Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 12d. 07:59

Nuo Ežerėnų iki Šilokarčemos: 8 Lietuvos miestai, kurių vardai XX a. keitėsi

Skrydis oro balionu virš Zarasų Ar žinai?
Karolinos Stažytės nuotr. / Zarasai

Gimėte ar gyvenate Marijampolėje, Zarasuose, Šilutėje ar Ukmergėje? Tuomet žinokite, kad jūsų miesto vardas ne taip jau seniai skambėjo kitaip. XX a. politiniai sukrėtimai, kurių neišvengė Lietuva, kartais lemdavo ir tai, kad vienų ar kitų miestų pavadinimai keitėsi.

Portalas 15min kviečia susipažinti su 8 atvejais, kuomet XX a. vieno ar kito Lietuvos miesto pavadinimas keitėsi. Dažniausiai tokius pasikeitimus lemdavo politinės priežastys.

8. Zarasai (Ežerėnai, Novoaleksandrovskas)

Zarasai dažnai vadinami „septynių ežerų miestu“, o Zarasų rajone telkšo apie 300 ežerų. Jeigu ne kalbininkas Kazimieras Būga, tikėtina, kad šiandien ir miesto vardas būtų glaudžiai susijęs su ežerais – jį vadintume Ežerėnais.

J.Lapienytės/15min nuotr./Zarasai
J.Lapienytės/15min nuotr./Zarasai

Zarasų miestelis minimas nuo XV a. Ilgą laiką gyvenvietė vadinta sėlių kilmės vardais Ezeresai ar Azarasai, taip pat lenkišku vardu Jeziorosy. Ilgainiui sėlių ir jų atminimo nebelikus, lietuviai ėmė miestą vadinti Zarasais.

Ilgą laiką tai buvo niekuo neišskirtinis miestelis. Bet 1830 m. ėmus tiesti Daugpilio–Kauno plentą, kuris buvo kelio Sankt Peterburgas–Varšuva dalis, šalia plento buvusio miestelio reikšmė dėl palankios geografinės padėties išaugo.

1836 m. Rusijos caras Aleksandras I įsakė miestelį padaryti apskrities centru, suteikti jam herbą ir pervadinti Novoaleksandrovsku.

Šiuo vardu Zarasai buvo žinomi beveik 100 metų – iki 1919 m. Galimybė atsisakyti kadaise primesto rusiško vardo atsirado tik Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę.

Tais metais kilo diskusija – kaip lietuviškai pervadinti Novoaleksandrovską. Iš pradžių prie vardo Zarasai grįžti nenorėta manant, kad jis buvo lenkų kilmės. Todėl miestelis 1919 m. pradėtas vadinti naujadaru – Ežerėnai.

Tačiau jau minėtas K.Būga įtikino Lietuvos valdžią atsisakyti šios idėjos. Jis išaiškino, kad Zarasai yra ne lenkiškos, o senovėje čia gyvenusių sėlių kilmės vietovardis. Paklausius įtakingo kalbininko patarimo, 1929 m. miesteliui grąžintas tradicinis Zarasų vardas.

7. Visaginas (Sniečkus)

Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad, mirus Lietuvos valstybės vadovui, po poros metų jo vardu pavadintų miestą? O sovietmečiu tai buvo įmanoma.

Iki 1975 m. dabartinėje Visagino vietoje miesto nebuvo, tik keli kaimai. Tais metais jis pradėtas statyti kaip Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų gyvenvietė, kuri netrukus gavo miesto tipo gyvenvietės teises ir Sniečkaus vardą.

15min nuotr./Visagino paplūdimys prie ežero
15min nuotr./Visagino paplūdimys prie ežero

1974 m. mirė ilgametis LTSR vadovas Antanas Sniečkus, ir Lietuvos komunistų partijos funkcionieriai nutarė įamžinti A.Sniečkaus atminimą jo vardu pavadindami naują miestelį. Galutinai šis pavadinimas patvirtintas 1977 m.

