„Žalgiris“ 90:80 atsirevanšavo „Lietuvos rytui“ už nesėkmę Vilniuje ir persvėrė serijos iki keturių pergalių rezultatą 2-1. Tačiau tai buvo dar vienas sekinantis „Žalgirio“ mūšis, patvirtinantis, kad „Lietuvos rytas“ buvo nepagrįstai pasmerktas nušlavimui nuo žemės paviršiaus.
Vėl pamatėme atkaklią kovą, kurioje „Žalgiriui“ reikėjo ir rekordinio Brandono Davieso 27 taškų ir 38 naudingumo balų pasirodymo.
Šioje serijoje „Lietuvos rytas“ kol kas įsikabinęs į „Žalgirio“ koją kaip koks įkyrus kiemsargis, o ištrūkti iš tų nasrų nėra taip paprasta.
Krepšinio sirgaliai ketvirtadienio vakarą Kaune laukė škvalo. Daugelis tikėjosi, kad po nesėkmės Vilniuje ir sunkaus finalo starto „Žalgiris“ sužvėrės ir sudraskys „Lietuvos rytą“ į skutelius.
Ir iš tikrųjų, „Žalgiris“ startavo 12:1, penkias minutes neleidęs svečiams įmesti iš žaidimo.
Bet Rimas Kurtinaitis prieš rungtynes pranašiškai kalbėjo, kad jeigu ir rungtynių pradžia bus sunki, o „Žalgiris“ susikraus dviženklį pranašumą, mačas tęsiasi 40 minučių.
Taip ir įvyko. „Žalgiris“ kažkur atlaisvino varžtus ir gynyba ėmė klibėti.
Chrisas Krameris baudė žalgiriečius jam parankiose du prieš du situacijose, o Loukas Mavrokefalidis negailestingai skriaudė Kauno klubą už bet kokį vėlavimą ir laisvos erdvės suteikimą.
Vėliau 30 minučių regėjome lygią kovą, kuri vyko panašiu principu.
„Lietuvos rytas“ yra labai gerai puolanti komanda. Tai ne tik rezultatyviausias LKL klubas. Europos taurėje pagal puolimo reitingą – 100 atakų statistiką, Vilniaus klubas 24 komandų turnyre rikiavosi šeštas.
Šiai labai gerai puolančiai komandai sparnus užaugino pasikeitusi atmosfera komandos rūbinėje. Ekipą ypač sutelkė Dainiaus Adomaičio sutarties skandalas. Ne visi „Lietuvos ryto“ žaidėjai mėgo Rimą Kurtinaitį, bet gal iš užuojautos, o gal ir dėl to, kad pats treneris pasikeitė į gerąją pusę ir pasidarė gerokai nuolankesnis visam savo būriui, mes LKL finalo serijoje matome maksimalių pastangų „Lietuvos rytą“.
O toks nusiteikimas, geras fizinis pasiruošimas ir puolimo talentas šiai sostinės komandai leidžia bausti „Žalgirį“ už menkiausias klaidas.
Pirmiausia – už prarastus kamuolius puolime. Trečiosiose rungtynėse „Lietuvos rytas“ po „Žalgirio“ prarastų kamuolių pelnė 16 taškų, o Kauno klubas – 6. Pagal taškus po klaidų trijų mačų suma rodo milžinišką skirtumą – net 45:17 „Lietuvos ryto“ naudai.
Yra kita klaidų kategorija – atsivėrusių plyšių gynyboje. Ten žalgiriečiams dar pritrūksta drausmės.
Trečioje dvikovoje Kaune mes matėme, kaip žaliai balti palikdavo erdvių „Lietuvos ryto“ metikams, už kurias svečiai pustrečio kėlinio negailestingai baudė taikliais šūviais.
Brangiai kainuoja neprišokimai prie metikų. Už minimalius vėlavimus ar sudvejojimus skaudžiai baudžia Loukas Mavrokefalidis. Tiesa, trečiajame mūšyje „Žalgirio“ gynyba dirbo pakankamai atidžiai ir vertė centrą atakuoti iš sunkių situacijų, tad rezultatyviausias „Lietuvos ryto“ krepšininkas didžiąją dalį savo 19 taškų susirinko baudų metimais (9/10), o ne taikliais šūviais (4/11). Bet kai metė taikliai, dažniausiai dėl „Žalgirio“ klaidų.
„Žalgiris“ laužo pražangų bonuso situacijose taisykles – dalija lengvus taškus vilniečiams prie baudų metimo linijos, kai jau turi 4 komandines pražangas, arba nespėja prasižengti iki metimo situacijos, kai tai dar leistų nuobaudų limitas.
