Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 15d. 23:07

Primirštas išpuolis, sukrėtęs pasaulį: kaip lietuvis Ermitaže suniokojo Rembrandto paveikslą

Žmogus su peiliu ir paveikslas „Danaja“ Ar žinai?
123rf.com ir Wikimedia Commons nuotr. / Žmogus su peiliu ir paveikslas „Danaja“

Lygiai prieš 34 metus lietuvis Bronius Maigys per kelias minutes įrašė savo vardą į pasaulio dailės istoriją. Tai jis padarė ne pristatydamas kokį nors pasaulį sužavėjusį meno kūrinį. Ir ne, tarkime, atrasdamas anksčiau nežinotą Leonardo da Vinci šedevrą. Tądien į Ermitažo muziejų Sankt Peterburge įžengęs vyras, pasitelkęs peilį ir sieros rūgštį, visiškai suniokojo ten kabojusį Rembrandto paveikslą. Tai jis padarė lygiai 45 metai po dienos, kai Raudonoji armija okupavo Lietuvą.

Kas buvo B.Maigys – vandalas, teroristas, psichiškai nesveikas žmogus ar asmuo, siekęs bet kokiomis priemonėmis atkreipti pasaulio žvilgsnį į Lietuvos okupaciją ir SSRS patiriamas kančias? O gal viskas kartu?

Istorija visų faktų nepateikia, ir galiausiai vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą, ko gero, nėra.

Portalo 15min rubrika „Ar žinai?“ primena svarbiausius faktus apie B.Maigį ir jo įvykdytą išpuolį, kurie žinojusiems primins, o nežinojusius supažindins su šia istorija.

Kas buvo „Danaja"?

Rembrandtas paveikslo „Danaja“ pirmąją versiją nutapė 1636 m. Jame vaizduojama Danaja – graikų mitologijos figūra, Persėjo motina. Paveiksle ji laukia iš dangaus nusileidžiančio Dzeuso, kuris netrukus ją apvaisins.

Wikimedia Commons nuotr./Rembrandto „Danaja“
Wikimedia Commons nuotr./Rembrandto „Danaja“

Ilgą laiką meno tyrinėtojams nedavė ramybės mįslė, kas buvo Danajos iš paveikslo modelis. Tik šiuolaikinė rentgenograma atskleidė, kad paveikslas buvo nutapytas per du etapus.

1636 m. Rembrandto modeliu tapo jo žmona Saskija. Tačiau kiek vėliau, mirus žmonai, 1643 m., Rembrandtas pasitelkė dar vieną modelį – savo namų šeimininkę Gertjė Diks ir kai kuriuos paveikslo bruožus nutapė iš naujo.

XVIII a. pabaigoje 185 cm ilgio ir 203 cm pločio paveikslą įsigijo Rusijos carienė Jekaterina II.

Paveikslas buvo pakabintas Žiemos rūmuose Sankt Peterburge, anuometinėje carų žiemos rezidencijoje. Žiemos rezidencijai tapus muziejaus dalimi, „Danaja“ tapo vienu iš labiausiai lankytojus traukiančių muziejaus eksponatų.

Čia jis kabojo ir 1985 m. birželio 15 d., kai į Ermitažą su peiliu, sieros rūgštimi ir sprogmenimis įžengė B.Maigys – 48 metų lietuvis, anksčiau antisovietine veikla niekada nepasižymėjęs ir į KGB akiratį nepapuolęs.

Kas buvo B.Maigys?

Apie B.Maigio jaunystę žinoma nedaug. Jis gimė Molėtų rajone, niekada nevedė, vaikų neturėjo, baigė vos keturias klases.

Kadras iš 2006 m. Rusijoje sukurto dokumentinio filmo apie B.Maigį/Bronius Maigys
Kadras iš 2006 m. Rusijoje sukurto dokumentinio filmo apie B.Maigį/Bronius Maigys

Po tarnybos kariuomenėje dirbo šachtose, vėliau grįžęs į Lietuvą apsigyveno Kaune, čia dirbo radijo gamykloje.