Tiesa, svarstyti buvo ir kiti variantai, kurių ne vienas turėjo pabrėžti sovietinių tautų brolybę ar miesto sąsajas su atomine energetika. Tarp jų – Tarybiškės, Atomava, Broluva, Taikūnai, Uranija.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, žinoma, atvirai sovietinis vardas ilgai išsilaikyti negalėjo. 1992 m. miestelis buvo pervadintas Visaginu. Taip vadinosi vienas iš kaimų, stovėjusių šioje teritorijoje iki juos nugriaunant ir statant miestą.

Kaimas vardą savo ruožtu gavo nuo netoliese esančio Visagino ežero. Tai – senas baltiškas hidronimas, greičiausiai kilęs nuo žodžių „visi ginas“.

Kiti 1992 m. svarstyti variantai buvo Drūkšiai (pagal netoliese esantį ežerą) ir Sėliai (pagal čia kadaise gyvenusią baltų gentį).

6. Baltoji Vokė (Naujoji Žagarinė)

Dar vienas sovietmečiu gimęs miestas, kurio vardas keitėsi – Baltoji Vokė. Tiesa, skirtingai negu Visaginas, Baltoji Vokė su savo pradiniu vardu gyveno vos keletą metų.

Nuotr. iš Wikipedia.org/Baltoji Vokė
Nuotr. iš Wikipedia.org/Baltoji Vokė

1950–1952 m. šalia Žagarinės kaimo prie Baltosios Vokės pelkės įkurta durpių kasimo įmonė. Šalia pradėjo kurtis ir darbininkų gyvenvietė, gavusi skambų Naujosios Žagarinės vardą.

Vis dėlto Naujoji Žagarinė savo vardą išlaikė neilgai. Po keleto metų nutarta, kad miestelis turi vadintis taip pat, kaip ir pelkė – Baltoji Vokė. Šį vardą miestelis išlaikė iki šiol.

5. Mažeikiai (Muravjovas)

1863 m. sukilimo slopintojo ir rusinimo politikos Lietuvoje vykdytojo Michailo Muravjovo vardas šalyje dabar įprastai prisimenamas ne geruoju. Tačiau XX a. pradžioje Muravjovo vardu netgi buvo pervadintas Lietuvos miestas – Mažeikiai.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Mažeikiai
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Mažeikiai

Mažeikiai tokį pavadinimą turėjo seniai – Mažeikių kaimas šaltiniuose fiksuotas dar XVI a. Bet 1899 m. miestelio geležinkelio stotį pavadinus Michailo Muravjovo vardu, netrukus carinės valdžios pareigūnai taip ėmė vadinti ir miestelį.

Pasak 1938 m. straipsnio „Lietuvos aide“, tuo labiausiai rūpinosi M.Muravjovo giminaitis Nikolajus Postnikovas, kuriam 1863 m. M.Muravjovas už sukilimo malšinimą padovanojo dvarą netoli Mažeikių. Norėjęs atsidėkoti giminaičiui, N.Postnikovas ėmėsi žygių pakeisti miesto pavadinimą. Galiausiai carinė valdžia tam pritarė.

Vis dėlto, kaip ir Zarasų atveju, 1919 m., atkūrus Nepriklausomybę, senasis miesto pavadinimas buvo grąžintas. Naujasis, egzistavęs vos keliolika metų, taip ir nespėjo prigyti – vietos lietuviai ir toliau vartojo Mažeikių pavadinimą.

Skirtingai negu Zarasų atveju, didelių diskusijų dėl to, kaip lietuviškai turi vadintis miestas, nekilo – Mažeikiams tiesiog grąžintas senasis vardas.

4. Šilutė (Šilokarčema)

Kad karčemas daug lietuvių mėgo – ne paslaptis. Bet kadaise viena karčema buvo netgi miesto pavadinime.

Ten, kur dabar yra Šilutė, XVI a. jau buvo trys skirtingos gyvenvietės – Šilokarčema (tiesioginis vokiško šios vietovės pavadinimo Heydekrug vertimas), Verdainė ir Žibai. Tokį vardą gyvenvietė gavo, nes 1511 m. ji prasidėjo nuo vieno vokiečių didiko karčemos, pastatytos šile.

