka buvo pirmoji ir esminė.

A.Marčiulionis gimė 2002-aisiais, traumų išvargintas Š.Marčiulionis profesionalų krepšinio karjerą buvo užbaigęs prieš penkerius metus.

Gyvai žaidžiančio tėčio matyti naujajam „Ryto“ krepšininkui neteko, tačiau atmintyje jis suka „Youtube“ įrašus. Pirmiausia jis akcentuoja neįtikėtiną tuomečio Lietuvos rinktinės lyderio kūno rėmą, kuris gėdos nepadarytų ir aukštaūgiams.

Kai Š.Marčiulioniui buvo 18 metų, jis per metus laiko ūgtelėjo net 8 centimetrus. Panašią genų dovaną mielai priimtų ir Augustas.

Norėčiau nukopijuoti tėčio jėgą ir sudėjimą.

„Norėčiau nukopijuoti tėčio jėgą ir sudėjimą. Žinoma, tie judesiai, plastiški ir įvairūs metimai... Šie dalykai negali nežavėti“, – teigė Augustas.

Dabar krepšinio aikštelėje 18-metis gynėjas stengiasi įdėmiau įsiklausyti į tėčio skleidžiamą išmintį.

„Mes apie krepšinį kalbamės tikrai nemažai. Jis mėgdavo pažiūrėti mano NKL rungtynių įrašus, nusivesti į salę ir duoti patarimų. Parodyti kokį judesį, detalę, ką darydavo pats. Anksčiau, kai buvau jaunesnis, jei man nepavykdavo iš pirmo karto to atkartoti, galvodavau, kad tai nesąmonė. Dabar ateina supratimas, kad tėtis duoda naudingos informacijos, ją reikia pasiimti. Jis sakydavo ir apie mano metimą, kad po kelerių metų mesiu į krepšį visai kitaip. Jis tai matė pagal mano kūną, siūlė pratintis iškart, aš nesutikdavau, bet išėjo taip, kad jis yra teisus. Dabar stengiuosi klausytis ir iš pirmo karto įsigilinti, ką tėtis sako“, – sakė A.Marčiulionis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Brandonas Jenningsas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Brandonas Jenningsas

Vaikystės herojai ir NBA svajonė

„Vieną dieną norėčiau patekti į NBA. Pajausti, ką tai reiškia ir kaip ten viskas vyksta. Bet neužsidedu sau naštos, kad reikia tai pasiekti būtinai per naujokų biržą ir per artimiausius dvejus metus. Aš nieko prieš tokius atvejus, kaip kad abu Bogdanovičiai padarė – žaidė gerai Eurolygoje, pasiruošė ir išvyko į NBA“, – 15min sakė A.Marčiulionis.

Augustas labiausiai seka NBA krepšinį, ties juo būdavo sutelkiamas didžiausias jo dėmesys.

Pirmasis prisiminimas, susijęs su šia lyga, – 2011-ųjų metų finalas, kurį jis regėjo viešėdamas pas tėtį JAV. Tada vokiečių vunderkindo Dirko Nowitzkio traukiama „Dallas Mavericks“ pamokė didįjį LeBrono Jameso, Dwyane'o Wade'o ir Chriso Bosho trejetą neseniai subūrusią „Miami Heat“.

Augustas augo sekdamas savo pozicijos žaidėjus, įvairių laikmečių, didelius ir mažus, svarbiausia, kad gebėtų organizuoti žaidimą ir kurti atakas komandai.

„Los Angeles Clippers“ laikų Chrisas Paulas, kitos šio miesto komandos legenda Magicas Johnsonas, pasaulį pastaraisiais metais pavergęs Stephenas Curry – žaidėjai, kuriuos Augustas bandydavo kopijuoti.

Aš nieko prieš tokius atvejus, kaip kad abu Bogdanovičiai padarė.

Tiesa, šiame sąraše galima rasti ir nedažną tokių „topų“ pasirinkimą, vikrųjį Brandoną Jenningsą.

Šis amerikietis baigęs mokyklą pasirinko ne studijas NCAA, o žaidimą tuometėje Eurolygos komandoje Romos „Lottomatica“.

Septintosios B.Jenningso karjeros rungtynės NBA jam tapo įsimintiniausiomis, kai „Milwauke Bucks“ vijurkas varžovams iš Oklando atseikėjo 55 taškus.

Tai ketvirtas naujoko rezultatas lygos istorijoje.