Tačiau, kaip teigė pats, dėl darbo šachtose pablogėjo jo sveikata, ėmė silpti regėjimas, skaudėjo vidurius. Nuo 1978 m. jis nebeturėjo darbo, vertėsi spekuliacija.

B.Maigio teigimu, sovietinė valdžia ir daktarai vengė jį pripažinti neįgaliuoju, nors jis nuolat rašė skundus. Tada jam ir kilo mintis atkeršyti SSRS valdžiai.

„Ruošdamasis šiam žingsniui gerai žinojau, kas manęs laukia. Bet padėtis buvo be išeities. Man nebuvo ką prarasti“, – 2006 m. „Lietuvos ryto“ dienraščio žurnalistei pasakojo B.Maigys.

Pasak B.Maigio, jis jautėsi niekam nereikalingu, pažemintu, ir tai tapo jo pagrindiniu motyvu.

B.Maigys radęs progą apsilankė Sankt Peterburge, apžiūrėjo Ermitažą. Iš muziejaus katalogo jis sužinojo, kad „Danaja“ – brangiausias paveikslas. Tad nutarė jį sunaikinti ar apgadinti.

Vykdamas į Sankt Peterburgą prieš pat išpuolį jis kruopščiai pasiruošė – vežėsi sprogmenis, peilį, stiklainį sieros rūgšties. Sprogmenų, anot jo bylos, jis prisivogė dar dirbdamas šachtose.

Kaip įvyko pats paveikslo sunaikinimo aktas?

Į Ermitažą B.Maigys įžengė birželio 15 d. rytą, prie kojų prisirišęs sprogmenis. Vėliau lietuvį sulaikius, tarp jo daiktų buvo rastas ir muziejaus bilietas, už kurį jis sumokėjo 1 rublį 50 kapeikų.

Įėjęs į salę, kurioje eksponuojami olandų tapybos darbai, jis pirmiausia perpjovė paveikslą saugojusį aptvarą, o tuomet du kartus rėžė peiliu paveikslui, taikydamasis į centrą – Danajos klubus ir pilvą.

Spėjama, kad B.Maigys būtų peiliu suraižęs visą paveikslą, bet po antro smūgio peilis įstrigo drobėje ir jo nepavyko ištraukti.

Tada, išsitraukęs atsineštą stiklainį, B.Maigys paveikslą apipylė sieros rūgštimi. Kol buvo salę saugojusio milicininko sulaikytas ir nutemptas nuo paveikslo, B.Maigys spėjo išpilti beveik visą sieros rūgštį. Pasakojama, kad sulaikomas jis šaukė „Laisvę Lietuvai!“.

Paveikslas buvo stipriai sugadintas – pažeista 70 proc. jo ploto. Kaip „Lietuvos rytui“ 2007 m. pasakojo restauratorius Algimantas Vaineikis, sieros rūgštis paveikslą paveikė panašiai kaip ugnis, jis tarsi ėmė degti, visos dažuose esančios organinės medžiagos – anglėti. Nepaliestas rūgšties liko tik verkiantis angelas.

Autogear.ru nuotr./Suniokota „Danaja“
Autogear.ru nuotr./Suniokota „Danaja“

Kaip vyras sugebėjo nepastebėtas prieiti iki pat paveikslo ir tada imtis veiksmų, paaiškinti negalėjo niekas.

B.Maigys ketino ne tik sužaloti paveikslą, bet ir susisprogdinti prie jo, tačiau sprogmenys taip ir liko nedetonuoti.

Tardomas KGB B.Maigys pareiškė, kad pamatęs, kiek muziejuje nekaltų žmonių, jis paskutinę akimirką apsisprendė nenorintis rizikuoti juos sužeisti.

Kaip įvykį aiškino SSRS valdžia?

B.Maigio įvykdyto vandalizmo akto detales SSRS valdžia slėpė, tačiau įvykis apaugo versijomis ir interpretacijomis, apie jį pranešė viso pasaulio žiniasklaida.

