Dabar populiaru
Publikuota 2022 01 14, 20:59

Laisvės premiją gavusi „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“: kuo ji svarbi?

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ – sovietinių nusikaltimų metraščio, kuris informavo pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų patiriamus vargus SSRS sistemos gniaužtuose – KGB per 17 jos leidimo metų taip ir nesugebėjo likviduoti. O šiemet trys šio pogrindinio leidinio bendradarbiai Gerarda Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Jonas Boruta buvo apdovanoti Laisvės premija.
Pogrindiniai leidiniai „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. 1973, 1979, 1980 m.  Originalai. Dokumentai lietuvių kalba LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16577, t. 11, l. 2. LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16577, t. 15, l. 2, 166, 450. LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16577, t. 17, l. 2 Ar žinai?
Pogrindiniai leidiniai „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. 1973, 1979, 1980 m. Originalai. Dokumentai lietuvių kalba LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16577, t. 11, l. 2. LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16577, t. 15, l. 2, 166, 450. LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16577, / Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

1972–1989 m. išėjo net 81 „LKB kronikos“ numeris, jie buvo platinami slapta, iš rankų į rankas.

Kas buvo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir kuo ji buvo reikšminga sovietų okupacijos metais? Apie tai – šis 15min tekstas.

Kronikos užuomazgos – slaptuose susitikimuose

Nuo 1966 m. Lietuvoje vykdavo slapti įvairių vyskupijų kunigų susirinkimai. Būtent tokių susitikimų metu 1968 m. kilo sumanymas pabandyti informuoti laisvąjį pasaulį apie sovietų vykdomą Bažnyčios persekiojimą leidžiant specialų leidinį.

Ypač dideliu aktyvumu inicijuojant leidinį pasižymėjo Vilkaviškio vyskupijos kunigai.

Pirmasis „LKB kronikos“ numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Leidinio vyriausiasis redaktorius ir jo leidimo pagrindinis koordinatorius buvo kunigas Sigitas Tamkevičius SJ.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Sigitas Tamkevičius
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Sigitas Tamkevičius

Dabar jis – Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas. Leidinį parengti padėjo disidentas Petras Plumpa, ses. Genovaitė Navickaitė.

Norėdamas, kad Bažnyčia palaimintų naująjį leidinį, S.Tamkevičius nuvyko pas vyskupą Vincentą Sladkevičių, kuris tuo metu buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (Biržų raj.).

Šis pritarė sumanymui ir pasiūlė leidinį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“.

Wikimedia Commons nuotr./Katalikų bažnyčios kronikos leidinio viršelis
Wikimedia Commons nuotr./Katalikų bažnyčios kronikos leidinio viršelis

Po pirmojo numerio sekė ir kiti. Per metus pasirodydavo 3-7 „LKB kronikos“ numeriai. Iki 1983 m., kai buvo areštuotas, leidinio vyriausiasis redaktorius toliau buvo S.Tamkevičius.

1975 m. S.Tamkevičiui ėmė talkinti ses. Gerarda Šuliauskaitė, 2021 m. apdovanota Laisvės premija. Būtent jai ilgus metus teko didelis leidinio redagavimo bei leidimo darbo krūvis.

Pranešė apie tikinčiųjų persekiojimus

„Eina nuo 1972 metų! Perskaitęs duok kitam! Jei gali, padaugink!“, – skelbė „LKB kronikos“ paantraštė.

Didžiąją „LKB kronikos“ dalį sudarydavo sovietinės valdžios vykdomo persekiojimo faktai. Todėl kronikos redagavimas buvo vienas pavojingiausių užsiėmimų okupuotoje Lietuvoje. Pavojus grėsė ir kronikos bendradarbiams.

Renkant medžiagą, dauginant bei platinant leidinį talkino didelis būrys žmonių – kunigų, seserų ir pasauliečių. Žurnalą rėmė Lietuvos bei išeivijos dvasininkai.

„LKB kronika“ rinko ir skelbė informaciją apie priverstinę jaunimo ateizaciją, publikavo kreipimusis ir pareiškimus dėl tikinčiųjų teisių varžymo, aprašė konkrečius tikinčiųjų persekiojimo ir diskriminavimo faktus, tokius atvejus, kai žmonės dėl įsitikinimų buvo atleidžiami iš darbo ar žmonių sodybose buvo naikinami kryžiai.

Taip pat „LKB kronika“ skelbė pranešimus apie valdžios kovą prieš pačią „LKB kroniką“, jos leidėjų bei talkininkų tardymus, kratas, teismus.