Tik šįkart Kaune „Lietuvos rytas“ buvo dosnus – realizavo tik 22 baudas iš 29 (75,9 proc.).
Kartais dėl kažkokių priežasčių „Žalgiriui“ gynyboje pritrūksta greičio ir tikslumo. Bet tokios spragelės išlenda kaip siūlas iš megztinio, už kurio „Lietuvos rytas“ nedelsdamas ir čiumpa. Galbūt dėl to „Žalgirio“ gynyba superfinale sunkiai tvarkosi su „Lietuvos rytu“, kuris trečią mačą paeiliui į žaliai baltų krepšį įmetė daugiau nei 80 taškų.
Palyginimui, LKL reguliariajame sezone ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyre „Lietuvos rytas“ nė sykio į „Žalgirio“ krepšį nebuvo įmetęs daugiau nei 75 taškų. Per tas 5 dvikovas iki finalo žalgiriečių gynyba pažabodavo „Lietuvos rytą“ iki kuklaus 67 taškų vidurkio. Finale vilniečiai meta net 81,6 taško.
Nors „Lietuvos ryto“ pataikymo procentas Kaune toli gražu nebuvo auksinis – 40,3, sustygavęs veiksmus gynyboje „Žalgiris“ galėtų tikėtis dar efektyvesnio rezultato.
Analogiškai kaip ir „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“ taip pat atleido gynybos vadžias.
Iki finalo Rimas Kurtinaitis sustyguodavo gynybą taip, kad ši veikdavo iki 71,8 praleisto taško per susitikimą. Finale „Žalgiris“ skriaudžia principinį varžovą vid. 86,3 taško.
„Lietuvos ryto“ problemos daugiausia užkoduotos pavadinimu Brandonas Daviesas. Kaip tiesioginio eterio metu išsireiškė komentatorius Vaidas Čeponis, tai žmogus iš kitos planetos.
LKL finale B.Daviesas renka MVP statistiką: vidutiniškai net 21,7 taško, kuriuos susirenka pavyzdiniu 67,7 proc. pataikymu, atkovoja 6,3 kamuolio, išrašo po 1 gražiausių epizodų penketuko bloką ir renka net po 29 naudingumo balus.
Šis baudos aikštelės siaubas leidžia „Žalgiriui“ iš šios zonos „Lietuvos rytą“ bausti vidutiniškai 44 taškais per rungtynes. Iš baudos aikštelės žalgiriečiai atakuoja vid. 66 proc. tikslumu.
Bet šis „Žalgirio“ varžovų daužymas prasidėjo tik nuo Karaliaus Mindaugo taurės finalo. Reguliariajame sezone žalgiriečiai iš baudos aikštelės rinkosi tik vid. po 32 taškus, o B.Davieso indėlis siekdavo 9,8 taško bei 12 naudingumo balų.
Kaip ir negali teigti, kad „Lietuvos rytui“ šis amerikietis nesustabdomas, nes istorija rodo priešingus skaičius. Bet reikia pripažinti, kad vidurio puolėjas sezono metu padarė neįtikėtiną pažangą. Be to, Šarūnas Jasikevičius yra varžovų trūkumų specialistas, nuolat minantis ant skaudžiausios priešininkų žaizdos. Tai finale „Žalgiris“ per tą žaizdą tiesiog trypia kojomis pasišokinėdamas.
Iš nepatirties atėjusios Martyno Echodo klaidos dažnai brangiai kainuoja „Lietuvos rytui“, bet jo kovingumas ir jaunatviškumas kartais padeda sukomplikuoti situacijas „Žalgirio“ lyderiui. Tik B.Daviesas vis tiek pasinaudoja savo patirtimi ir lietuvio jėgos trūkumu.
Tuo tarpu Loukas Mavrokefalidis dažnai tiesiog nespėja paskui amerikietį, kuris du prieš du situacijose palikęs graiką uostyti dulkes virš „Lietuvos ryto“ krepšio organizuoja dėjimų konkursą.
Su pagalbomis stabdyti žalgirietį ne taip paprasta, nes tada atsivertų erdvės atakuoti suvaržytiems „Žalgirio“ snaiperiams. „Lietuvos ryto“ perimetro gynyba vėl idealiai prilaikė pavojingiausius žaliai baltų metikus Artūrą Milaknį bei Keviną Pangosą, kurie kartu įmetė 2 tolimus metimus iš 6.
