Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2016 06 23, 20:56 Atnaujinta 2022 06 23, 17:19

Kodėl per Jonines lietuviai žvalgosi paparčio žiedo?

Paparčio žiedo paieškos – tradiciškai su Joninėmis siejamas paprotys. Tačiau kodėl per Jonines bandoma rasti būtent paparčio, o ne kito augalo žiedą? Ką simbolizuoja šios paieškos?
Papartis
Papartis / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Papartis Joninės

Pirmą kartą šis tekstas publikuotas 2016 m.

Apie paparčio žiedo paieškų ir kitų Joninių papročių prasmę bei istoriją 15min kalbėjosi su etnologe Gražina Kadžyte. Pasak jos, paparčio žiedo ieškojimas – tai bandymas rasti gyvenimo išmintį.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Etnologė Gražina Kadžytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Etnologė Gražina Kadžytė

– Kodėl per Jonines ieškoma paparčio žiedo? Ką jis simbolizuoja?

– Ne tik paparčio žiedo ieškoma, atliekama daug kitų magiškų bei pramoginių veiksmų, kadangi švenčiama vasarvidžio – gamtos suklestėjimo ir ruošimosi brandai šventė.

Žmonės, būdami tos pačios gamtos dalis, taip pat žiūri į savo genties, giminės, tautos brandą, ja džiaugdamiesi. Joninių išvakarės ir naktis yra jaunimo švenčių metas, to jaunimo, kuris jau subręsta perimti tėvų tradicijas, paveldą ir toliau kurti gyvenimą.

Paparčio žiedas simbolizuoja gyvenimiškąją išmintį, kurios itin reikia, kad sugebėtum kurti sau ir kitiems žmonėms gerą, gražų, prasmingą gyvenimą.

Paparčio žiedas simbolizuoja gyvenimiškąją išmintį, kurios itin reikia, kad sugebėtum kurti sau ir kitiems žmonėms gerą, gražų, prasmingą gyvenimą.

Paparčiai – paslaptingi: ne visur prigyja, ne visur auga, nežydi, kaip kiti augalai... Dėl to sakmėse atsiranda tikėjimai, jog papartis pražysta gal kartą per 100 metų, ypatingą naktį ypatingoj vietoj... Tad būtų didžiulė sėkmė jį rasti ir paveldėti.

– Ar tradicija ieškoti paparčio žiedo egzistavo visoje Lietuvoje? Gal kuriame nors regione ji turėjo kitokią formą?

– Ten, kur auga paparčiai, kur yra siekiamybė surasti tą slėpiningai pražystantį papartį – ten jo ir ieškoma. Kai Lietuvoje miškai buvo tankūs – daug kur buvo ta galimybė. Ten, kur miškas toli ar be papartynų – apsieinama ir be jų.

– Kodėl per Jonines šokinėjama per laužus? Ką tai simbolizuoja?

– Archeologas Petras Tarasenka knygoje „Rambyno burtininkas“ aprašo senovės, matriarchato epochos, gentines tuoktuves, kuomet ateinantys pirštis draugingos genties vaikinai sutinkami prie stovyklavietę juosiančių laužų, turi šokti per juos, o merginos renkasi, vertindamos jaunikių drąsą, jėgą bei vikrumą.

Joninių laužas
Joninių laužas

– Kodėl per Jonines į upę leidžiami vainikai? Ką tai simbolizuoja?

– Merginos kadaise vainikus pynėsi kone kasdien, puošdamosi vasaros žiedais. Joninių išvakarėse jų prisipindavo po keletą – įvairiems burtams, spėlionėms. Yra tokia minklė – „Kada mergina panaši į upę? – Tada, kai teka“. Merginos leisdavo vainikus, žiūrėdamos, ar greit pagaus srovė, ar toli nuneš, spėliodamos, ar greit ištekės, ar toli...