Publikuoti ir tiek leidėjų, tiek tikinčiųjų pareiškimai ir kreipimaisi tiek Bažnyčios vadovams, tiek LTSR ar SSRS valdžiai dėl, pvz, naujų bažnyčių statymo ar Vilniaus arkikatedros grąžinimo tikintiesiems.

Žemiau pateikamos kelios ištraukos iš pirmojo „LKB kronikos“ numerio (kalba netaisyta). Panašių pranešimų buvo galima rasti kiekviename leidinio numeryje.

„Didelėje Prienų parapijoje kasmet Pirmajai Komunijai ruošiasi apie 300 vaikų. Šitaip buvo ir 1971 metais. Liepos 16 d. vaikai kartu su savo motinomis susirinko į Prienų bažnyčią katekizacijai. Kun. Zdebskiui beaiškinant ir beklausinėjant vaikus, į bažnyčią įsiveržė būrys pareigūnų. Jie vaikus fotografavo, klausinėjo pavardžių ir sustatė aktą.“

„Vieną dieną į [Raseinių] bažnyčią įsibrovė grupė Raseinių rajono vykdomojo komiteto atstovų. Radę bažnyčioje vaikus, belaukiančius kunigo, atstovai ėmė juos gaudyti ir per miestelį tempti į gaisrininkų būstinę; ten juos gąsdinimais ir grasinimais privertė rašyti pareiškimus, jog kunigas, Bubnys juos mokęs tikėjimo tiesų. Vaikai buvo taip prigąsdinti, jog net verkė. (...) LTSR vardu teismas nusprendė pripažinti kun. P. Bubnį kaltu ir paskyrė vienerių metų bausmę, atliekant ją griežto režimo lageryje. Perskaičius sprendimą, kun. Bubnys buvo suimtas ir, žmonėms verkiant, išvežtas į Lukiškio kalėjimą.“

„1971 m. gruodžio 3 d. Margininkų klebonas kun. Petras Orlickas buvo nubaustas už tai, kad pažeidė LTSR baudžiamojo kodekso 143 straipsnį — žaidė su vaikais, tinklinį!“

„Naujojoj Akmenėj 1972 m. sausio 13 d. liaudies teismas nagrinėjo septyniasdešimtmetės žagarietės Kleopos Bičiučaitės bylą. Ji nusikalto tarybiniams įstatymams, kadangi ruošė vaikus Pirmajai Komunijai. Jos kaltei patvirtinti buvo sušaukti 27 liudininkai, daugiausia 7 -14 metų vaikai.“

„Akmenės parapijos kun. Petras Lygnugaris 1971 gruodžio 9 d. Akmenės ligoninėje aplankė sunkiai sergantį ligonį. Tai pastebėjęs vyr. gydytojas nutraukė ligonio aprūpinimą, kunigą išbarė ir išvarė iš ligoninės. Gruodžio 28 d. kun. P. Lygnugaris buvo pašauktas į N. Akmenės raj. vykdomąjį komitetą ir už ligonio lankymą ligoninėje nubaustas 50 rub. bauda.“

Be to, „LKB kronika“ pateikė medžiagą ir iki jos leidimo pradžios vykdytus Bažnyčios persekiojimo faktus. Pavyzdžiui, kai kurių Lietuvos vyskupijų kunigų sąrašus, nurodant nuo 1940 m. nužudytus, areštuotus, lageriuose mirusius ir iš jų grįžusius kunigus.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr./Informacija apie kunigui Juozui Zdebskiui Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų įvykdytą „specialiąją priemonę“, paskelbta pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. 1980 m. spalio mėn. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr./Informacija apie kunigui Juozui Zdebskiui Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų įvykdytą „specialiąją priemonę“, paskelbta pogrindiniame leidinyje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. 1980 m. spalio mėn. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Dėl savo turinio „LKB kronika“ tapo išsamiausiu dokumentų ir faktų apie sovietinį Bažnyčios persekiojimą rinkiniu.

Leidėjai žinojo tik artimiausius bendradarbius

Pagrindinė „LKB kroniką“ persekiojusi institucija buvo KGB, kuri slaptas religinės literatūros spaustuves ėmėsi likviduoti 1973 m.

Tais metais KGB vykdė kratas daugiau kaip 40 asmenų butuose, suimti keli „LKB kronikos“ bendradarbiai. Suėmimai tęsėsi ir 1974 m. Tad toliau leidžiant kroniką reikėjo ypatingo atsargumo.

„LKB kronika“ buvo spausdinama rašomąja mašinėle, buvo atspausdinama apie 20 jos egzempliorių.

Šie buvo padalinami patikimiems žmonėms, kurie įvairiais būdais – dažniausiai rašomosiomis mašinėlėmis, kartais dauginimo aparatais ar rotaprintu – juos daugino bei platino perduodami iš rankų į rankas.

