Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 20d. 19:59

30 metų po didžiausios pramoninės katastrofos Lietuvos istorijoje: kas nutiko tą dieną?

Kinijos chemijos gamykloje įvyko sprogimas. Ar žinai?
„Scanpix“/AP nuotr. / Sprogimas

Šiandien – liūdna sukaktis. Lygiai prieš 30 metų netoli Jonavos įvyko didžiausia pramoninė avarija Lietuvos istorijoje. Tuometinėje „Azoto“ gamykloje, gaminusioje trąšas, išsiliejo amoniakas ir kilo gaisras. Ore pasklidusios cheminės medžiagos apnuodijo tūkstančius žmonių, buvo ir aukų.

Portalas 15min pristato atsakymus į 8 svarbiausius su nelaime susijusius klausimus, kurie žinantiems primins, o nežinojusius supažindins su šia Lietuvos tragedija.

Nelaimės kontekstas: kas privedė prie avarijos?

Jonavos azotinių trąšų gamykla, vėliau pradėta vadinti tiesiog „Azotu“, veikti pradėjo 1965 m.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Achema“ dabar
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Achema“ dabar

Gamykla gamino įvairias trąšas bei trąšų gamyboje naudojamas medžiagas – amoniaką, metanolį, karbamidą, azoto rūgštį, amonio salietrą ir kitas.

1989 m., kai įvyko katastrofa, gamykla per metus pagamindavo šimtus tūkstančių tonų trąšų, jos produkcija buvo siunčiama į visą SSRS.

Jau vėliau tuometiniai „Azoto“ darbuotojai pasakojo, kad sovietmečiu požiūris į saugumą apskritai buvo atsainus. Pagrindinis tikslas buvo įvykdyti penkmečio planus bet kokia kaina, tad įrengimai buvo stabdomi retai, o į darbų saugą daug dėmesio nekreipta. Mažesnio laipsnio avarijų pasitaikydavo ir iki tol, bet jos nesibaigdavo taip tragiškai.

Kaip įvyko avarija?

Viskas prasidėjo nuo sprogimo „Azoto“ izoterminės saugyklos rezervuare. Jis įvyko 1989 m., kovo 20 d., apie 11 val. 20 min. Jam įvykus, iš rezervuaro išsiliejo apie 7500 tonų skysto gryno amoniako.

Amoniakas greitai užsidegė ir pasiekė nitrofoskos (tai gamykloje gaminta trąša, į kurios sudėtį įeina azotas, fosforas ir kalis) cechą. Šis irgi užsidegė, o vėliau užsiliepsnojo ir trąšų sandėlis, buitinės patalpos, kiti statiniai.

Dėl aukštos temperatūros prasidėjo nitrofoskos cheminės skilimo reakcijos. Į atmosferą išsiskyrė nuodingi azoto oksidas, chloro dujos.

Liudininkai pirmiausia išvydo gaisrą. Jie pasakojo netgi matę, kaip per kanalizacijos tinklus ėmus veržtis amoniakui šokinėjo kanalizacijos šulinių dangčiai.

Kaip buvo paskelbta apie avariją?

Pirmosios žinios apie nelaimę pasirodė apie vidurdienį. „Dėmesio, dėmesio, dėmesio! Kalba vietinis S.Nėries kolūkio radijas. Oro pavojus, oro pavojus, oro pavojus!“ – tokius žodžius per radiją paskelbė netoliese esančiame Veprių kaime buvęs Romas Petras Šaulys, kuris buvo atsakingas už civilinę saugą vietiniame kolūkyje.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Romas Petras Šaulys
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Romas Petras Šaulys

Prieš keletą metų vyras, kalbėdamas su žurnalistais, prisiminė, kad jam paskambino iš Ukmergės savivaldybės, pranešė apie įvykusią avariją ir apie Ukmergės link slenkantį amoniako debesį.

