Visas skeptikų prognozes paneigęs „Raptors“ klubas visą šį sezoną ir lipdė ant to vieno, paskutinio bandymo kažką nuveikti su komanda, kuriai dar prieš metus NBA finalas buvo kaip miražas.
Tai buvo labai rizikinga. Dabar, kai viskas pavyko, vienintelis Kanados atstovas pajėgiausioje planetos lygoje gali manyti, kad visi žingsniai buvo tobulai sukonstruoti, o generalinis vadybininkas Masai Ujiri yra tikras burtininkas, traukiantis vis naujų spalvų zuikius iš savo kepurės. Jei „Raptors“ nebūtų pavykę – realybė būtų tokia, jog komanda subyrėtų ir panirtų į Rytų konferencijos dugną ilgam ir skausmingam persitvarkymui.
Vyriausiasis treneris Nickas Nurse‘as ir M.Ujiri iš tiesų nuveikė milžinišką darbą, tačiau daugumoje situacijų reikėjo atspėti – padės tai iškovoti titulą ar ne. 24sek siūlo prisiminti svarbiausius „Raptors“ ėjimus čempionų titulo link.
Esminiai mainai
Kawhi Leonardas 2017-18 metų sezone dėl įvairių traumų sužaidė vos 9 rungtynes ir susipykęs su „San Antonio Spurs“ organizacija, pareiškė, kad nebenori likti San Antonijuje.
Visoms titulo siekiančioms komandoms K.Leonardas galėjo tapti labai rimtu argumentu kovoje dėl titulo, o „Raptors“ eilinį kartą po gero reguliaraus sezono atsitrenkė į LeBrono Jameso vedamą „Cleveland Cavaliers“.
M.Ujiri surizikavo – ilgą laiką „Raptors“ tempęs ir žlugdęs DeMaro DeRozano ir Kyle‘o Lowry duetas iširo. Į „Spurs“ buvo išsiųsti Jakobas Poeltlas, D.DeRozanas ir garantuotas 2019 metų pirmo rato šaukimas, o „Raptors“ už tai gavo dvi labai svarbias čempioniškos dėlionės dalis – finalo MVP K.Leonardą ir snaiperį Danny Greeną.
„Spurs“ šie mainai nebuvo geri, bet reikėjo suktis iš situacijos – visgi tikėtis daugiau už abejotinos būklės krepšininką Teksaso valstijos ekipa negalėjo. Rezultatas – 7 vieta Vakarų konferencijoje ir pralaimėjimas pirmame etape „Denver Nuggets“ klubui.
Su šiais mainais „Raptors“ gavo vieną geriausių lygos krepšininkų, kurio meistriškumas šviesmečiais lenkia D.DeRozano galimybes. Reta NBA žvaigždė gali daryti ne tik nuostabų darbą puolime, bet ir gynyboje stabdyti tokius atletus kaip Giannį Antetokounmpo.
Nereikia pamiršti ir D.Greeno. Tai patikrintas, dukart finale žaidęs snaiperis su ne tik geru patirties bagažu, bet pasižymintis ir neblogu darbu gynyboje.
Tada atėjo ir Jono Valančiūno eilė. Paskutinę dieną, kai NBA ekipos galėjo mainytis žaidėjais, lietuvis su Delonu Wrightu ir C.J.Milesu iškeliavo į „Memphis Grizzlies“, o „Raptors“ gavo ispaną Marcą Gasolį.
Daug kontroversijos sulaukę mainai dar daug metų Lietuvos krepšinio bendruomenėje kels vieną klausimą – ar „Raptors“ būtų iškovoję čempionų žiedus su Jonu Valančiūnu? Teisingo atsakymo nėra, tačiau galima pasamprotauti, ką „ropliai“ išpešė iš tokių mainų.
Visų pirma, J.Valančiūną „Raptors“ privalėjo maitinti kamuoliais. Kitu atveju, jo buvimas aikštėje yra neefektyvus. „Pick and roll“ situacijose Jonas yra per lėtas, tad nuolat yra atakuojamas. M.Gasolis irgi nėra mobilus centras, tačiau esminis skirtumas – ispanui nebūtini kamuoliai.
Štai lemiamose finalo rungtynėse M.Gasolis pelnė vos 3 taškus, tačiau atkovojo 9 kamuolius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus. Taigi, po lenta grumiasi Marcas ne blogiau už Joną, taškus rinkti gali ir kiti žaidėjai, o prie to ispanas puikiai mato aikštelę ir gali atlikti vieną kitą perdavimą.