XVI a. svarbiausia ir didžiausia iš trijų gyvenviečių buvo Verdainė, tačiau ilgainiui Šilokarčema ją peraugo ir XIX a. tapo apskrities centru.

15min/Viktorijos Karsokaitės nuotr./Šilutė
15min/Viktorijos Karsokaitės nuotr./Šilutė

Dalis Verdainės prie Šilokarčemos buvo prijungta XIX a. viduryje, o 1910 m. vokiečių valdžia (tuomet Šilutė priklausė Vokietijos imperijai) prie Šilokarčemos prijungė Žibų, Cintjoniškio kaimus ir didžiąją Verdainės kaimo dalį. Taip iš kelių kaimų susidarė miestas, kuriam paliktas Šilokarčemos pavadinimas.

1923 m. Šilokarčema kartu su Klaipėdos kraštu buvo prijungta prie Lietuvos. Lietuviškoji krašto administracija Šilokarčemą nutarė pervadinti į Šilutę.

Greičiausiai tokį sprendimą lėmė noras sutrumpinti ir kartu sulietuvinti gyvenvietės ką tik atgautame Klaipėdos krašte pavadinimą – naujasis pavadinimas buvo senojo sutrumpinimas, bet nebebuvo tiesioginis vokiško pavadinimo vertimas.

Beje, miesto teises Šilutė gavo tik 1941 m. O dar 2011 m. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis siūlė Šilutei grąžinti senąjį Šilokarčemos pavadinimą. Jis teigė, kad toks istorinis pavadinimas prisidėtų prie turizmo plėtros.

Tačiau daug rėmėjų R.Žemaitaičio idėja nesusilaukė – nors dalis vietovės gyventojų ir po 1923 m. dar vartojo Šilokarčemos vardą, ilgainiui išaugo nauja gyventojų karta, kuri jau priprato miestą vadinti Šilute.

3. Ukmergė (Vilkmergė)

Vilkmerge Ukmergė oficialiai vadinosi iki pat I pasaulinio karo. Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIV a. Pirmasis jos vardo paminėjimas yra vokiškas Vilkenberge, dauguma kitų variantų iki pat XX a. irgi į lietuvių kalbą turėtų būti verčiami kaip Vilkmergė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šventiškai pasipuošusi Ukmergė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šventiškai pasipuošusi Ukmergė

Vis dėlto XX a. pradžioje, nors oficialiai buvo Vilkmergė, miestas pačių jo gyventojų jau vadintas dvejopai – tiek Vilkmerge, tiek Ukmerge. Ir pastarasis pavadinimas vis labiau įsigalėjo.

To priežastys ne visai aiškios, bet, kalbininko Aurimo Markevičiaus teigimu, tai galėjo lemti faktas, kad vietos gyventojai trumpindami miesto pavadinimą praleisdavo dalį -il-, o v garsą pakeisdavo į u. Ilgainiui tokia vartosena nusistovėjo.

Miesto pavadinimas Ukmergė pamažu pradėtas naudoti ir rašytiniuose tekstuose, o vėliau – ir oficialiuose dokumentuose.

Tarpukario pradžioje miestas kai kuriuose dokumentuose, pvz., 1923 m. gyventojų surašyme, dar vadintas Vilkmerge, tačiau iki tarpukario pabaigos įsigalėjo Ukmergės pavadinimas.

2. Kudirkos Naumiestis (Naumiestis, Vladislavovas)

Žodis „Kudirkos“ Kudirkos Naumiesčio pavadinime atsirado 1934 m. Iki tol šis miestas buvo tiesiog Naumiestis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Paminklas dr. Vincui Kudirkai Kudirkos Naumiestyje
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Paminklas dr. Vincui Kudirkai Kudirkos Naumiestyje

O dar anksčiau miestas vadinosi Vladislavovu. Tokį pavadinimą čia įsikūrusi gyvenvietė gavo dar XVII a. viduryje tuomet ATR valdžiusio karaliaus Vladislavo Vazos garbei. Bet tarp vietinių gyventojų šis pavadinimas ne itin prigijo – daug žmonių miestą vadino tiesiog „Naujamiesčiu“ ar „Naumiesčiu“.