Šis skambutis iš savivaldybės ilgą laiką išliko vienintelė pagalba, kurią valdžia suteikė žmonėms – jie buvo palikti gelbėtis, kaip išmano.

Veprių miestelyje, buvusiame itin arti avarijos vietos, dingo netgi telefono ryšys.

Tačiau avarijos padarinius galėjo justi ir negirdėję pranešimo. Ore pradėjo jaustis stiprus amoniako kvapas. Aplinkinių rajonų vietovėse nuodingų medžiagų koncentracija ore buvo itin didelė, žmonės ir gyvūnai duso, alpo.

Nuodingų dujų debesys pasiekė ir Širvintas, Kėdainius. Upninkų kaimelyje, už 10 kilometrų nuo gamyklos vietos, amoniako koncentracija ore leistiną normą viršijo 150 kartų.

Vėliau apie avariją pranešė ir Lietuvos radijas. Tačiau informacijos, kaip elgtis, kaip saugotis apsinuodijimo, suteikta nebuvo.

Kaip kovota su avarija?

Pirmieji avarijos vietoje pasirodė gamyklos ugniagesiai. Pirmiausia iš teritorijos buvo suskubta išvesti dirbusiuosius, ieškota nukentėjusių. Kai kurie darbuotojai buvo nušalę įvairias kūno dalis arba patyrę cheminius nudegimus.

Viskas vyko gana chaotiškai – bendro koordinavimo ilgai nebuvo, tiesiog ieškota žmonių, nukentėjusiems ant veidų buvo skubiai dedamos dujokaukės ir jie vežami tolyn nuo nelaimės vietos bei perduodami medikams.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ugniagesiai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ugniagesiai

Veprių ambulatorijos medicinos seselės, gydytojos, kolūkio darbuotojos kaip galėdamos padėjo žmonėms, suteikė pirmąją pagalbą.

Vėliau į avarijos vietą atvyko ugniagesiai iš Kauno, dar vėliau – ir iš visos Lietuvos. Padėjo ir kariuomenė, prie avarijos likvidavimo prisidėjo ir patys darbuotojai.

Sąlygos likviduojant avariją buvo pragariškos. Pasak gaisrą gesinusių ugniagesių, sklindančių cheminių junginių nefiltravo turimos dujokaukės, o filtrų trūko. Kai kurių medžiagų nuodingas poveikis kvėpavimo takams pasireikšdavo ne iškart.

Ugniagesiai neturėjo aiškių instrukcijų, kaip elgtis gesinant pavojingas medžiagas. Teko greitai mokytis iš patirties. Net štabas iš pradžių buvo įkurtas vos už 300 metrų nuo avarijos židinio, tik paskui suvokta, kaip tai pavojinga.

Kamavo netgi neįprastos problemos – pavyzdžiui, nuo pieno, kuris buvo duodamas gerti ugniagesiams, daugeliui susuko vidurius, o apnuoginti kūną išsituštinimui arti avarijos vietos buvo neįmanoma – iškart imdavo graužti odą.

Avarija buvo likviduota tik per tris paras, visą šį laiką ugniagesiai negrįžo namo.

Padėjo ir įmonės darbuotojai – dalis jų negalėjo trauktis iš savo darbo vietų, nes reikėjo prižiūrėti kitų įrengimų stabdymo darbus.

Labiausiai nukentėjo aplinkiniai kaimai. Veprių kaime, įsikūrusiame dauboje, amoniako garai ir nuodingi nitrofoskos dūmai laikėsi ir kaimą nuodijo apie savaitę.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vepriai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vepriai

Kol vyko avarijos likvidacija, buvo evakuoti arba patys išvyko dauguma Jonavos miesto ir rajono gyventojų – iš viso keliasdešimt tūkstančių. Gatvėse patruliavo kariškiai. Gyventojai grįžo po kelių dienų.

Tačiau vietinių kaimų evakuacija prasidėjo tik po trijų dienų, jau likvidavus nelaimę, ir, liudininkų teigimu, vyko daugiau dėl akių.