Dėl saugumo „LKB kronikos“ redakcija žinojo tik pačius artimiausius perrašinėtojus ir daugintojus. Teismas „Kronikos“ dauginimą ir skleidimą traktavo kaip priešvalstybinius nusikaltimus.

1983 m. kronikos vyr. redaktorius S.Tamkevičius buvo nuteistas 6 metams laisvės atėmimo ir 4 metams tremties Sibire. Tuomet kronikos leidimui vadovauti ėmė 2021 m. Laisvės premijos laureatas, kunigas Jonas Boruta SJ, jam padėjo kelios seserys.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jonas Boruta
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jonas Boruta

Tarp kitų asmenų, nuteistų už kronikos dauginimą ir platinimą – Petras Plumpa, Juozas Gražys, kunigas Virgilijus Jaugelis, Adolfas Patriubavičius, sesuo Nijolė Sadūnaitė, Vladas Lapienis, kunigas Jonas Kastytis Matulionis, Ona Pranckūnaitė, Povilas Buzas, Anastazas Janulis, seserys Genovaitė Rita Navickaitė ir Ona Vitkauskaitė.

Pvz., P.Plumpa buvo nuteistas 8 metų griežtojo režimo bausme, P.Petronis – 4 metų griežtojo režimo bausme, V.Jaugelis – dviejų metų paprastojo režimo lagerio bausme, J.Gražys – trejų metų lagerio bausme, N.Sadūnaitė – trejų metų griežto režimo lagerio ir trejų metų tremties bausme.

Svarbu buvo perduoti žinią į Vakarus

Viena svarbiausių užduočių „LKB kronikos“ leidėjams buvo perduoti kroniką į užsienį ir paskleisti ją Vakarų žiniasklaidoje.

Į užsienį išgabenti, daugiausia mikrofilmais, buvo visi „LKB kronikos“ numeriai. Tai padaryti pavykdavo per rusų disidentus, pvz, Sergejų Kovaliovą ar Tatjaną Velikanovą, taip pat per į Lietuvą iš JAV atvykstančius turistus.

Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr./2013-ųjų metų Laisvės premijos laureatas Sigitas Tamkevičius ir pirmasis, 2011-ųjų metų Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime 2012-aisiais.
Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr./2013-ųjų metų Laisvės premijos laureatas Sigitas Tamkevičius ir pirmasis, 2011-ųjų metų Laisvės premijos laureatas Sergejus Kovaliovas Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime 2012-aisiais.

Patekusi į JAV kronika buvo perduodama JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ redakcijai, Lietuvių katalikų religinės šalpos organizacijai, išsiuntinėjama radijo stotimis, lietuvių užsienio spaudos tarnyboms.

Svarbiausios „LKB kronikos“ JAV lietuvių kunigo Kazimiero Pugevičiaus buvo verčiamos į anglų kalbą ir perduodamos įvairioms naujienų agentūroms, laikraščių redakcijoms, bibliotekoms, JAV Kongresui, vyriausybei, vyskupų konferencijoms ir kitoms institucijoms.

Šio kunigo iniciatyva visi „LKB Kronikos“ numeriai buvo išleisti 1000 egz. tiražu ir išsiuntinėti į Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką ir Australiją, kur buvo susibūrę daugiau lietuvių.

Iš laisvojo pasaulio „LKB kronikos“ informacija vėl pasiekdavo Lietuvą. Sovietų okupuotos Lietuvos žmonės galėjo išgirsti „Kronikos“ informaciją, skelbiamą per Vakarų radijo stotis.

Daugeliui lietuvių tai buvo pagrindinis būdas susipažinti su „LKB kronikos“ informacija – dėl intensyvaus sekimo ir nedidelio tiražo Lietuvoje popierinis leidinys pasiekdavo gana mažai žmonių.

„LKB kronika“ susilaukė plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje. Ji griovė sovietinės propagandos mietus apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tariamą Bažnyčios laisvę.

Lietuvoje „LKB kronika“ irgi vaidino svarbų vaidmenį – drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, skatino ištvermei Bažnyčios vadovybę.

1989 m. Lietuvoje atsiradus laisvai Sąjūdžio spaudai, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimas leidėjų sprendimu buvo nutrauktas. Paskutinis numeris pasirodė 1989 m. kovo 19 d.

JAV lietuvių pastangomis visi „LKB Kronikos“ numeriai buvo išleisti dešimties tomų rinkiniu.

Tekste remtasi puslapiu http://www.lkbkronika.lt/, Visuotine lietuvių enciklopedija ir Lietuvos Respublikos Seimo puslapyje pateikiama informacija.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"