Carinės okupacijos metais miestui buvo grąžintas Vladislavovo pavadinimas, tačiau šnekamojoje kalboje ir toliau vyravo vardas „Naumiestis“. Po I pasaulinio karo miestas ir oficialiai pervadintas Naumiesčiu.

Na, o 1934 m. miesto pavadinimas buvo papildytas Kudirkos pavarde, kuris šiame mieste 1897–1899 m. praleido paskutinius savo gyvenimo metus. Šakių apskrities tarybos ir Naumiesčio burmistro Zigmo Skirgailos iniciatyva miestas tapo Kudirkos Naumiesčiu. Tais pačiais metais mieste iškilo ir V.Kudirkos paminklas.

Tiesa, įdomu tai, kad oficialiai miesto pavadinimas tarpukariu taip ir nepasikeitė.

Ministerijų ir kitų institucijų dokumentuose miestas toliau vadintas Naumiesčiu, tokie teisės aktai kaip Vietos savivaldos įstatymas irgi iki pat 1940 m. nebuvo pakeisti ir juose miestas toliau vadintas tiesiog Naumiesčiu.

Bet paties miesto įstaigos ir spauda, taip pat ir daug miestiečių vartojo Kudirkos Naumiesčio pavadinimą. Oficialiai Kudirkos Naumiestis kaip miesto pavadinimas buvo patvirtintas tik sovietmečiu.

1. Marijampolė (Kapsukas)

XX a. pradžios Lietuvos komunistų lyderis Vincas Mickevičius-Kapsukas 1919 m. įvesti komunistinės valdžios Lietuvoje nesugebėjo. Tačiau vėliau kurį laiką jo vardu vadinosi septintasis pagal dydį Lietuvos miestas.

Marijampolė tokį savo vardą gavo dar XVIII a. viduryje nuo čia pastatyto marijonų vienuolyno. Tokį pavadinimą miestas išlaikė iki pat sovietinės okupacijos.

Eglės Digrytės nuotr./Kačių skulptūrėlės P.Butlerienės aikštėje Marijampolėje
Eglės Digrytės nuotr./Kačių skulptūrėlės P.Butlerienės aikštėje Marijampolėje

Bet sovietai, nepatenkinti religiniu atspalviu miesto varde, nutarė jį pervadinti. 1955 m. vieno iš Lietuvos komunistų partijos kūrėjo ir lyderio Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku.

Beje, pats V.Mickevičius Kapsuko slapyvardį susigalvojo pagal Vincą Kudirką, kurį labai gerbė. Kadangi V.Kudirkos dažnai naudojamas slapyvardis buvo Kapsas, V.Mickevičius-Kapsukas savo slapyvardžiu pasirinko mažybinę V.Kudirkos slapyvardžio formą.

Tad net ir sovietmečiu buvo galima sakyti, kad Kapsuko pavadinimą netiesiogiai įkvėpė būtent V.Kudirka.

Dar prieš atkuriant Nepriklausomybę, 1989 m. Kapsuko sąjūdininkų iniciatyva miestui buvo grąžintas senasis Marijampolės vardas.

Beje, miesto vardas grįžo demokratiniu būdu. Sąjūdininkai spaudė miesto valdžią, kad būtų atlikta apklausa dėl vardo keitimo, ir galiausiai ši sutiko. 1989 m. surengtos apklausos metu už Marijampolės vardo grąžinimą pasisakė apie 79 proc. miesto ir rajono gyventojų. Na, o 1990 m. išardytas ir mieste stovėjęs Kapsuko paminklas.

Parengta pagal savivaldybių internetinius puslapius, Visuotinę lietuvių enciklopediją, Vikipediją, „Literatūrą ir meną“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"