„55 taškus sumetė tiesiai Stephui Curry į veidą. Man jis patiko labai Detroite, kai visiems ore kabindavo perdavimus. Turėjo porą rungtynių, kai darė 20 taškų ir 20 rezultatyvių perdavimų rodiklius. Staigus, nenuspėjamas žaidėjas. Norėjau surasti mėgstamiausią savo krepšininką, išsirinkau B.Jenningsą, bet tada jo karjera pradėjo ristis žemyn (juokiasi). Taip jau kartais būna“, – pasakojo A.Marčiulionis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Augustas Marčiulionis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Augustas Marčiulionis

Saugus variantas Vilniuje

Karjeros sprendimus Augustas dar priima kartu su tėčiu. Išvykimo į NCAA variantas buvo realus, bet situaciją jaukė koronavirusas, neleidęs krepšininkui skristi į vizitus po universitetus, užkirtęs kelią parodyti save ir pasikalbėti gyvai.

Talentingąjį įžaidėją viliojo ir Kėdainių „Nevėžis“, bet galiausiai jis pasirinko likti „Ryte“. Komandoje, kurioje jis pastaraisiais metais žengė plačius tobulėjimo žingsnius.

Tiesa, po metų jis vėl turės galimybę keltis už Atlanto ir pradėti studijas.

„Viskas taip susiklostė, jog priėmėme šį sprendimą, kuris tikrai geras ir mažai rizikingas. Man patiko pastarųjų 2–3 metų tobulėjimas „Ryte“. Kilo žaidimas, supratimas, situacijų skaitymas, statistika. Jaučiau, kad tobulėju. Su tėčiu nusprendėme nerizikuoti ir likti Vilniuje. Klubas manęs norėjo, aš irgi norėjau debiutuoti „Ryte“, kurį seku nuo mažų dienų“, – pasakojo A.Marčiulionis.

Su tėčiu nusprendėme nerizikuoti ir likti Vilniuje.

2018-aisiais, kai „Ryto“ dubleriai tapo Eurolygos jaunimo čempionais, 16-metis A.Marčiulionis ekipoje užėmė epizodinį vaidmenį, o praėjusį vasarį Kaune vykusioje atrankoje jis buvo sunkiai sustabdomas.

„Rytas“ iškovojo pirmąją vietą, o įžaidėjas pateko į simbolinį penketą, atrankos metu pelnęs po 18,3 taško, atkovojęs po 3,8 ir perėmęs po 1,3 kamuolio, atlikęs po 6,5 rezultatyvaus perdavimo ir rinkęs po 23,5 naudingumo balo.

Antrieji metai NKL krepšininkui irgi buvo puikūs – 2019–2020 metų sezone A.Marčiulionis antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje pelnė po 15,3 taško (45,4 proc. dvit., 31,8 proc. trit., 76,6 proc. baud.), atkovojo po 3,6 ir perėmė po 1,9 kamuolio, atliko po 5,8 rezultatyvaus perdavimo, klydo po 2,9 karto, fiksavo 16,6 naudingumo balo.

Ryškiai sužibusiam talentui vasario mėnesį atsivėrė vartai į NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalio metu vykusią prestižinę „Krepšinio be sienų“ stovyklą, kurioje jo laukė ir JAV universitetų akys.

Nors A.Marčiulionis tikslių pavadinimų nevardija, tačiau užsimena apie „Pac-12“ konferenciją, kurioje rungtyniauja ir naujoji gero bičiulio Ąžuolo Tubelio ekipa „Arizona Wildcats“.

Ten dar yra „Arizona State Sun Devils“, „California Golden Bears“, „Colorado Buffaloes“, „Oregon Ducks“, „Oregon State Beavers“, „Stanford Cardinal“, „UCLA Bruins“, „USC Trojans“, „Utah Utes“, „Washington Huskies“ ir „Washington State Cougars“ komandos.

Garsių čia pavadinimų netrūksta. Pusė šių ekipų kadaise triumfavo nacionalinėse pirmenybėse, o kiekviena jų yra išauginusi ne vieną garsų NBA žaidėją.

Ar Ą.Tubelio, Deivido Sirvydžio ir Mareko Blaževičiaus pasirinkimai išvykti minčių nedrumstė?

„Gal jie turėjo kitų motyvų, gal turėjo geresnių pasiūlymų, gal jiems atrodė, jog geriau tobulėti kitur. Aš jų nesmerkiu. Aš tiek su Ąžuolu, tiek su Mareku sutariu labai gerai. Jie nesmerkia manęs, kad aš lieku, aš jų, kad jie išvyksta. Mūsų karjeros skirtingos, mes darome tai, kas geriausia mums“, – teigė A.Marčiulionis.

