Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 19d. 21:01

Mažai žinoma tragedija: kaip prieš pat Nepriklausomybės atkūrimą Panevėžyje nukrito sovietų karinis lėktuvas

Pajuosčio karinė bazė Ar žinai?
Aleksandro Karižskyj kolekcijos nuotr. / Pajuosčio karinė bazė

1990 m. pradžioje Lietuvoje įvyko viena didžiausių visų laikų aviakatastrofų šalyje. Mokomojo skrydžio metu prie Panevėžio nukrito sovietinis karinis transporto lėktuvas, žuvo visi 8 įgulos nariai. Lietuvai netrukus atkūrus Nepriklausomybę, šis liūdnas ir neeilinis įvykis greit buvo pamirštas ir išliko tik panevėžiečių pasakojimuose.

Portalas 15min kviečia susipažinti su svarbiausiais faktais apie šią nelaimę. Apie ją portalui papasakojo Panevėžio krašto istorija besidomintis panevėžietis Robertas Naujokas. Jam yra tekę bendrauti su buvusiu sovietų kariškiu, kuris netrukus po katastrofos atvyko į jos vietą.

Nelaimės priežastys neaiškios

Karinis transporto lėktuvas Il-76 iš Pajuosčio karinės bazės Panevėžio rajone pakilo 1990 m. vasario 1 d., pirmoje dienos pusėje.

Šis orlaivis priklausė TSRS Karinių oro pajėgų 128-tam gvardijos karo transporto aviacijos pulkui, kuris buvo dislokuotas Pajuosčio karinėje bazėje šalia Panevėžio miesto. Kaip pasakojo R.Naujokas, Il-76M įgula tądien vykdė mokomuosius skraidymus ratu.

Skrydis netruko ilgai. Jau po keliolikos minučių, pasak nelaimę tyrusios komisijos išvadų, lėktuvas dėl iki galo neaiškių priežasčių tapo nevaldomas ir nukrito.

„Nelaimės priežastis tyrusi komisija savo išvadose pažymėjo, kad lėktuvui kylant, 14-tą skrydžio minutę jis tapo nevaldomas ir nukrito iš 70 m aukščio miškingoje vietoje, nutolusioje nuo kilimo-tūpimo tako 3700 m atstumu bei 400 m kairiau tako ašies. Lėktuvas krito 40 m/s greičiu esant horizontaliam 510 km/h greičiui. Smygio kampas į žemę buvo 36–38 laipsniai. Orlaivis visiškai subyrėjo ir sudegė“, – pasakojo detales R.Naujokas.

Aleksandro Karižskyj kolekcijos nuotr./Lėktuvo katastrofos vieta 1990 m. vasarį
Aleksandro Karižskyj kolekcijos nuotr./Lėktuvo katastrofos vieta 1990 m. vasarį

Visi aštuoni įgulos nariai žuvo. Katastrofos priežastys, pasak R.Naujoko, tyrimo metu liko nenustatytos. Pateiktos tik galimos prielaidos: „aukščio vairo valdymo mechanizmų gedimas (gamyklinis brokas) arba pilotų erdvinės orientacijos sutrikimas“.

Panevėžiečio teigimu, spėta, kad desperatiškoms įgulos pastangoms suvaldyti lėktuvą sutrukdė pernelyg žemas aukštis ir didelės perkrovos kilimo metu, nors paskutinę akimirką pilotai dar sugebėjo išlyginti išilginį lėktuvo pokrypį.

Sunkusis 4 variklių transporto lėktuvas Il-76 buvo sukurtas TSRS aviacijos konstruktorių biure „Iljušin“. Jo serijinė gamyba pradėta 1973 m. Jis galėjo transportuoti 20–60 t krovinių (priklausomai nuo modifikacijos), bet kokią oro desanto karinę techniką. Prie Panevėžio sudužęs Il'as, pasak R.Naujoko, buvo pagamintas 1978 m.

aviation-safety.net nuotr./Il-76 lėktuvas
aviation-safety.net nuotr./Il-76 lėktuvas

„Pasak skraidžiusių to modelio lėktuvais lakūnų, tai vis tik retas (tik vienas iš dviejų) atvejis, kuris atsitiko dėl Il-76 įrangos gedimo, o ne įgulos kaltės ar išorinio poveikio“, – sakė R.Naujokas.

