Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 19d. 09:56

Tinklinio čempionė K.Motiejūnaitė brolio žvaigždės nesureikšmina: „Nesijaučiu šešėlyje“

Kotryna Motiejūnaitė iš savo brolio Donato Motiejūno mokosi sunkiai dirbti dėl savo tikslo. Interviu
Asmeninio albumo nuotr. / Kotryna Motiejūnaitė iš savo brolio Donato Motiejūno mokosi sunkiai dirbti dėl savo tikslo.

Kotryna Motiejūnaitė – 20 metė Lietuvos salės tinklinio čempionė, šiemet su tinklinio klubu „TK Kaunas“ startuosianti CEV Europos taurės turnyre bei Baltijos lygos čempionate. Žinoma, ir kažkur jums tarsi girdėta jos pavardė nėra sutapimas. Kotryna yra Lietuvos rinktinės krepšininko Donato Motiejūno sesuo.

Kotrynai Motiejūnaitei ne krepšinis, o tinklinis tapo pirmąja meile, nepaisant to, kad jos vyresnysis brolis jau buvo įsitvirtinęs populiariausioje šalies sporto šakoje.

183 cm ūgio tinklininkė ir dabar turi rimtų iššūkių sporto aikštėse, nors ateities prioritetai yra kiti.

– Kotryna, esi Lietuvos salės tinklinio čempionė. Kokie artimiausi planai šiame sporte?

– Šie metai tiek mūsų klubui, tiek, ko gero, Lietuvos tinkliniui gan ypatingi, nes po gan ilgo tarpo, viena iš Lietuvos komandų žais Europinio lygio turnyre, o tai, mano nuomone, yra labai didelis pasiekimas.

Žinoma, gavus į varžovus tokio aukšto meistriškumo komandą, turbūt vieną turnyro vieną favoritų – Šveicarijos klubą, optimizmas per kraštus nesilieja. Tačiau tai tikrai nėra priežastis nuleisti rankas. Net neabejoju, jog mūsų komanda stengsis iš visų jėgų, kovos, o koks bus galutinis rezultatas – pamatysime. Žinoma, ambicijų neprarandu ir dėl artėjančio Baltijos lygos sezono bei Lietuvos čempionato, kur stengsimės pasiekti aukščiausių rezultatų.

Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė
Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė

– Ar planuoji siekti tinklininkės karjeros ir toliau, o galbūt yra tikslas kažkur išvykti žaisti? Ar kaip tik nesieji savo ateities su tinkliniu?

– Jei būtum manęs paklaususi šio klausimo prieš porą metų, turbūt net ilgai neabejojus, būčiau atsakius, kad tikrai planuoju siekti tolimesnės tinklininkės karjeros ir norėčiau išvykti žaisti svetur. Dabar viskas šiek tiek kitaip.

Šiuo metu mano prioritetas – išsilavinimas. Esu įsitikinus, jog ateitį siesiu su savo mokslais, studijomis. Tiesiog, sportas labai laikinas dalykas, o tuo labiau – tinklinis. Žinoma, smagu žaisti, daryti tai, ką tikrai myli ir mėgsti, tačiau viso gyvenimo tinklinio aikštelėje nepraleisiu. Dėl to daug mokausi ir stengiuosi investuoti į išsilavinimą.

Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė
Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė

– Ar koronavirusas kažkaip palietė tavo karjerą, tinklinio sezoną?

– Žinoma. Tikrai laukėme Lietuvos čempionato finalų, deja, jie buvo atšaukti dėl koronaviruso. Taip pat visas treniruočių procesas karantino metu buvo atšauktas. Tai tikrai nepadėjo, ko gero, tik privertė žengti žingsnį atgal. Dabar nuo rugpjūčio vidurio su komanda dirbame salėje, ruošiamės artėjančioms varžyboms ir nekantraujame pradėti tinklinio kovas.

– Ką reiškia būti tinklininku Lietuvoje? Ar įmanoma iš to išgyventi?

– Būti tinklininku Lietuvoje, mano nuomone, tikrai nėra prestižinė karjera ar statusas, kuriuo galėtum labai pasigirti. Tinklinio turbūt negalima lyginti su krepšiniu, kuris jau tapo lietuvių antrąja religija. Taigi, deja, Lietuvoje tinklinis yra labiau hobis nei stabili darbo vieta, kuri gali tau garantuoti gerą pragyvenimo lygį. Tuo labiau, būdama mergina, puikiai suprantu, jog tinklinis tėra laikinas mano gyvenimo etapas, iš kurio aš duonos tikriausiai nevalgysiu.

Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė
Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė

– Kaip manai, kas padėtų pakelti tinklinio lygį Lietuvoje?

