Dabar populiaru
15min ŽIŪRĖK
Publikuota: 2019 balandžio 21d. 19:18

Kodėl kartais girdime, kad ugniagesiai į gaisrą atvažiavo be vandens?

Ugniagesiai gesina gaisrą
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Ugniagesiai gesina gaisrą

Gaisro metu ar po jo pasitaiko atvejų, kai žmonės piktinasi dėl ugniagesių darbo. Būna tvirtinančių, kad gesinti gaisro jie atvažiavo be vandens. Gelbėtojai sako, kad toks variantas yra neįmanomas, ir paaiškina, iš kur kyla šis ir kiti mitai.

Vandens cisternos niekada nebūna tuščios

Standartiniuose gaisriniuose automobiliuose telpa apie tris tonas vandens. Jų vandens cisternos niekada nebūna tuščios.

Jeigu gavus iškvietimą išnaudojama tik dalis vandens, pvz., gesinant šiukšlių konteinerį, grįžtant į budėjimo vietą visuomet cisterna yra papildoma iki maksimalaus kiekio.

Todėl į gaisrą gaisrinis automobilis važiuoja mažiausiai su keletu tonų vandens. Jeigu žinoma ar įtariama, kad gaisras didelis – siunčiami keli tokio tipo automobiliai.

Tad kodėl žmonėms iki šiol kartais atrodo, kad ugniagesiai atvyko be vandens?

Trys tonos vandens pranyksta per 100 sekundžių

Trys tonos vandens tik iš pirmo žvilgsnio skamba įspūdingai. Gesinant kiek didesnį gaisrą, tai yra mažas kiekis, kuris į liepsnas išpilamas įspūdingu greičiu.

Ugniagesiai, pakvietę 15min žurnalistą, parodė, per kiek laiko gali būti išpilama standartinė autocisterna, kuri atvyksta gesinti gaisro.

Eksperimento metu paaiškėjo, kad gesinant maksimaliu galingumu trys tonos cisternoje esančio vandens ant ugnies yra išpilamos vos per 100 sekundžių. Vadinasi, atvykus dviem automobiliams su pilnais vandens rezervuarais vandens gali nebelikti jau po 3–4 minučių.

Natūralu, kad stresą patiriantiems žmonėms gali atrodyti, kad ugniagesiai atvažiavo tuščia cisterna, kai jie mato, kad vanduo baigiasi po poros minučių.

Tiesa, reikia pastebėti, kad gelbėtojai retai kada vandenį pila didžiausiu pajėgumu. Įprastai jis yra pilamas naudojant specialią taktiką ir jo užtenka ilgesniam laikui.

Kodėl kartais vanduo pilamas ant nedegančio pastato?

Gyventojai, nežinodami ugniagesių taktikos, kartais kaltina juos nebūtais dalykais. Vienas tokių – pasipiktinimas, kad atvažiavę ugniagesiai gaisrą ne gesina, o pila vandenį ant visiškai sveiko pastato.

Gelbėtojai tokį sprendimą priima, kai ugnis būna stipriai apėmusi pastatą, o šalia degančio objekto arti yra kiti pastatai ar automobiliai. Tuomet liejant vandeniu bandoma apsaugoti šalia esantį turtą ir neleisti gaisrui išplisti.

Įprastai taip elgiamasi, kai degančio pastato ar automobilio jau nebeįmanoma išgelbėti. Išskirtinais atvejais būna priimami sprendimai visiškai negesinti gaisro, o visas pajėgas skirti apsaugoti šalia esančiam turtui.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gelbėtojas neša balioną
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gelbėtojas neša balioną

Kodėl ugniagesiai vos atvykę ieško vandens?

Neretai gyventojai piktinasi, kai vos atvykę ugniagesiai jų klausia, kur yra artimiausias tvenkinys ar kitas vandens šaltinis. Žmonės nusprendžia, kad gelbėtojai atvyko be vandens ir todėl ieško, kur jo gauti. Tai nėra tiesa.

Atsivežtos tonos vandens išliejamos labai greitai. Todėl gelbėtojai pasiskirsto darbus dar prieš važiuodami į gaisrą. Vieni gesina gaisrą, o kiti iškart pradeda ieškoti, kur galima bus jo pasipildyti. Tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis vandens tiekimas.

Įprastai, kol vieni malšina liepsnas, kiti – užpildo vandeniu cisternas. Tada keičiamasi. Taip užtikrinamas nuolatinis gaisro gesinimas.

Esant sudėtingoms situacijoms arba tais atvejais, kai vandens šaltinis yra labai toli, į pagalbą atvažiuoja specialus vandenvežis, kuris gali talpinti iki 10 tonų vandens.

