Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 1d. 20:55

M.A.M.A tėvai: kaip 1994 m. Lietuvą judino pirmieji „Bravo“ apdovanojimai ir kas juos laimėjo

„Foje“ 1993 m. „Bravo“ apdovanojimuose ir „Bravo“ žvaigždė Ar žinai?
Laikraščio „Mes!“ ir Wikimedia Commons nuotr. / „Foje“ 1993 m. „Bravo“ apdovanojimuose ir „Bravo“ žvaigždė, įteikta kaip apdovanojimas nuo ~2000 m.

Statulėlė su žvaigžde ir 1000 dolerių. Toks įvertinimas laukė kiekvieno 1994 m. „Bravo“ apdovanojimų – pirmųjų nepriklausomų muzikos apdovanojimų Lietuvoje – laureato. Prieš 26 metus įvykę apdovanojimai tapo svarbiu žingsniu lietuviškos muzikos istorijoje.

Nuo dabartinių M.A.M.A apdovanojimų ir panašių „Bravo“ skyrėsi daug kuo. Raudonojo kilimo nebuvo. Vyko šventė ne Vilniuje ar Kaune, bet Lapėse – mažame miestelyje netoli Kauno, anuomet buvusiame vienu Lietuvos popmuzikos epicentrų.

Po renginio salę užpildė cigarečių dūmai – rūkyti patalpų viduje tuomet buvo įprasta. Transliavo apdovanojimus „LitPoliinter“ – kanalas, kurio vardą dažnas vyresnis lietuvis jau pamiršo, o jaunesni išvis galbūt nėra girdėję.

Ir patys „Bravo“ apdovanojimai jau keliolika metų yra tik istorija, daugelio atmintyje išlikę nebent kaip nostalgiškas „90-ųjų“ epizodas, panašiai kaip „tamagočiai“ ar „Mari Mar“.

Wikimedia Commons nuotr./„Bravo“ apdovanojimų žvaigždė
Wikimedia Commons nuotr./„Bravo“ apdovanojimų žvaigždė

Bet anuomet jie turėjo didžiulę reikšmę ką tik atsikūrusios Lietuvos muzikos evoliucijai. Juk tai buvo pirmieji nevalstybiniai apdovanojimai – juose geriausius muzikos pasaulio žmonės rinko patys.

Kaip atrodė pirmieji „Bravo“ apdovanojimai? Kas juos rengė, kas triumfavo ir kokio įvertinimo jie susilaukė? Kurie laureatai Lietuvos muzikos scenoje aktyvūs iki šiol, o kurie – iš jos dingo? Apie tai – šiame 15min rubrikos „Ar žinai?“ tekste.

Apdovanojimų organizavimas

Pirmieji „Bravo“ apdovanojimai, tada vadinti „roko ir popmuzikos premijomis“, Lapių kaime Kauno rajone įvyko 1994 m. sausio 15 d.

Šioje vietoje apdovanojimai vyko, nes būtent Lapėse buvo įsikūrusi televizija „LitPoliinter“ – pagrindinė apdovanojimų rėmėja. Apdovanojimai buvo filmuojami šios televizijos studijoje.

Youtube.com kadras/„Litpoliinter“ ekrano užsklanda
Youtube.com kadras/„Litpoliinter“ ekrano užsklanda

Tai įvyko neatsitiktinai. Pagrindinis „Bravo“ „roko ir popmuzikos premijų“ idėjos autorius buvo „LitPoliinter“ televizijos direktorius Aurelijus Silkinis.

„Norėčiau pabrėžti, kad A.Silkinis buvo labai gerbiamas visų muzikantų. Ir dabar gerbiamas, nors šiuo metu aktyviai šou versle ir nebedalyvauja. Tuomet jis daugeliui grupių padėjo įrašyti savo albumus, o kai kuriems netgi suteikė galimybę išleisti juos palankiomis sąlygomis. Tai, kad jis buvo „Bravo“ organizatorius, tiems apdovanojimams suteikė ypatingumo“, – 2013 m. interviu laikraščiui „Plius370“ pasakojo Andrius Mamontovas.

Laikraščio „Mes!“ nuotr./Saulius Urbonavičius-Samas ir Aurelijus Silkinis apdovanojimų metu
Laikraščio „Mes!“ nuotr./Saulius Urbonavičius-Samas ir Aurelijus Silkinis apdovanojimų metu

Geriausieji buvo renkami 9-se kategorijose – geriausia roko grupė, geriausia popgrupė, geriausia (-s) vokalistė(-as), geriausias instrumentalistas, geriausias metų albumas, metų atradimas, geriausias garso režisierius, metų roko/popmuzikos žmogus ir populiariausia popgrupė.