Šiaurės Lietuvoje, arčiau Latvijos kai kur būta papročio, kad vaikinai plaukdavo vainikų gaudyti, o po to ieškodavo, kurios vainikas kuriam bus tekęs. Taip pat vainikus mėtydavo į kupolių kartį arba į obelų šakas: iš kurio karto pakibs – po tiek metų sulauks vestuvių.

– Kokie seniau egzistavo Joninių papročiai, kurių galbūt jau nebėra? Gal yra kažkokių, kurie dabar atrodytų ypač keisti?

– Dabar daugiau pasilikti žaidybiški, jaunatviški šventės elementai. Ar dabar kas beapkaišo savo sodybų vartus, trobų stogus, langus bei duris dagių, erškėčių, dilgėlių puokštėmis, kad atbaidytų nelaimes nuo savo namų? Ar kas besineša išblėsusio laužo pelenų bei anglių apibarstyti savo daržams nuo kenkėjų? Vargu bau...

– Kuo skiriasi Joninės ir Rasos? Kokį pavadinimą istoriškai naudojo lietuviai?

– Joninės yra Jonų vardinių diena, susieta su Šventojo Jono Krikštytojo minėjimu – birželio 24-oji. Pagal mūsų vardinių tradicijas, varduvininkus sveikindavo išvakarėse paslapčia apvainikuodami jo namų duris, o vaišinamasi būdavo pačią varduvių dieną.

Beje, Joninių diena jau yra viena minute trumpesnė, tad jos išvakarės būdavo paskutinioji proga pasidžiaugti šviesiausiu metų laiku, kuris trunka keletą dienų.

Senuosiuose raštuose šį metą randame vadinant įvairiai: kupolinės, krešės... Vainikų šventė – anot S.Daukanto. Rasos – bene vėliausias iš visų tų pavadinimų, bet labai gražus, todėl mums mielai pritinkantis. Juk rasa – tai dangaus vanduo.

 Vytauto Daraškevičiaus nuotr./Rasos šventė
Vytauto Daraškevičiaus nuotr./Rasos šventė

– Kada apskritai atsirado Joninės/Rasos kaip šventė? Ar egzistavo nuo priešistorinių laikų?

– Sunku pasakyti apie reiškinio pradžią, jei ji nėra užrašyta istoriniuose šaltiniuose. Tikriausiai jos buvo nuo senų senovės, dar prieš atsirandant raštams.

– Kaip Joninės buvo vadinamos ir švenčiamos tarpukariu? Ar skyrėsi nuo dabarties?

– Būtent tada, XX a. pirmojoje pusėje, labiausiai įsigalėjo Joninių pavadinimas, užgoždamas visus kitus. Kaip jos buvo švenčiamos, gražiai nusako mokytojo Alfonso Keliuočio eilėraštis, virtęs populiaria daina „Buvo naktys švento Jono“.

Didelė paskata šventei skleistis buvo Vydūno ir jo bendražygių organizuotos Rambyno Joninės, į kurias garlaiviais plaukta iš pat Kauno.

– Kokią įtaką Joninių šventimo įpročiams turėjo sovietmetis?

– Tada irgi vasaros metu būdavo organizuojamos gegužinės, festivaliai su koncertinėmis programomis, prekybos kioskeliais, labai panašiai, kaip ir dabar daromos žiūrovinės miestų bei miestelių šventės.

Būdavo daug sportinių rungčių. Ieškota netgi „Paparčio žiedo“ – jis būdavo dirbtinis, o radėjas laimėdavo kokį nors prizą. Scenarijus, pagal kurį viskas turėjo būti atlikta, savo vaidmenis atliekantys veikėjai ir pasyvūs žiūrovai, perimtas iš ten.

– Ar šventės, panašios į Jonines, egzistuoja ir gretimose valstybėse?

– Taip, visa Europa bei kiti katalikiški kraštai švenčia Jono Krikštytojo šventę. Vasarvidžio apeiginių atšvaitų yra daugiau ar mažiau išlikę įvairiose valstybėse, o geriausiai tą paveldą išmano Skandinavijos ir Baltijos šalys, taip pat – slavų kilties tautos.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"