Kaip galima padėti ugniagesiams?

Lietuvoje ugniagesiai atvyksta labai greitai. Tačiau kai ką galima padaryti ir iki jiems atvykstant.

Labai svarbu kuo skubiau atlaisvinti privažiavimą prie gaisro vietos. Reikia suprasti, kad gaisrinės automobiliai yra daug didesni ir jiems reikia bent trijų metrų pločio kelio. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į posūkius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Automobiliai daugiabučių kiemuose
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Automobiliai daugiabučių kiemuose

Taip pat reiktų atlaisvinti privažiavimus ir aplinką prie artimiausių vandens šaltinių – hidrantų, tvenkinių, ežerų ir kt. Tam gali prireikti patraukti paliktus automobilius, atrakinti saugomų teritorijų vartus ar net nukelti tvorą. Kuo greičiau ugniagesiai pasieks vandens šaltinį, tuo greičiau bus užgesintas gaisras.

Jeigu yra galimybė, kilus gaisrui reikia pastatui atjungti elektros ir dujų tiekimą. Bet tik tuo atveju, jeigu tai yra saugu.

Taip pat atvykusiems ugniagesiams reikėtų pateikti kiek įmanoma tikslesnę informaciją apie viduje esančius žmones, dujų balionus, degalų talpas ir kitas degias medžiagas.

Žiemą, kilus gaisrui iki atvykstant ugniagesiams, reikėtų išpjauti eketę vandens telkinyje. Ji turėtų būti maždaug kvadratinio metro ploto ir šalia gerai privažiuojamo kranto. Tokia pagalba ypač aktuali, kai ledo storis yra didesnis negu 20 cm ir išpjauti užtrunka daug laiko.

Ką daryti iki kylant gaisrui?

Niekas nesitiki, kad užsidegs jų ar kaimynų namai. Tačiau ne veltui yra patarlė – ruošk roges vasarą. Tas tinka ir kalbant apie pasiruošimą gaisro gesinimui ar gelbėjimo darbams. Tad ką reikia padaryti dar neatsitikus nelaimei, kad ji pridarytų kuo mažiau žalos ir nenukentėtų žmonės?

Dūmų ir smalkių davikliai bei gesintuvai yra jau įprasti priešgaisrinės saugos įrankiai. Tačiau dažnai nepagalvojame apie įprastus dalykus. Vienas jų – automobiliais užkimšti daugiabučių kiemai ir privažiavimai.

Tingėdami paėjėti iki namų mes užblokuojame kelią specialiajai technikai, kuri gesina gaisrus ir gelbsti gyvybes. Šioms transporto priemonėms reikia daug didesnės erdvės. Taip pat reikia erdvės specialioms kopėčioms, galinčioms pasiekti didelį aukštį.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ugniagesiai šalia hidranto
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ugniagesiai šalia hidranto

Kitas svarbus akcentas – privažiavimas prie hidrantų. Jeigu matote raudoną hidrantą – nestatykite bent per keletą metrų šalia jo savo automobilių. Jums gal ir teks keletą metrų toliau paėjėti, bet taip neatkirsite kelio ugniagesiams pasipildyti vandens atsargų.

Šulinių dangčiai, kuriuose yra hidrantų jungtys, kartais apibrėžiami geltona spalva, o patys dangčiai – raudona. Tad pamatę tokį žymėjimą nevažiuokite ant jo ir palikite vietos aplink.

Iš kokių vandens telkinių ugniagesiai gali semti vandenį?

Ugniagesiams labai svarbu kuo greičiau atrasti vandens šaltinį, kad gaisro gesinimas nesustotų. Tačiau anaiptol ne kiekvienas vandens telkinys yra tinkamas pasipildyti vandens atsargas. Tad kokių sąlygų reikia, kad padėtume ugniagesiams kuo greičiau užgesinti gaisrą?

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./IUgniagesys ruošia įrangą semti vandenį iš tvenkinio
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./IUgniagesys ruošia įrangą semti vandenį iš tvenkinio

Privažiavimas prie vandens telkinio turi būti tinkamas sunkiasvoriams automobiliams. Atstumas nuo jo sustojimo vietos iki vandens turėtų būti iki 6–7 metrų. Jeigu bus didesnis atstumas – siurbliai nepajėgs pritraukti vandens. Tad prie pat esantis užpelkėjęs ežeras greičiausiai netiks vandeniui pasemti.

Taip pat netinkamos labai stačios krantinės. Jeigu vanduo yra žemiau kaip keletas metrų – gaisrinio automobilio siurbliai jo nesugebės pakelti į viršų reikiamu pajėgumu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"