Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 23d. 12:58

Dingęs Vilnius: 5 Vilniaus vietos, kurios seniau atrodė kitaip negu dabar

Vilnius per Pirmąjį pasaulinį karą 1916 metais Ar žinai?
Jano Bulhako/Lietuvos dailės muziejaus nuotr. / Vilnius per Pirmąjį pasaulinį karą 1916 metais

Itin gerai išsilaikęs Vilniaus senamiestis ir miesto centras kasmet sutraukia tūkstančius turistų. Nors sostinės centre apstu senų pastatų, senamiestyje ir aplink jį šiandien galima aptikti nemažai vietų, kurios prieš šimtmetį atrodė visai kitaip.

15min pristato 5 Vilniaus centre esančias vietas, kurios dar visai neseniai atrodė visiškai kitaip, nei šiandien.

5. Radvilų rūmai

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Radvilų rūmų muziejus dabar
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Radvilų rūmų muziejus dabar
Vytauto Gabriūno paveikslas / Lietuvos dailės muziejus/Taip Radvilų rūmai turėjo atrodyti XVIII a.; išlikusi jų dalis matyti paveikslo kairėje
Vytauto Gabriūno paveikslas / Lietuvos dailės muziejus/Taip Radvilų rūmai turėjo atrodyti XVIII a.; išlikusi jų dalis matyti paveikslo kairėje

Vilniaus gatvėje išlikusiame buvusių didikų Radvilų rūmų korpuse šiandien įsikūręs Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys.

Dar prieš šimtą metų stovėjęs ansamblis buvo apgadintas Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau vakarinis rūmų paviljonas su žeme sulygintas buvo jau po karo.

Griuvėsiai Vokiečių gatvėje netvarkomi stovėjo iki praėjusio amžiaus 7 dešimtmečio vidurio. Kaip knygoje „Dingęs Vilnius“ nurodo Vladas Drėma, jais buvo pasinaudota kaip įrankiu, filmuojant juostą „Kaip dabar jus vadinti?“. Režisierius ieškojo pastato, kurį galima susprogdinti.

Tiesa, knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990“ parašiusiam Dariui Pocevičiui šis teiginys sukėlė abejonių. Jis daro išvadą, kad iš tiesų tai, kas dar buvo likę iš senųjų mūrų, nugriovė statybininkai dar iki filmuojant filmą, o pats filmavimas tik įamžino tuomet buvusią situaciją.

Pamatyti, kaip atrodė ši filmo scena, galite vaizdo klipe paspaudę šią nuorodą.

4. Raduškevičiaus rūmai

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus / epaveldas.lt nuotr. /Taip seniau atrodė Raduškevičiaus rūmai
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus / epaveldas.lt nuotr. /Taip seniau atrodė Raduškevičiaus rūmai
Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Dabartinė Architektų sąjungos buveinė
Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Dabartinė Architektų sąjungos buveinė

Prie Žaliojo tilto stovinti dabartinė Architektų sąjungai priklausanti „puspilaitė“ ne visuomet atrodė taip keistai. Žinoma, kad dar prieš XVIII amžių čia stovėjo ilgainiui sugriuvę rūmai.

Neogotikinė pilaitė greta Žaliojo tilto pradėta statyti XIX amžiaus pabaigoje, gydytojo Hilaro Raduškevičiaus iniciatyva.

Vakarinis rūmų korpusas ir šiaurinio korpuso vakarinė dalis buvo nugriauti praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. Dalis pastato buvo nugriauta platinant Kalvarijų gatvę.

3. Dabartinė Vokiečių gatvė ir žydų kvartalas

1915 m. Vokiečių g.
1915 m. Vokiečių g.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilniaus Vokiečių gatvė dabar. Kone vienintelis bendras dalykas – šv. Kotrynos bažnyčios bokštas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilniaus Vokiečių gatvė dabar. Kone vienintelis bendras dalykas – šv. Kotrynos bažnyčios bokštas

Viena seniausių Vilniaus gatvių – Vokiečių gatvė ir jos prieigos – yra turbūt smarkiausiai savo veidą per pastarąjį šimtmetį pakeitusi senamiesčio erdvė.

Aplink Vokiečių gatvę išsidraikiusiose gatvelėse iki Antrojo pasaulinio karo driekėsi didelis žydų kvartalas, o karo metu abipus Vokiečių gatvės buvo įrengtas – pietinėje gatvės dalyje – didysis, šiaurinėje – mažasis getas.

Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Vilniaus didžioji sinagoga, 1914-1918 m. nuotrauka
Wikimedia Commons / Public Domain nuotr./Vilniaus didžioji sinagoga, 1914-1918 m. nuotrauka
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kiemas, kur stovėjo sinagoga, dabar
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kiemas, kur stovėjo sinagoga, dabar

Karo metu buvęs žydų kvartalas buvo subombarduotas, tačiau radikaliai pertvarkyta ši miesto erdvė buvo jau sovietmečiu – išplatinta Vokiečių gatvė ir nugriauta didžioji dalis likusių pastatų, tame tarpe ir žymioji Vilniaus sinagoga.

2. Pilies g. 23 buvusi kardinalija

Vilniaus dailės muziejaus / epaveldas.lt pav. /Pilies gatvė 1912 m.
Vilniaus dailės muziejaus / epaveldas.lt pav. /Pilies gatvė 1912 m.
Wikipedia Commons nuotr./Pilies g. 23 dabar
Wikipedia Commons nuotr./Pilies g. 23 dabar

Dar vieni kadaise Radvilų giminei priklausę rūmai nesulaukė XXI amžiaus. Kardinalija nuo XVI amžiaus vadintame pastate XIX amžiaus viduryje įsikūrė paštas, tarpukariu veikė Juozapo Zavadskio knygynas.

Pastatas buvo apgadintas Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau sugriautas buvo po kelių dešimtmečių. Nors 1944 metais kardinalija sudegė, pastatas stovėjo dar ilgai, 12 metų, tačiau po karo Kardinalija nebuvo remontuojama, o sovietų valdžia šią nugriovė.

Naujas gyvenamasis pastatas pilies gatvėje iškilo 1979 metais.

1. Lazdynų Pelėdos paminklas

Wikimedia Commons nuotr./Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia
Wikimedia Commons nuotr./Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lazdynų Pelėdos skveras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lazdynų Pelėdos skveras

Prie Visų Šventųjų bažnyčios esančiame skvere šiandien stovi paminklas po Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu rašiusioms seserims Ivanauskaitėms.

Tačiau paminklas čia stovėjo ne visada. Nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus vidurio čia stovėjo didikų Pacų funduota Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia. Bažnyčios griovimo darbai pradėti 1876 metais.

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Ypatingos

04:35
12:16

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

01:51
02:01
00:09

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"