Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 14, 20:00

1972 m. „Kauno pavasaris“: svarbiausi faktai ir datos

Lygiai prieš 50 metų, 1972 m. gegužės 14 d., Kaune, Muzikinio teatro sodelyje susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Dieną prieš tai jis savo užrašų knygelėje užrašė „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

R.Kalantos mirtis ir vėliau sekę sovietinio režimo bandymai užgniaužti šią istoriją Kaune paskatino tautinių jausmų proveržį, spontaniškas demonstracijas ir susirėmimus su milicija. Vėliau šie įvykiai gavo „Kauno pavasario“ pavadinimą.

Portalas 15min primena svarbiausias datas ir faktus apie R.Kalantos susideginimą.

Kaip klostėsi R.Kalantos gyvenimas iki jo žūties dienos?

R.Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje. 1963 m. šeima persikėlė į Kauną. Gyveno Vilijampolėje, Panerių gatvėje.

Mokslai R.Kalantai sekėsi ne itin gerai. Bendraklasiai pasakojo, kad kartais atsisakydavo atsakinėti, ne dėl to, kad nemokėdavo, o dėl to, kad „nematydavo prasmės“.

1971 m. turėjo baigti 18-ąją vidurinę mokyklą, tačiau neišlaikė trijų egzaminų ir perėjo mokytis į vakarinę mokyklą.

Nuotr. iš knygos „R.Kalantos auka“/Penkiolikmetis Romas Kalanta, 1968 m.
Nuotr. iš knygos „R.Kalantos auka“/Penkiolikmetis Romas Kalanta, 1968 m.

R.Kalanta to meto charakteristikose buvo apibūdinamas kaip lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti žmogus.

Jis buvo apsiskaitęs, domėjosi muzika ir hipių judėjimu, labai mėgo „The Beatles“ muzika ir grojo gitara. R.Kalanta ir atrodė kaip hipis – augino ilgus plaukus.

Išlikusi R.Kalantos užrašų knygelė rodo, kad paskutiniais metais jis buvo nusivylęs gyvenimu. Joje esančiuose piešiniuose gausu aukos motyvų, esama įvairių socialistinę santvarką kritikuojančių minčių.

„... kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart... Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“ , – toks ir panašūs įrašai buvo R.Kalantos knygutėje.

Kas įvyko gegužės 14 d.?

Gegužės 14 d. ryte R.Kalanta priėjo prie savo draugų Vilijampolėje su tuščiu trijų litrų stiklainiu ir paprašė benzino.

Draugai pajuokavo, ar jis ketina padegti namą, bet R.Kalanta rimtai atsakė, kad benzino reikia svarbiam reikalui. Tada draugas jam pripylė benzino.

Apie vidurdienį R.Kalanta atėjo į Kauno muzikinio teatro sodelį. Liudininkai pasakojo, kad apsipylęs benzinu iš trijų litrų stiklainio R.Kalanta sušuko: „Laisvę Lietuvai!"

Nuotr. iš knygos „R.Kalantos auka“/Romas Kalanta su pussesere Dalia Vyšniauskaite ir krikštasūniu Ramūnu
Nuotr. iš knygos „R.Kalantos auka“/Romas Kalanta su pussesere Dalia Vyšniauskaite ir krikštasūniu Ramūnu

Patį susideginimą liudininkai nupasakojo šiek tiek skirtingai. Daugelis tvirtino, kad Romas garsiai šaukė prašydamas, kad jį pribaigtų, bet atsirado ir girdėjusių, kad jis šaukė „Gelbėkit!“.

Kai kurie liudininkai pasakojo, kad šalia R.Kalantos stovėjo keli jaunuoliai, kurie neleido jo gesinti, bet šis faktas taip pat nebuvo patvirtintas.

Visgi galiausiai arčiausiai buvę žmonės ėmė jį gesinti lietpalčiais ir švarkais. Atskubėjusi greitoji pagalba jį rado be sąmonės.

Apie 12 val. 50 min. jis buvo atvežtas į ligoninę, kur naktį, apie 4 val., mirė. Mirties liudijime gydytojai konstatavo viso kūno nudegimus.