Įžaidėjui padarė įspūdis pokalbis su naujuoju „Ryto“ treneriu Donaldu Kairiu, kuris vyriausiojo stratego poste pakeis Dainių Adomaitį.

„Matyti, jog treneris gerai supranta krepšinį. Jis pasakė, kad už nieką minučių neduos, turėsiu įrodyti. Matyti, kad kai reikės, jis bus griežtas, bet tuo pačiu ir žmogiškas. Man jis patiko. Kai „Rytas“ rinkosi naująjį trenerį, norėjau, kad juo taptų Donaldas“, – sakė debiuto „Ryte“ laukiantis Augustas.

Koks ateinantis sezonas būtų geras?

„Geras sezonas būtų turėti vaidmenį, būti rotacijoje ir duoti naudą komandai. Labai geras – turėti svarbias minutes, turėti gerą vaidmenį ir vidurkius statistikoje. Tai būtų geriausias variantas, bet būčiau labai laimingas ir pirmuoju variantu“, – mintimis dalijosi legendinio Š.Marčiulionio sūnus.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Augustas Marčiulionis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Augustas Marčiulionis

Žaidimo stiprybės ir noras tobulėti

Dabar Augustas dalyvauja brandos egzaminų maratone, kuris įsipaišė į jo darbingą ir anksti prasidėjusį tarpsezonį.

Praėjusią savaitę jis sėkmingai įveikė anglų ir lietuvių kalbų kalbėjimo užduotis, o šią savaitę pasitinka tris egzaminus – pirmadienį laukia lietuvių kalba, antradienį – anglų, penktadienį – matematika, o finišo tiesiojoje dar kitą savaitę – istorija.

Ilgai netrukus po sezono uždarymo jis su bičiuliais iš „Ryto“ sistemos ėmė uoliai dirbti Artūro Javtoko priežiūroje.

„Priaugau šiek tiek svorio, jaučiausi tvirtesnis. Dabar sveriu apie 84 kilogramus. Nežinau, koks turėtų būti galutinis svorio tikslas, reiktų pasitarti su specialistais, bet per didelis svoris nebūtų gerai. Noriu būti plastiškas, lankstus, greitas. Reikia išlaikyti balansą“, – sakė 193 cm ūgio Augustas.

Prieš tris savaites į rankas jis paėmė krepšinio kamuolį ir po truputį pradėjo ruoštis „Summer Bucket“ vasaros lygai.

Specialistai labiausiai pabrėžia tolimą metimą, tačiau dėl jo A.Marčiulionis yra ramus.

Esu gan ramus, kad su mano metimu ateityje viskas bus gerai.

„Visiškai pritariu, kad reikia gerinti metimą, bet aš būtent ties tuo ir dirbu, – sakė perspektyvus Lietuvos krepšininkas. – Jaučiu, kad su kiekvienu sezonu ir mėnesiu mano metimas darosi vis stabilesnis. Sutinku, kad reikia dar daug gerinti, bet aš ties tuo ir dirbu. Esu gan ramus, kad su mano metimu ateityje viskas bus gerai.“

Jis norėtų dar pagerinti judėjimą su kamuoliu, kamuolio varymosi techniką ir plėsti judesių arsenalą.

Augustas pasižymi galingu prasiveržimu į abi puses bei gebėjimu užbaigti atakas arti krepšio įvairiais būdais, jis puikiai mato aikštelę ir noriai dalijasi kamuoliu.

„Manau, kad turiu neblogą pirmą žingsnį. Noriu gerinti žaidimo elementus vienas prieš vieną. Noriu ne tik išsivaryti kamuolį ir sužaisti „du prieš du“, bet ir įveikti varžovus „vienas prieš vieną“, – teigė „Ryto“ sistemos deimantas.

„Rytas“ per vieną vasarą, jei M.Blaževičiaus išvykimą į Kauną skaičiuotume kaip jau neišvengiamą dalyką, neteko trijų talentingų krepšininkų, tad Augusto likimas Vilniuje yra klubo laimėjimas, net jei jis Lietuvos sostinėje ilgai ir neužsibus.

A.Marčiulionis į vyrų krepšinį atsineša garsią pavardę, tačiau ji neturėtų į antrą planą nustumti jo žaibuojančio žaidimo, dėl kurio įžaidėjas tapo vienu įdomiausių jaunųjų krepšininkų šalyje.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

11:55
26:29
01:19

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 24sek