„Lietuvos rytas“ turi ir daugiau trūkumų gynyboje, kuriais „Žalgiris“ sumaniai naudojasi. Čia kaip su tuo žaidimų automatu, kur su plaktuku reikia daužyti per iš skylių išlindusias galvas – trenki per vieną vietą, bet ta galva išlenda iš kitos skylės.
Galima tikėtis, kad Rimas Kurtinaitis dar bandys kažką paruošti šeštadieniui, nes Brandonas Daviesas visu svoriu lenkia finalo serijos svarstykles į „Žalgirio“ pusę.
Bet galima tikėtis dar vienos geros kovos. Tokios, kokia yra visa ši serija.
Paraštė
- Lūžio metu „Lietuvos rytas“ neišnaudojo pusprogių. Paradoksas, bet sėkmingai visą vakarą „Žalgirį“ už nežymias klaidas baudęs „Lietuvos rytas“ prametė tada, kai erdvės nusitaikyti turėjo tokie snaiperiai kaip Rokas Giedraitis ar Travisas Petersonas. „Lietuvos rytas“ yra puikiai fiziškai pasiruošęs šiai serijai, bet galbūt nuovargis ketvirtajame kėlinyje galėjo jaustis Vilniaus komandai, kuri Kaune laikėsi maždaug su 7-8 žaidėjų rotacija.
- Loukas Mavrokefalidis ketvirtajame kėlinyje atrodė kaip George'as Foremanas prieš Muhammadą Ali legendinėje bokso kovoje Maniloje. Ketvirtajame kėlinyje išvargęs graikas buvo daužomas kaip bokso kriaušė Pauliaus Jankūno ir kitų aukštaūgių. Galbūt todėl dar likus 4 minutėms jį keitė visai nežaidęs Egidijus Mockevičius.
- Nelabai supratau, už ką „Žalgirio“ sirgaliai taip nušvilpė Martyną Echodą šiam gavus penktąją pražangą, bet jaunuolis kol kas žavi savo pastangomis. Taip, jo suvėlavimai gynyboje, vaikiškos klaidos (kaip kamuolio numušimas nuo lanko po pražangos ar tinklelio traukimas metimo metu) ir kartais sudrebanti ranka skauda „Lietuvos rytui“, bet Rimas Kurtinaitis ant suolo neturi kito pasirinkimo, o įsibėgėjant mačui vėliau ritmą pagavęs 20-metis centras tampa neblogu ramsčiu Vilniaus komandai. Prisiminkime, kad į „Lietuvos rytą“ šis krepšininkas atvyko kaip būsimas trečias vidurio puolėjas, jaunas žaidėjas su perspektyva. Tik dar augti yra kur – su M.Echodui finale aikštėje per 59 minutes „Žalgiris“ įmetė 46 taškais daugiau nei „Lietuvos rytas“.
- Mindaugas Lukauskis negadino vaizdo Kaune, tik jo žaidimo laiką iki 10 minučių trumpino pražangos. Jam būnant aikštėje, „Lietuvos rytas“ pranoko „Žalgirį“ 9 taškais, tačiau ketvirtajame kėlinyje treneris nebepakėlė veterano nuo suolo. O dar būtų buvę įdomu su juo pabandyti kabintis į rungtynes.
- Kevinas Pangosas toliau vaišino komandos draugus rezultatyviais perdavimais (6), bet pats nešaudė iš toli taip taikliai, kaip mes buvome įpratę šį sezoną. Kaune tikslą pasiekė 2 metimai iš 6 (pirmąjį pataikė tik ketvirtajame kėlinyje), o šioje serijoje pagrindinio „Žalgirio“ įžaidėjo taiklumas tesiekia 29,4 proc. Jis, be abejo, sulaukia visai kitokios „Lietuvos ryto“ gynybos priežiūros, bet, palyginimui, Chriso Kramerio pataikymo procentas serijoje jau išaugo iki 44. Be abejo, „Lietuvos ryto“ atstovo tritaškių taiklumas finale lieka klaikus – 1 iš 9.
- „Žalgiris“ laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių net 42:20, tačiau persvara pagal atkovotus kamuolius puolime buvo žymiai kuklesnė – 8:6. Toks didelis skirtumas susidarė dėl daugybės „Lietuvos ryto“ metimų. Dėl perpus mažiau klaidų (7-15), vilniečiai išsimetė bent 10 metimų daugiau nei žalgiriečiai. Aišku, tik 6 „Lietuvos ryto“ kamuoliai puolime (mažiausiai serijoje) jau yra „Žalgirio“ energijos ir mentaliteto laimėjimas. Per dvejas rungtynes sostinė komanda po žaliai baltų krepšiu sugriebdavo vid. 10,5 kamuolio.