Į ligoninę skambinę valdžios pareigūnai prašė daryti viską, kad R.Kalantos gyvybė būtų išgelbėta, nes stengtasi išvengti skandalo. Į palatą, kol R.Kalanta dar buvo gyvas, patekti leista tik jo mamai ir broliui.

Po susideginimo šalia įvykio vietos rastas tuščias 3 litrų stiklainis, asmeniniai daiktai.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Paminklas Romui Kalantai
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Paminklas Romui Kalantai

Kas vyko per R.Kalantos laidotuves?

R.Kalanta buvo pašarvotas Vilijampolėje, namuose. Laidotuvės buvo numatytos gegužės 18 d., 16 val.

Žinia apie R.Kalantos mirties aplinkybes greitai sklido per Kauną. Jau gegužės 17 d. žmonės būriavosi Laisvės alėjoje, dėjo gėles žūties vietoje.

Nujausdama galimą R.Kalantos poelgio įtaką antisovietinių veiksmų proveržiui, ypač tarp jaunimo, sovietinė valdžia siekė užkirsti kelią viešam visuomenės pasipiktinimui per R.Kalantos laidotuves ir informacijos patekimui į užsienį.

Siekiant išvengti žmonių susibūrimo per laidotuves, laidotuvės buvo paankstintos dviem valandomis, iš anksto nepranešus.

R.Kalanta palaidotas Romainių kapinėse buvo slapta, laidotuvėse dalyvavo tik artimieji. Kapinės, siekiant išvengti neramumų, buvo apsuptos milicininkų.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Romo Kalantos kapas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Romo Kalantos kapas

Tokie valdžios veiksmai išprovokavo kauniečių protesto akcijas. Keli tūkstančiai jaunuolių susirėmė su milicija.

KGB nesitikėjo, kad neramumai gali vykti ne prie R.Kalantos namų ar kapinėse, o miesto centre. Kai prie Kalantų namų susirinkęs jaunimas sužinojo, kad laidotuvės jau įvyko, kilo pasipiktinimo banga. Susirinkusieji nutarė žygiuoti centro link.

Pakeliui minia vis gausėjo, skandavo šūkius „Laisvę Lietuvai!“, „Rusai, lauk iš Lietuvos“ ir panašiai. Prisijungė ir vyresnių žmonių.

Milicijos ir KGB darbuotojai bandė išvaikyti minią, bet neužteko jėgų. Demonstrantai tęsė eiseną, prie susideginimo vietos skandavo šūkius apie R.Kalantą, tada toliau žygiavo Kauno milicijos valdybos ir KGB link. Vėliau grįžo į susideginimo vietą, čia buvo sakomos kalbos.

Laidotuvėms skirtas gėles jaunimas padėjo R.Kalantos žūties vietoje, iš tulpių sudėliojo žodį LIETUVA.

Dalis demonstrantų protestuodami spardė šiukšlių dėžes, vartė suolus, bandė statyti barikadas, mėtė akmenis, plytgalius ir kitus daiktus į milicijos pareigūnus.

Šių buvo nedaug, jie nebuvo tinkamai ginkluoti ir jokių aktyvesnių veiksmų nesiėmė, bandė tik gaudyti pavienius demonstrantus, daugelis kurių slėpėsi Laisvės alėjos kiemuose ar net sulipę į medžius.

Tik apie 22 val. atvyko Vidaus reikalų ministerijos kariuomenės kareiviai, ginkluoti lazdomis, su šalmais ir skydais. Jie ėmėsi slopinti demonstraciją jėga.

LYA nuotr./Po Romo Kalantos susideginimo Kaune vyko spontaniškos demonstracijos
LYA nuotr./Po Romo Kalantos susideginimo Kaune vyko spontaniškos demonstracijos

Milicija, kariuomenė ir saugumas galiausiai maištininkus išvaikė, bet naktis praėjo neramiai, miesto centre kilo keli gaisrai.

Kitą dieną maištininkai vėl rinkosi miesto centre, o milicija, saugumas ir kariuomenė juos vaikė.

Kas vyko vėliau?

Gegužės 20-ąją į „Laisvės“ kino teatrą Kaune buvo sukviesti aukštųjų ir vidurinių mokyklų vadovai, partorgai, komjaunimo lyderiai, profsąjungų aktyvistai.

