Išrinkite geriausią konkurso „Pirma meilė nerūdija“ istoriją

Mūsų meilė prasidėjo tokia nuostabia romantika, kad dar ir dabar ją prisiminus, aš linkėčiau, jog kiekvienas tai pajustų savo širdimi. Tai buvo kurortinis romanas Kryme.

Pamenu, vieną rudens vakarą – supau ją tada ant sūpynių, ji žiūrėjo į dangų ir šypsojosi, o aš žiūrėjau į jos šypseną ir į mielą nosytę. Kol supau, Kupidonas paleido tuziną strėlių tiesiai man į širdį.

Mano istorija, tikiu, vis dar be pabaigos, nors kai kuriuos taškus jau sudėjau pati ir turbūt sudaužiau kelių žmonių likimus, bet labiausiai dužusi mano širdis, kuri dar ilgai jaus sielos skausmą.

Visa širdimi ir siela jaučiu, kad Tu man taip skirtas, kaip žmogui skirta mirtis. Todėl dabar, kai Tavęs nebeturiu, nebesijaučiu savimi, nes išeidamas kartu išsinešei ir dalį manęs...

Mūsų meilės pasaka, prasidėjusi iškrėstais pokštais, nesusikalbėjimu ir pasibaigusi neįtikėtinu charakterių panašumu, tęsiasi iki šiol – jau gyvename kartu ir esame labai laimingi.

Garbės žodis, visu savo kūnu troškau jam atsakyti: „Taip, aš daugiau nieko kito savo gyvenime taip nenoriu, taip, tekėsiu už tavęs!“. Tačiau... na, realybė paprasčiausiai buvo kitokia.

Mano pirmoji ir vienintelė meilė užgeso. Bet aš neatsisveikinau. Negalėjau. Aš tik padėkojau už 34-erius metus kartu ir pasakiau „sudie“, juk dar pasimatysim. Mes neatsisveikiname – juk mūsų meilė amžina.

Pirmoji meilės naktis. Tokia tyra ir švelni. Miškas alsavo gaivią vėsą. Vos vos šlamėjo medžių lapai. Liepų žiedai skleidė saldų medaus aromatą su vos juntamu pušies sakų prieskoniu. 

Nežinojau, kokių atspalvių turi vaivorykštė, laukimas, samanos, laužo liepsnos atšvaitai... Žmogus atvedė mane į šį pasaulį naujai. Įteikė puokštę esminių dalykų, kuriuos buvau pamiršus turinti.

Atminty išliko tik du žodžiai – Jo nebėra. Negalėjau, nenorėjau ir priešinausi tai suvokti, iki šiol nesuvokiu, kaip tai galėjo atsitikti. Tai buvo sunkiau už viską, ką galėčiau ištverti. 

Ar esate girdėję apie sielos meilę? Kai įsimyli tavo siela, o ne fizinis kūnas ar akys, matančios patrauklius kito žmogaus bruožus, ne ausys, girdinčios meilius žodžius.

 Nueiti kryžiaus keliai buvo labai sunkūs, tačiau kančios nuskraidina į žvaigždes. Pirmąsias laimės žvaigždes pasiekėme, bet juk danguje žvaigždžių daug.