Gandai pasklido greitai

R.Naujokui teko bendrauti su Aleksandru Karižskiu, kuris tuo metu tarnavo karo lakūnu. Šis R.Naujokui pasakojo, kad jie su budinčiais oro bazės ugniagesiais ir kitais gelbėtojais katastrofos vietoje buvo praėjus 40 min. nuo sudužimo.

„Nors aerodromas yra gana netoli nelaimės vietos, pasiekimą apsunkino tiesioginio kelio nebuvimas – teko važiuot aplinkiniu keliu siekiant Panevėžį“, – sakė R.Naujokas.

Aleksandro Karižskyj kolekcijos nuotr./Lėktuvo katastrofos vieta
Aleksandro Karižskyj kolekcijos nuotr./Lėktuvo katastrofos vieta

Lėktuvo sudužimo vietoje matėsi daug smulkių lėktuvo nuolaužų ir ugnies šaltinių. Kitą dieną visa teritorija buvo šukuojama, ieškant įgulos narių palaikų likučių.

Panevėžyje, pasak R.Naujoko, gandas apie nelaimę pasklido greitai. Jo teigimu, ne vienas pasakojo apie iš toli matytus dūmus toje vietoje, bet oficialios informacijos niekur skelbta nebuvo.

„Vietinis laikraštis anuomet lyg ir rašė kažką, bet šaltinio neatseku. Tuo metu Lietuvoje jautėsi didžiųjų pokyčių nuotaikos, o ir tarybinė santvarka jau braškėjo per siūles, tad didesnio atgarsio viešumoje kaip ir nebuvo. Keista, kad vėlesniais metais Lietuvos žiniasklaida, ypač aviacinė, nesidomėjo šiuo liūdnu, bet neeiliniu įvykių mūsų istorijoje“, – sakė R.Naujokas.

Paminklas buvo suniokotas

Trys žuvę kariai, pasak R.Naujoko, buvo palaidoti Panevėžyje, Ramygalos gatvėje esančiose Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Kitų narių palaikus perlaidojimui išsivežė giminaičiai.

Roberto Naujoko nuotr. /Trijų žuvusiųjų kapai Ramygalos gatvės kapinėse
Roberto Naujoko nuotr. /Trijų žuvusiųjų kapai Ramygalos gatvės kapinėse

Praėjus pusmečiui nuo katastrofos nelaimės vietoje buvo pastatytas paminklas su primontuota informacine lenta. Paminklo konstrukcijai buvo parinkta gelžbetoninė plokštė, naudojama aerodromų kilimo-tūpimo juostose.

Anot R.Naujoko, spalvotų metalų vagys nenustatytais metais nuplėšė informacinę lentą nuo paminklo ir kurį laiką naujai sodinto miško aplinkoje galima buvo matyt tik pliką vertikaliai stovintį bloką.

Roberto Naujoko nuotr./Lėktuvo avarijos atminimui skirtas paminklas prieš pritvirtinant naują informacinę lentą
Roberto Naujoko nuotr./Lėktuvo avarijos atminimui skirtas paminklas prieš pritvirtinant naują informacinę lentą

Panevėžiečio teigimu, 2013 m. nedidelė Panevėžio krašto istorija besidominčių entuziastų grupė pakabino naują informacinę lentą su įvykio aprašymu ir žuvusios įgulos narių pavardėmis.

Roberto Naujoko nuotr./Lėktuvo avarijos vieta ir joje stovintis paminklas
Roberto Naujoko nuotr./Lėktuvo avarijos vieta ir joje stovintis paminklas

„Jokia vyriausybinė ar nevyriausybinė įstaiga prie šito darbo neprisidėjo. Paminklas stovi nuošalioje vietoje, retai lankomas ir minimaliai prižiūrimas“, – teigė R.Naujokas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"