Shutterstock nuotr./Ermitažas
Shutterstock nuotr./Ermitažas

SSRS pareigūnai iškart suvokė, kad išpuolis gali turėti politinį motyvą. 1985 m. birželio 15 d. – išpuolio diena – buvo dienos, kai SSRS okupavo Lietuvą, 45 metų sukaktis, B.Maigys buvo atvykęs iš Kauno – labiausiai nacionalistinėmis nuotaikomis Tarybų Lietuvoje garsėjusio miesto.

Ermitažas ir brangiausias jo paveikslas buvo SSRS kultūrinės galios simboliai, ir tokį išpuolį buvo galima traktuoti kaip bandymą kvestionuoti SSRS galią.

Pats B.Maigys tardymo metu tokiai interpretacijai irgi anaiptol nesipriešino. Pirmųjų apklausų metu jis sakė, kad norėjo atkeršyti už „išniekintą tėvynę". „Būtų geriau, jei Lietuva būtų buvusi okupuota ne rusų, o vokiečių“ – tokia jo mintis užfiksuota KGB protokoluose.

Bet vėliau tardymo metu B.Maigys taip pat ėmė aiškinti pasisakantis prieš nuogybes mene ir pornografiją ir neva todėl suniokojęs paveikslą. Ar taip kalbėti ėmė išsigandęs gresiančios atsakomybės – nežinia. Bet ši mintis labiau patiko SSRS pareigūnams.

Stengdamiesi išvengti politinių interpretacijų plitimo visuomenėje, SSRS pareigūnai stengėsi vaizduoti B.Maigio išpuolį kaip patologinį vandalizmą, psichikos ligonio įvykdytą veiksmą, nekreipiant dėmesio į galimą politinę potekstę.

Sovietinėje spaudoje rašant apie įvykį B.Maigys vadintas „nesveiku žmogumi“, „vandalu“. Akcentuoti tyrimo metu sužinoti faktai – kad jis turi psichikos ligos istoriją, kurią Kauno gydytojai jam diagnozavo dar 1977 m., septynerius metus niekur nedirbo, dvejus metus gyveno be registracijos, kurios reikalavo įstatymai.

Panašiai informaciją apie įvykį pateikė ir sovietine valdžia besirėmę Vakarų laikraščiai.

Kartais angliškose internetinėse publikacijose „5 žymiausi paveikslai, kuriuos sugadino vandalai“ ir panašiose B.Maigio pavardė randama ir dabar.

SSRS spaudoje netgi pasirodė teiginių, kad B.Maigys seksualiai susijaudino, išvydęs paveiksle pavaizduotą nuogą moterį, ir nesuvaldė impulso nusikalsti. Tačiau tai mažai tikėtina – juk B.Maigys kruopščiai ruošėsi išpuoliui, jis neatrodė kaip momentinis sąmonės užtemimas.

Galiausiai rusų gydytojai B.Maigiui diagnozavo latentinę chronišką šizofreniją – diagnozę, SSRS laikais dažnai naudotą susidorojant su disidentais.

Taip pat diagnozėje minėti astenohipochondrinis sindromas, paranojinė depresija, atkreiptas dėmesys į žemesnį negu vidutinis B.Maigio intelektą. Pasiremdamas šia išvada, teismas atmetė mintį traktuoti B.Maigio išpuolį kaip politinį protestą.

Teisiškai B.Maigio veiksmai buvo kvalifikuoti kaip chuliganizmas, turto sugadinimas ir neteisėtas sprogmenų laikymas. Už tai buvo numatoma maksimali 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pats B.Maigys teigė, kad yra psichiškai sveikas, bet nesigaili to, ką padarė. Taip pat sakė, kad jei jis galėjo taip lengvai sunaikinti „Danają", reiškia, ji buvo prastai saugoma.

Kaip B.Maigio gyvenimas klostėsi po to?

Ketverių metų bausmę B.Maigys atliko Černiachovsko mieste Kaliningrado srityje, kur buvo speciali Vidaus reikalų ministerijai pavaldi psichiatrinė ligoninė. Ten buvo izoliuojami ir sveiki žmonės, pavojingi sovietų valdžiai.

Vėliau B.Maigys buvo perkeltas į Lietuvą, į laisvę šaliai atgavus Nepriklausomybę paleistas 1991 m. Nuo 1992 m. jis gyveno senelių pensione prie Utenos. Čia vyro praeitį atkapstė vietos sąjūdininkai.

