Tuomet G.Leonavičius dar buvo berniukas ir emociškai stebėjo savo tėčio, taip pat Gintaro Leonavičiaus rungtynes LKL čempionate.
Tačiau prieš daugiau nei 20 metų tuomečio Panevėžio „Lietkabelio“ trenerio Vidmanto Paškausko ištarti žodžiai buvo priimti kaip iššūkis.
„Jis turėjo tikslą. Jis norėjo žaisti, – apie savo sūnų kalbėjo G.Leonavičius vyresnysis, baigęs krepšininko karjerą vėliau treniravęs Panevėžio ir Kėdainių komandas. – Jam tie žodžiai buvo kaip motyvacija. Jis išgirdęs nepuolė kažko daryti, bet, manau, kad prisimindavo tuos žodžius.“
G. Leonavičius jaunesnysis dabar yra ilgametis LKL krepšininkas, karjerą LKL pradėjęs gimtajame Panevėžyje ir šiam klubui atstovaujantis penktą sezoną.
Profesionaliu krepšininku jis tapti norėjo nuo mažens ir emocingai stebėdavo savo tėčio žaidimą. Tuomet „Lietkabelio“ pralaimėjimai G.Leonavičiui jaunesniajam reikšdavo ašaras.
„Pernai pamačiau, kaip Mindaugo Lukauskio sūnus po rungtynių verkia, – prisiminė G.Leonavičius jaunesnysis. – Prisiminiau save. Ir man taip būdavo. Pamenu tą žliumbimą, kai pralaimėtoje „Atletui“ (žiūri į tėtį, – Red.)“
Jūsų dėmesiui – krepšinio pasaulyje įsitvirtinusi dar viena tėvo ir sūnaus pora iš Panevėžio.