Pirmose 8-se kategorijose nugalėtojus rinko komisija, o populiariausia popgrupė buvo išrinkta apibendrinus įvairiausių 1993 m. skelbtų grupių populiarumo apklausų rezultatus.

Komisiją sudarė 21 narys. Joje buvo muzikinių firmų direktoriai, muzikantai, garso režisieriai, kompozitoriai, muzikologai, radijo ir TV laidų apie lietuvišką muziką vedėjai bei žurnalistai.

Tiesa, ne visi svarbiausi to meto lietuviškos muzikos veikėjai buvo apdovanojimuose. Iš to meto žiniasklaidos straipsnių matyti, kad organizuojant renginį neapsieita be nesutarimų.

„Komandoje akivaizdžiai trūko vieno solidžiausių lietuviškos popscenos veikėjų – „Pop Centro“ prezidento Alvydo Tautkaus. Jis ne tik kategoriškai atsisakė dalyvauti komisijoje, bet ir apkaltino nekompetencija jos narius, kurie, pasak jo, „tikriausiai net muzikinės klausos neturi“, – 1994 m. straipsnyje apie apdovanojimus rašė „Lietuvos ryto“ priedo jaunimui „Mes!“ žurnalistas Virginijus Mizaras.

Apie A.Tautkaus, kuris, beje, buvo vienas grupės „Rondo“ įkūrėjų, ir „Bravo“ organizatorių konfliktą užsiminė ir „Lietuvos rytas“ bei „Respublika“ – kiti apdovanojimus aprašę laikraščiai. „Pop Centras“ kvailai boikotuoja šį „Bravo“, – rėžė „Respublika“.

„Pop Centras“ buvo anuomet sėkminga leidybinė kompanija, festivalio kasmet gegužę vykdavusio popmuzikos festivalio „Pop Art“ organizatoriai. Tikėtina, kad bendrovė nenorėjo prisidėti prie to, ką matė kaip konkurentų renginį.

Kiekvienas komisijos narys kiekvienoje kategorijoje turėjo išrinkti po tris savo favoritus: pirmai vietai teko 10 balų, antrai – 6 balai, trečiai – 3 balai. Komisijos nariai sprendimus priėmė visiškai savarankiškai – jokių posėdžių, diskusijų ir pan. nebuvo.

Laikraščio „Mes!“ nuotr./„Foje“ su „Bravo“ statulėle
Laikraščio „Mes!“ nuotr./„Foje“ su „Bravo“ statulėle

Priėmę sprendimus, komisijos nariai juos paštu arba faksu siuntė A.Silkiniui. Šis skaičiavo, kas laimėjo.

1994 m. sausio 15 d. vykusios „Bravo“ apdovanojimų šventės metu buvo paskelbti nugalėtojai.

Apdovanojimų vedėjas buvo Vytautas Kernagis. Tarp nugalėtojų skelbimo vyko ir atlikėjų pasirodymai. To meto spauda apdovanojimus aprašė gerais žodžiais.

„Scanpix“ nuotr./Vytautas Kernagis
„Scanpix“ nuotr./Vytautas Kernagis

„Scenoje blyksėjo muzikinės pauzės – koncertiniai žinomų Lietuvos pop ir roko atlikėjų pasirodymai, superseksualios šokių grupės „Flash Stars“ nimfų viražai, kaip visada šaunūs niekad nepasimetančio Vytauto Kernagio „bajeriai“, – rašė „Mes!“.

„Mažosiose Lapėse buvo kaip niekada šviesu. Tiek automobilių ir žmonių gyvenvietėje dar nebuvo prisirinkę. Svečius pasitikinėjo šventiškai nusiteikę televizijos darbuotojai. Didžiosios studijos scena plieskė neonu. Ant stalų puikavosi šampanas, o prie jų sėdėjo jaudulį slėpdami geriausi Lietuvos muzikantai ir šou biznio žmonės“, – epitetų negailėjo ir „Lietuvos rytas“.

Pirmųjų „Bravo“ apdovanojimų metu koncertavo „Vairas“, „Pelenai“, Džordana Butkutė, „Bovy“, „Rojaus Tūzai“, Saulė, Gytis Paškevičius ir Laimontas Dinius.

Visi apdovanotieji gavo ne tik po statulėlę, bet ir po 1000 dolerių prizą. „Tai penkis kartus daugiau nei Nacionalinė premija“, – pakomentavo vedėjas V.Kernagis. Tokį prizą įsteigė „LitPoliinter“ televizijos vadovas Romas Bubnelis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Romas Bubnelis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Romas Bubnelis

Apdovanojimų laureatai

Pirmųjų „Bravo“ apdovanojimų laureatai:

Geriausia roko grupė – „Bix“

„Bix“ gavo net 142 balus. Antrą vietą užėmė „Bovy“ (99 balai), treti liko „Rojaus tūzai“ (35 balai).