Kiek žmonių žuvo?

Žuvo 7 žmonės. Šeši iš jų buvo gamyklos darbuotojai, vienas – avarijos padarinius likvidavęs gaisrininkas.

Valerij Ergardt, Alfonsas Gudavičius, Vladimir Savin, Ivan Tichonenko, Sergej Tichonov, Rimantas Venskus ir Henrik Narkevič – tai žuvusiųjų vardai, iškalti atminimo lentoje.

Kiek žmonių nukentėjo?

Žmonių aukomis avarijos padariniai neapsiribojo. Po nelaimės ėmė plūsti žmonės su apsinuodijimo simptomais – dusuliu, galvos skausmais.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Cheminės medžiagos
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Cheminės medžiagos

Mažiausiai 29 žmonės tapo neįgaliais, tūkstančiai žmonių apsinuodijo, iš dalies neteko darbingumo. Tačiau tikslūs skaičiai nežinomi.

Vietiniai pasakojo, kad netrukus po incidento keli vietos gyventojai netgi mirė nuo kvėpavimo ligų, tačiau incidento aukomis jie nebuvo pripažinti.

Kai kuriems žmonėms su stipriais apsinuodijimo simptomais ligoninėje teko praleisti ir savaitę. Bet daugumai žmonių, po „Azoto“ avarijos atsidūrusių ligoninėse, oficialiai diagnozuotas tik lengvas apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis ar netgi peršalimas. Tuometinė sistema stengėsi sumenkinti katastrofos mastą. Liudininkai yra pasakoję apie atvejus, kai įrašai apie plaučių nudegimus po incidento tiesiog dingdavo iš medicininių kortelių.

Dalis avariją likvidavusių asmenų teigė, kad jiems visam gyvenimui liko padidėjęs kraujo spaudimas, jie greičiau suserga kvėpavimo takų infekcijomis. Kiti skundėsi dusuliu, niežuliu.

Tikslių skaičių, kiek žmonių prarado darbingumą, sveikatą, nėra. Vietinių teigimu, padidėjęs sergamumas kvėpavimo takų ligomis pasirekšdavo ir po keliolikos metų.

Jei vėjas avarijos dieną būtų pūtęs kita kryptimi, nuodingi garai būtų pasiekę Jonavą ir Kauną. Tuomet aukų būtų buvę daug daugiau.

Netgi po nelaimės radijo pranešimai skelbė apie „palankų vėją“, pučiantį garus nuo Kauno ir Jonavos. Tai kėlė skausmą vietinių kaimų gyventojams, kuriuos nuodingi garai pasiekė – jie pasijusdavo tarsi antrarūšiais.

Kaip nelaimė pakenkė gamtai?

Išgaišo daug aplinkinių vietovių gyvulių ir paukščių – gyventojų laikytų karvių, vištų, šunų ir t.t.

Gyventojai pasakojo, kad Nerimi plaukė ne tik daug negyvų žuvų, bet ir negyvos stirnos, briedžiai ir šernai. Deltuvos kaime esantis lapynas neteko tūkstančių lapių.

Sunyko netoliese buvęs kadagių draustinis, žala buvo padaryta ir kitai augalijai – miškams, medžiams ir krūmams.

Kas pripažinti kaltais dėl nelaimės?

Niekas. Avarijos kaltininkai taip ir nebuvo nustatyti. Dar 1989 m. dėl avarijos buvo iškelta baudžiamoji byla, bet 1990 m. ji buvo nutraukta, kaltųjų taip ir nenustačius. Konstatuota, kad avarija įvyko dėl saugyklos konstrukcijos trūkumų.

Jokių programų reabilitacijai, valstybės paramos nukentėjusiems atkūrus nepriklausomybę nebuvo ir nepriklausomoje Lietuvoje. Nelaimės pasekmės žmonių sveikatai oficialiai niekada nebuvo laikomos šios avarijos padariniais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

01:22
00:55
00:39

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"