Metų trenerio atleidimas
Nuo 2011 iki 2018 „Raptors“ vyr. treneriu dirbo Dwane‘as Casey. Pirmieji du sezonai nenusisekė – „Raptors“ nepateko į atkrintamąsias, tačiau nuo tada „ropliai“ nepraleido svarbiausių sezono kovų.
Gynyba savo komandų žaidimą grindžiantis treneris labai pasitikėjo DeMaro DeRozano ir Kyle‘o Lowry duetu. Kartais jų avantiūriški sprendimai tempdavo komandą žemyn, o tai labiausiai išryškėdavo atkrintamosiose, kai gynyba yra daug intensyvesnė nei reguliariajame sezone. Daugiausiai ką pavyko išspausti iš savo komandos – Rytų konferencijos finalas.
Paskutiniais savo metais vyr. trenerio poste D.Casey atvedė „Raptors“ iki pirmosios vietos Rytuose ir iškovojo metų trenerio titulą, tačiau atkrintamosiose vėl beviltiškai krito prieš LeBrono Jameso vedamus „Cavaliers“. Vasarą LeBronas išvyko į „Lakers“ tad Rytuose atsivėrė galimybė patekti į superfinalą.
„Raptors“ organizacija, nepaisant trenerio nuopelnų, nusprendė, kad metas sukti kitu keliu ir atleido D.Casey. Jo įpėdiniu tapo iki tol asistentu „Raptors“ trenerių štabe dirbęs Nickas Nurse‘as.
Jau su visai kitokia sudėtimi dirbęs N.Nurse‘as nepaleido komandos gynybinio identiteto ir pridėjo reikiamas detales puolime. Dėl to „Raptors“ absoliučiai visose atkrintamųjų rungtynėse buvo konkurencingi. Vos dvejose atkrintamųjų rungtynėse „Raptors“ pralaimėjo didesniu nei 20 taškų skirtumu.
Ėjimai naujokų biržoje ir laisvųjų agentų rinkoje
Norint laimėti titulą, reikia turėti ne tik lyderių, bet ir žmonių, kurie jiems atrištų rankas. Reikia pripažinti, kad M.Ujiri meistriškai pasidarbavo komplektuodamas komandos rotaciją.
Tokie žaidėjai kaip Pascalis Siakamas, Fredas VanVleetas labai daug prisidėjo prie sėkmingo žygio atkrintamosiose, tačiau vargu, ar prieš sezoną kažkas dėjo į juos daug vilčių.
„Raptors“ geri pasirodymai reguliariajame sezone neleisdavo gauti aukštesnio šaukimo naujokų biržoje. Štai P.Siakamas buvo pašauktas 27-u šaukimu, o F.VanVleetas išvis nebuvo pašauktas naujokų biržoje. Verta paminėti ir O.G.Anunoby, kuris atkrintamąsias praleido dėl traumos, tačiau jis irgi buvo svarbus „roplių“ rotacijos žaidėjas. Anglas buvo pašauktas 23-u šaukimu. Geriausiu šaukimu visoje sudėtyje gali pasigirti K.Leonardas, kuris irgi buvo pašauktas tik 15-u numeriu.
Turint tik vieną aukščiausio kalibro žvaigždę būtina ją aplipdyti žmonėmis, galinčiais atlikti tam tikrą funkciją gerai.
P.Siakamas yra nauja kylanti žvaigždė. Jau dabar atletiškumu jis lyginamas su Gianniu Antetokounmpo. Ilgos rankos, mobilumas bei greitis leido susirinkti puikią finalo statistiką – 19,8 taško ir 7,5 atkovoto kamuolio per rungtynes.
Įžaidėjo funkcijas iš Kyle‘o Lowry periminėjo Fredas VanVleetas. Žaidėjas, kurio niekas net nepašaukė naujokų biržoje, finalo serijoje gaudavo pasireikšti net virš 32 minučių per rungtynes ir rinko po 14 taškų.
Tai yra čempioniškas receptas. Tačiau ar jis tiktų visoms komandoms? Vargu. Ne kiekvieną dieną mainais gausi Kawhi, ne kiekvienas išdrįstų atleisti metų trenerį ir tik vienas iš tūkstančio nepašauktų žaidėjų naujokų biržoje sugebėtų finale rinkti po 14 taškų.
Visgi, nereikia nuvertinti padaryto darbo. Vienintelė Kanados atstovė NBA už nugaros paliko visus patraukliausius taškus kaip Los Andželas, Oklendas ar Niujorkas. Dabar prasideda dar sunkesnis darbas – patirti kuo mažiau nuostolių ir išlikti konkurencingais.