Ryčio Šeškaičio nuotr. /Grupė BIX
Ryčio Šeškaičio nuotr. /Grupė BIX

Geriausia popgrupė – „Foje“

„Foje“ gavo 136 balus. Antrą vietą užėmė SEL – 37 balai. Treti liko grupė „Sekmadienis“ – 35 balai.

Asmeninio albumo nuotr./„Foje“ (1993 m.)
Asmeninio albumo nuotr./„Foje“ (1993 m.)

Geriausia (-s) vokalistė (-as) – Arina

Arina gavo net 158 balsus – daugiausia iš visų. Antroje vietoje liko Gytis Paškevičius (38 balai), trečioje – Marijonas Mikutavičius (35 balai).

Eriko Ovčarenko/dienraščio„15 minučių“ nuotr./Atlikėja Arina
Eriko Ovčarenko/dienraščio„15 minučių“ nuotr./Atlikėja Arina

Geriausias instrumentalistas – Gintautas Gascevičius („Bix“ būgnininkas)

G.Gascevičius surinko 67 balus. Antroje vietoje likęs „Rojaus tūzų“ gitaristas Romas Rainys gavo 51 balą, trečioje vietoje likęs klavišistas Gediminas Zujus gavo 36 balus.

Asmeninio albumo nuotr./Gintautas Gascevičius
Asmeninio albumo nuotr./Gintautas Gascevičius

Geriausias metų albumas – „Bix“ albumas „Doozgle“

„Doozgle“ gavo 105 balus. Antrą vietą užėmęs „Foje“ albumas „Vandenyje“ gavo 71 balą, trečią vietą užėmęs Audriaus Balsio albumas „Kiaulės sakmė“ gavo 67 balus.

Metų atradimas – „Airija“

„Airija“ laimėjo dideliu skirtumu, surinkusi 144 balus. Antroje vietoje liko SEL su 44 balais, trečioje – Aistė Smilgevičiūtė su 16 balų.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Grupė „Airija“
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Grupė „Airija“

Geriausias garso režisierius – Raimondas Trilikauskis (M-1 įrašų studija)

R.Trilikauskis surinko 123 balus. Antroje vietoje likęs Giedrius Litvinas gavo 71 balą. Trečioje vietoje likęs Arūnas Šidlauskas gavo 61 balą.

Metų roko/popmuzikos žmogus – R.Bubnelis.

Jis gavo 80 balų. Antroje vietoje likęs Andrius Mamontovas – 77 balus. Trečioje vietoje likęs Darius Babijonas – 52 balus.

Jono Staselio / laikraščio „Mes“ nuotr./Povilas Meškėla ir Romas Bubnelis „Bravo“ apdovanojimuose
Jono Staselio / laikraščio „Mes“ nuotr./Povilas Meškėla ir Romas Bubnelis „Bravo“ apdovanojimuose

Populiariausia popgrupe pagal įvairių lietuviškų 1993 m. populiarumo anketų rezultatus buvo išrinkta grupė „Rondo“. Tiesa, ši grupė prizo atsiimti neatvyko. Anot to meto spaudos, tai lėmė „Pop Centro“ įrašų bendrovės, kuri leido „Rondo“ muziką ir kurios vadovas A.Tautkus kadaise buvo vienas grupės įkūrėjų, sprendimas boikotuoti „Bravo“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Grupė „Rondo“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Grupė „Rondo“

„Kiti 8 laureatai drebančiomis (arba ne) rankomis pasiėmė pluoštelį „žaliųjų“ ir skubėjo juos bent truputį sudrėkinti šampanu“, – teigė „Mes!“ laikraščio straipsnis.

Tiesa, vienas prizas dar tą pačią dieną perėjo į kitas rankas. Išrinktas metų roko/popmuzikos žmogumi, R.Bubnelis sau savo paties įsteigto 1000 dolerių prizo nepasiliko – laimėtą premiją perdavė Gyčiui Paškevičiui, pavadinęs tai „draugiškumo prizu“.

„Mes!“ straipsnyje pasakojama, kad R.Bubnelis su muzika buvo susijęs nuo jaunystės. Gerų žodžių jam negailima.

„Bravo'93 premijų skyrėjas – žmogus, žinantis sūrią muzikantų dalią lietuviškoje popscenoje, nepalikęs dainavimo ir dabar, tapęs vienos solidžiausių ir turtingiausių firmų vadu. Nieko nuostabaus, kad būtent jis, nelaukdamas sponsorystę laiminančių įstatymų, nusprendė paremti geriausius Lietuvos muzikantus“, – teigė „Mes“.