Globos namų nuotr./Utenos socialinės globos namai
Globos namų nuotr./Utenos socialinės globos namai

Jų akyse žmogus, suniokojęs „Danają“ tą pačią dieną, kai buvo 45-osios Lietuvos okupacijos metinės, tapo didvyriu.

Ilgą laiką B.Maigys vengė viešumos. „Lietuvos ryto“ žurnalistai, 2006 m. užsimoję surasti ir pakalbinti B.Maigį, susidūrė su nemenkais iššūkiais. Kurį laiką B.Maigio prašymu pensiono administracija apie jį neteikė jokios informacijos ir netgi nepatvirtino, kad toks žmogus išties gyvena pensione.

Tačiau galiausiai B.Maigys sutiko trumpai pasikalbėti su žurnaliste, nors fotografuotis nesutiko. Žurnalistei B.Maigys sakė nesigailintis savo poelgio ir sakė, kad be sąžinės graužaties pasielgtų taip pat.

Vyras taip pat papasakojo, kad rusų kalba parašė 300 puslapių rankraštį apie savo gyvenimą, kurioje išdėstė savą įvykių versiją.

B.Maigys teigė besitikintis šia knyga sudominti leidėjus Rusijoje. Kadangi per trylika metų knyga taip ir nepasirodė, galima įtarti, kad to padaryti vyrui nepavyko.

„Lietuvos ryto“ straipsnyje taip pat minima, kad B.Maigį 2006 m. dažnai buvo galima sutikti Utenos turguje – čia jis grojo akordeonu, taip pat pardavinėjo antikvarinius daiktus, akordeonus ir armonikas.

Publikacijoje taip pat minima, kad kiek anksčiau pas B.Maigį lankėsi ir Rusijos žurnalistai, apie jį kūrę dokumentinį filmą. Jiems susidarė įspūdis, kad B.Maigys labai gerai prisimena visas smulkmenas ir siekia už Lietuvos laisvę kovojusio kankinio įvaizdžio.

Apie vėlesnį B.Maigio gyvenimą informacijos rasti nepavyko. Jei jis vis dar gyvas, jam turėtų būti 82 metai.

Kaip dabar vertinamas B.Maigio poelgis?

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, oficiali politinė Lietuvos linija ir daugelis lietuvių niekada nevertino B.Maigio kaip didvyrio ar kaip sovietinio režimo aukos.

1997 m., kuomet restauruotas „Danajos“ paveikslas buvo grąžintas į muziejų, Rusijoje kaip tik lankėsi tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.

Tada lietuviškoje spaudoje, rašiusioje apie įvykį ir vizitą, pabrėžta, kad paveikslo suniokojimo istorijos susipynimas su Lietuva nedaro šaliai garbės.

Lietuvos mokslininkai yra publikavę psichologinio ir psichoanalitinio pobūdžio darbų apie B.Maigį ir jo įvykdytą aktą. Juose taip pat nelinkstama sureikšminti politinio veiksmo aspekto.

Menotyrininkė Jūratė Macnioriūtė 2004 m. citavo B.Maigio teiginius, kuruose šis teigė pasirinkęs „Danają“, nes paveiksle nutapyta apsinuoginusi ir gulinti lovoje moteris, ir minėjo, kad paveikslas yra pornografinis. Atsižvelgdama į juos menotyrininkė darė išvadą, kad B.Maigys galėjo būti tiesiog vandalas, nesuvaldęs patologinių minčių.

Psichiatrė Danguolė Survilaitė, dirbusi priėmime tuo metu, kai B.Maigys buvo perkeltas į Lietuvos respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, ir analizavusi šį įvykį, 2008 m. pasirodžiusiame straipsnyje teigė, kad B.Maigio motyvus vertinti sudėtinga, bet jis veikiau yra laiku gydytojų ir visuomenės pagalbos nesulaukęs žmogus, o ne laisvės kovotojas. Anot psichiatrės, pirmiausia svarbu jam atrodė atkreipti dėmesį į save.