– Iš tiesų, manau, kad tinklinio sąvoka Lietuvoje yra labiau siejama su mėgėjišku laisvalaikio praleidimu su draugais nei profesionalumu.

Ne paslaptis, kad iki pasaulinio lygio komandų mums trūksta labia daug. Norint pasiekti aukštumų, reikia užauginti susidomėjimą tinkliniu kaip profesionalia sporto šaka ir tai padaryti geriausiai galėtų aukšti pasiekimai tiek paplūdimio, tiek salės tinklinio aikštelėse.

Tam, kad užaugtų stipri nauja tinklinio karta bei užaugtų susidomėjimas, manau, jog reiktų sugrąžinti salės tinklinio rinktines bei leisti jaunimui, vyrams ir moterims sugrįžti į tarptautines arenas bei leisti ten išbandyti jėgas. Mano nuomone, viena geriausių tinklinio federacijos investicijų buvo į mūsų 2000-2001 metais gimusių žaidėjų rinktinę, kai turėjom galimybes visos kartu sportuoti, dalyvauti daugybėje tarptautinio lygio turnyrų, treniruotis su geriausiais Lietuvos ir užsienio treneriais. Manau, kad ne tik mūsų karta turėtų džiaugtis tokia privilegija, tačiau ir kitos, nes žvelgiant į merginas sporto mokykloje, tikrai yra nemažai turinčių daug potencialo, kurį reikia ugdyti.

Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė
Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė

Žinoma, labai džiaugiuosi sparčiai augančiu paplūdimio tinkliniu. Ir be galo džiugu, jog yra skatinamas dalyvavimas tarptautinėse varžybose, nemažai investuojama į komandas. Taip pat smagu, kad Lietuvoje jau organizuojami ir pasaulinio lygio paplūdimio tinklinio turnyrai. Manau, jog tai taip pat padeda tinklinio vardui skambėti vis garsiau.

– Daug kam ne paslaptis, jog tavo vyresnysis brolis yra žinomas krepšininkas. Kodėl pati nepasukai jo pėdomis?

– Iš tikrųjų tai šio klausimo sulaukiu iš labai daug žmonių. Ne paslaptis, kad pati visada buvau labai aukšta ir net gerokai aukštesnė už bendraamžius, dėl to klausimų, ar viena iš sporto šakų atsiras mano gyvenime, net nebuvo. Tiek tėvai, tiek aš pati degiau noru išbandyti „sportininko duoną“. Ir taip nutiko, kad pirma aikštelė, į kurią įžengiau būdama 10 metų, mane ir prisijaukino. Pasimatavus tinklinio batelius niekad nekilo noro išmainyti jų į kitus. Taigi, jau virš 10 metų žengiu koja kojon su tinkliniu.

Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė
Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė

– Ką reiškia turėti itin žinomą brolį? Ar nesijauti jo šešėlyje? O gal kaip tik jauti jo palaikymą?

– Niekada nesureikšminau jo žinomumo, jis man visada buvo tiesiog brolis, suteikęs daug nuostabių vaikystės prisiminimų, padėjęs žengti pirmus žingsnius.

Tikrai nesijaučiu, jog esu jo šešėlyje. Kaip tik, labai džiaugiuosi kiekvienu jo pasiekimu, stengiuosi visada palaikyti, pasidžiaugti. Iš jo pusės jaučiu labai didelį palaikymą tiek moksluose, tiek sporte. Brolis visą laiką palaiko mano ambicijas, užsibrėžtus tikslus, niekada neleidžia nuleisti rankų ir pasiduot, verčiau gaunu spyrį į užpakalį, jog tobulėčiau, kabinčiausi ir visapusiškai augčiau, siekčiau savo tikslų.

Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė ir Donatas Motiejūnas
Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė ir Donatas Motiejūnas

– Kokių pagrindinių ir svarbiausių dalykų išmokai iš brolio?

– Mano brolis buvo tas žmogus, kuris padėjo man tiek ištarti pirmuosius žodžius, tiek žengti pirmuosius žingsnius. Visada buvome labai artimi ir dar ir dabar daug ko mokausi iš jo.

Manau, jog svarbiausia pamoka, kurios jis mane išmokė, tai, jog gyvenime viskas ant lėkštutės nebus paduota.

Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė ir Donatas Motiejūnas
Asmeninio albumo nuotr./Kotryna Motiejūnaitė ir Donatas Motiejūnas

Turi kovoti, sunkiai dirbti ir aukotis, jog pasiektum savo tikslą. Ir, ko gero, viena iš minčių, kuria jis įskiepijo man ir kuri man suteikia labai daug jėgų bei pasitikėjimo savimi: tai, jog jis manim tiki, visada palaiko ir žino, jog gyvenime galiu pasiekti viską, jei tik užsibrėšiu tikslą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

07:03
00:49
17:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 24sek