Kaip susiklostė „Bravo“ ateitis

Straipsnis „Mes!“ pirmąsias „Bravo“ „roko ir popmuzikos premijas“ apibūdino kaip sėkmingas, pabrėždamas, kad muzikantams jie bus naudingi. „Bravo tau, „Bravo '93“! – baigiasi straipsnis.

„Pagaliau Lietuvoje atsirado savas „Grammy“ – solidi „Bravo“ premija. Tai puikus masalas tiems, kurie šį kartą buvo taip netoli apdovanojimų. Dėl „Bravo“ muzikantams kitąmet teks dar labiau pasistengti – leisti savo produkciją, gaminti videoklipus, dažniau koncertuoti“, – rašė „Respublika“.

Tai buvo vieninteliai „Bravo“ apdovanojimai, kuriuos transliavo „LitPoliinter“.

Tais pačiais 1994 m. „LitPoliinter“ koncernas, kuriam priklausė ir televizija, bankrutavo, su savimi nusinešdamas ir gyventojų indėlius. R.Bubnelis buvo suimtas ir metus kalėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

„LitPollinter“ kanalas transliacijas nutraukė 1995 m. pradžioje, tais pačiais metais televizija buvo pertvarkyta į LNK („Laisvą ir nepriklausomą kanalą“) ir transliacijos atsinaujino.

„Bravo“ apdovanojimus nuo tada visada (išskyrus 1999 m., kai jie trumpam persikėlė į BTV) transliavo LNK.

Nuo 2001 m. apdovanojimus organizuoti pradėjo Arūnas Valinskas. Jis apdovanojimus organizavo iki pat jų pabaigos.

„Scanpix“ nuotr./Egidijus Dragūnas 2006 m. „Bravo“ apdovanojimuose
„Scanpix“ nuotr./Egidijus Dragūnas 2006 m. „Bravo“ apdovanojimuose

Paskutiniai „Bravo“ apdovanojimai įvyko 2007 m. Iš viso įvyko 12 „Bravo“ apdovanojimų.

„Scanpix“ nuotr./Vaidas Baumila 2006 m. „Bravo“ apdovanojimuose
„Scanpix“ nuotr./Vaidas Baumila 2006 m. „Bravo“ apdovanojimuose

Dar 2008 m. balandį A.Valinskas žadėjo, kad ir tąmet apdovanojimai tikrai vyks, bet jų data buvo atidėta, o galiausiai jie surengti išvis nebuvo.

Tais metais A.Valinskas tapo politiku, o „Bravo“ apdovanojimai pamažu pasitraukė į užmarštį.

Ką veikia pirmieji laureatai?

Daugelis pirmųjų „Bravo“ apdovanojimų laureatų aktyvūs lietuviškoje scenoje yra iki šiol. R.Bubnelis, išėjęs iš kalėjimo, vėliau tęsė muzikinę karjerą ir tapo sėkmingu verslininku, o 2019 m. dalyvavo projekte „Lietuvos balsas. Senjorai“.

„Foje“ išsiskirstė, tačiau grupės lyderis Andrius Mamontovas tęsia solinę karjerą, o kiti buvę grupės nariai irgi susibūrė į muzikinį kolektyvą „Kiti kambariai“.

Grupė „Bix“ iki šiol kartais koncertuoja, o jos lyderį Saulių Urbonavičių-Samą neretai galima išvysti viešojoje erdvėje.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Prodiuseris, muzikantas Saulius Urbonavičius-Samas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Prodiuseris, muzikantas Saulius Urbonavičius-Samas

Geriausiu instrumentalistu tapęs „Bix“ būgnininkas Gintautas Gascevičius irgi tęsia muzikinę karjerą – ir su „Bix“, ir kaip perkusijos meistras.

Ant scenos vis dar lipa bei dainuoja ir Arina, 2019 m. atšventusi savo 50-metį. Ji dažnai tituluojama Lietuvos bliuzo karaliene.

Grupė „Airija“ aktyvią veiklą baigė ir naujų dainų neberašo nuo 2000 m., bet retkarčiais vis dar susiburia koncertams.

Informacijos apie tai, ką dabar veikia R.Trilikauskis, internete rasti nepavyko, tačiau garso režisieriumi, anot puslapio discogs.com, jis dirbo bent iki 2016 m. Šiame puslapyje galima rasti per 100 įvairių Lietuvos albumų ir singlų, prie kurių prisidėjo R.Trilikauskis, sąrašą.

Pagrindinis apdovanojimų idėjos autorius A.Silkinis šiuo metu vadovauja Kauno filmų biurui.

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"