„Galbūt tam tikras politinis elementas jo poelgyje ir buvo, tačiau iškreiptas paranojiško mąstymo, būdingo šizofrenijai“, – rašė ji.

Pasak Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslininkės Žilvinės Gaižutytės-Filipavičienės, meno sociologijos atžvilgiu B.Maigio įvykdytą veiksmą galima apibūdinti kaip taktinį vandalizmą, turintį politinių motyvų, įvykdytas psichikos sutrikimų turinčio asmens. Tai ji argumentuoja pabrėždama, kad B.Maigys savo agresijos aktą nuosekliai planavo.

Tačiau menininkui Dainiui Liškevičiui buvo priimtinesnė kitokia interpretacija. Jo manymu, B.Maigio vadinimas vandalu, bepročiu ar seksualiniu maniaku menkino jo poelgio pagrindinį tikslą – kovą dėl Lietuvos laisvės.

D.Liškevičius teigė, kad B.Maigį galima laikyti ne tik politiniu protestuotoju, bet netgi vertinti jį kaip menininką, atliekantį meno destrukcijos aktą. Anot jo, B.Maigio veiksmai primena kitų kontroversiškos meno destrukcijos („art destruction”) srovės atstovų veiksmus.

Ši interpretacija tapo pagrindu D.Liškevičiaus meno projektui „Muziejus“. 2012 m. įrengtas Nacionalinėje dailės galerijoje, vėliau D.Liškevičiaus „Muziejus“ atstovavo Lietuvai ir 2015 m. Venecijos meno bienalėje.

Paviljono rengėjų nuotr./Asmeninė Broniaus Maigio daiktų kolekcija
Paviljono rengėjų nuotr./Asmeninė Broniaus Maigio daiktų kolekcija

Projekte „Muziejus“ buvo galima susipažinti su šiuo įvykiu, rekonstruota B.Maigio asmeninių daiktų kolekcija, sukurta keletas meno kūrinių šiam veiksmui atminti ir permąstyti.

D.Liškevičiaus teigimu, B.Maigio veiksmai geriau negu daugelis meno kūrinių atspindėjo savižudišką, neestetišką ir naikinamą Lietuvos laisvės siekį ir uos derėtų apmąstyti rimčiau, užuot laikant B.Maigį vandalu ar psichiniu ligoniu.

Koks buvo paveikslo likimas?

B.Maigio sužalotą „Danają“ dabar vėl galima išvysti Ermitažo muziejuje. Šio paveikslo restauracija truko dvylika metų, baigta buvo tik 1997 m. Jos kaina neskelbta, bet turėjo būti itin didelė.

123rf.com nuotr./„Danajos“ paveikslas dabar
123rf.com nuotr./„Danajos“ paveikslas dabar

Atkurta buvo tiek paveikslo, kiek įmanoma atkurti. Tik kai kuriose vietose, kur sieros rūgštis sunaikino ištisus plotus, nutarta nieko neužtapyti.

Dabar analogiškas vandalizmo aktas pasikartoti negalėtų – norint patekti į Ermitažą reikia praeiti patikrą. Patį paveikslą saugo neperšaunamas stiklas.

Užrašas šalia paveikslo lakoniškai skelbia, kad maniakas paveikslą buvo subadęs ir apipylęs sieros rūgštimi. Jo vardas ir tautybė nenurodomi.

Parengta pagal Ž.Gaižutytės-Filipavičienės straipsnį „Muziejinis vandalizmas ir jo recepcija Lietuvoje: „Danajos“ Atvejis", 2006 m. gruodžio 12 d. straipsnį „Lietuvos ryto" dienraštyje ir įvairius internetinius šaltinius.

_____________________________________________________________________

Patiko tekstas? Tuomet kviečiame sekti 15min rubriką „Ar žinai?“, kurioje rasite straipsnius apie Lietuvos ir pasaulio istoriją, kultūrą, įdomybes, keistenybes ir pan. Praplėskite savo akiratį!

Taip pat kviečiame pamėgti rubrikos „Facebook“ puslapį „Šiandien sužinojau“, kur ir rasite nuorodas į rubrikos straipsnius, ir sužinosite daug įdomių faktų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"