KGB pareigūnai jiems keletą kartų demonstravo 5–7 minučių juostą, kurioje buvo užfiksuotas jaunimas Laisvės alėjoje ir miesto sodelyje, ir užsirašinėjo atpažintų jaunuolių duomenis.

Vėliau šie kadrai tokiu pačiu tikslu buvo rodomi „Planetos“ kino teatre įmonių vadovams.

402 asmenys buvo suimti. 33 suimti asmenys buvo patraukti administracinėn, 8 – baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, dalis protesto demonstracijose dalyvavusių studentų buvo pašalinti iš aukštųjų mokyklų ir paimti į sovietinę kariuomenę.

Antisovietiniai neramumai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių Sovietų Sąjungos mastu.

R.Kalantos susideginimas sukėlė atgarsį ne tik Lietuvoje ar Sovietų Sąjungoje, bet atkreipė ir tarptautinį dėmesį. Šiuos įvykius aprašė vienas įtakingiausių JAV laikraščių „The New York Times“.

Pritariantys okupaciniam režimui sluoksniai įvairiais būdais bandė įtikinti žmones, jog jaunuolis buvo psichinis ligonis.

Suburta psichiatrų ekspertų komisija viešai pareiškė: R.Kalanta sirgo šizofrenija, todėl negalėjo kontroliuoti savo veiksmų.

Nuotr. iš knygos „R.Kalantos auka“/Romas Kalanta paliko raštelį: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka".
Nuotr. iš knygos „R.Kalantos auka“/Romas Kalanta paliko raštelį: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka".

R.Kalanta išties poliklinikoje lankėsi pas gydytoją, tačiau jokia liga jam nebuvo diagnozuota ir jis tokiu būdu stengėsi gauti atleidimą nuo abitūros egzaminų.

Taip pat po R.Kalantos mirties vykdant teismo ekspertizę medikų prašyta atkreipti duomenis į tai, ar R.Kalanta vartojo narkotikus, buvo mirties dieną pavartojęs alkoholio. Bet tokių duomenų nebuvo rasta.

1972 m. gegužės 22 d. Maskvoje prasidėjo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Richardo Nixono vizitas.

Kauno įvykiai Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento vizito Sovietų Sąjungoje išvakarėse akivaizdžiai griovė mitą apie klestinčią ir visas problemas išsprendusią imperiją, supurtė jos valdžios institucijas.

Informacija apie R.Kalantos protestą prasiskverbė ir pro „geležinę uždangą“. Apie lietuvį kalbėjo daugelio laisvojo pasaulio valstybių žiniasklaida. R.Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu.

Amerikos lietuvių bendruomenės kiekvienais metais prisimindavo R.Kalantos auką, kartu tai buvo dar viena proga priminti pasauliui apie Lietuvos nepriklausomybės siekį.

1972 m. susidegino ir daugiau asmenų, tikėtina, R.Kalantos pavyzdžiu. Tačiau šie faktai buvo jau nuslėpti nuo visuomenės ir didesnio atgarsio nesulaukė.

Aštuonerius metus tėvai negalėjo ant sūnaus kapo pastatyti paminklo – draudėjai tikino, esą liaudies priešas nevertas pagarbos. Paminklas iškilo tik 1982 m.

VDU Lietuvių išeivijos instituto nuotr. /1972-ųjų įvykiai sulaukė didelio atgarsio ir už Atlanto.
VDU Lietuvių išeivijos instituto nuotr. /1972-ųjų įvykiai sulaukė didelio atgarsio ir už Atlanto.

1989 m. įsibėgėjus Sąjūdžiui, naujai suburta komisija R.Kalantą pripažino psichiškai sveiku. Petrašiūnuose R.Kalantos vardu pavadinta gatvė.

Atkūrus Nepriklausomybę apie R.Kalantą rašytos knygos, statyti kino filmai. 2000 m. liepos 4 d. Romas Kalanta apdovanotas (po mirties) 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

1990 m. gruodžio 27 d. buvo išleistas įsakymas jo kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu. 2005 m. Romui Kalantai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.

Neramumai, vykę Kaune po R.Kalantos susideginimo, ekranizuoti filme „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. Donatas Ulvydas, 2017 m.)

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo puslapį, knygą „Romo Kalantos auka“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikų informaciją.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"