Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 10, 11:02

Kaip Marijampolė iš kaimo užkampyje virto regiono centru?

Šie metai Marijampolei ypatingi – Suvalkijos sostinė vasario 23 d. šventė savo 230 metų sukaktį. Ši sukaktis marijampoliečiams ir visiems suvalkiečiams brangi, tačiau kitiems galbūt apie ją girdėti teko mažiau. Kaip šis miestas marijonų ir Pranciškos Butlerienės veiklos dėka per XVIII a. tapo viso etnokultūrinio Suvalkijos regiono centru?
Marijampolė Tik prenumeratoriams
Marijampolė / Audriaus Bagdono/BNS nuotr.

Kai Marijampolė dar nebuvo Marijampolė

Marijampolės miestas išaugo iš Pašešupio kaimo, buvusio dabartinėje centrinės Jono Basanavičiaus aikštės vietoje. Pats kaimo pavadinimas kilo nuo Šešupės upės.

Pašešupio kaimas minimas dar XVII amžiaus viduryje, Kauno pavieto mokesčių sąraše, jis priklausė Prienų seniūnijai.

Iki tol teritorija nebuvo gausiai gyvenama, čia vyravo miškų masyvai. Teritorijos kolonizaciją paskatino 1655 m. ATR vykęs rusų ir švedų tvanas.

Apylinkės teritorijos buvo nusiaubtos per Šiaurės karą, jo metu buvo sunaikinta ir Prienų pilis, todėl į apylinkes netoli Šešupės atsikraustė Prienų seniūnas grafas Morkus Antanas Butleris su žmona Pranciška Butleriene.

Grafienės Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės portretas
Grafienės Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės portretas

Netoliese kaimo jie pasistatė savo rezidenciją – Kvietiškio dvarą. Kvietiškio dvaro sodybą sudarė mediniai dvaro rūmai, 3 klojimai, 2 klėtys, 3 tvartai, bravoras, grūdų magazinas, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai, plytinė.

Legendos byloja, kad grafas dvarui vietą pasirinko suradęs gražią aukštumėlę tarp Šešupės ir Garnupio upelio. Seniūnui nepatiko senasis kaimo pavadinimas Pašešupys, todėl jo iniciatyva pavadinimas buvo perkeistas į Starapolę (nuo lenkiško žodžio „starosta“ – seniūnas ), kuri netrukus tapo prekybiniu miesteliu.

Grafas siekė urbanizuoti šią jo tėvo Aleksandro Butlerio, valdymo metais merdėjusią vietovę. Taigi tai pabrėžė kuriamo miesto vardu.

Po vyro mirties 1744 metais Prienų seniūnijos valdymą perėmė Pranciška Butlerienė. Ūkiška, veikli ir įtakinga moteris, likusi našle, puikiai tvarkėsi savo valdose tęsdama vyro pradėtus darbus ir įgyvendindama savo sumanymus.

Jau penktojo dešimtmečio pabaigoje ji dėjo pastangas, kad jos rezidencijoje atsirastų nauji maldos namai ir vienuolynas.

Marijampolės simbolis – senamiestyje esantis kačių kiemelis. Jo pastatymo idėja kilo dėl Marijampolės miesto įkūrėjos grafienės Pranciškos Butlerienės meilės katėms. Jos globėja buvo šventoji Romietė.

Eglės Digrytės nuotr./Kačių skulptūrėlės P.Butlerienės aikštėje
Eglės Digrytės nuotr./Kačių skulptūrėlės P.Butlerienės aikštėje

Roma, dar vadinama Amžinuoju miestu, garsėja ne tik puikiais pastatais bei įspūdinga istorija, bet ir kačių gausa, todėl Marijampolės senamiestyje jaukiame kiemelyje buvo įkurdintos su vandeniu žaidžiančios Pranciškos Butlerienės katės.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"