Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 5d. 20:00

S.Tamkevičius tapo ketvirtuoju kardinolu iš Lietuvos: kas buvo pirmieji trys?

Kardinolai Vincentas Sladkevičius, Jurgis Radvila ir Audrys Juozas Bačkis Ar žinai?
Kaišiadorių vyskupijos, Wikimedia Commons ir 15min nuotr. / Kardinolai Vincentas Sladkevičius, Jurgis Radvila ir Audrys Juozas Bačkis

Šeštadienį Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui Vatikane Šv. Petro bazilikoje buvo suteiktas kardinolo titulas. Kardinolo žiedą ir kepuraitę jam įteikė pats popiežius Pranciškus. S.Tamkevičius tapo vos ketvirtuoju lietuvių kilmės asmeniu, gavusiu šį garbingą titulą. Kas buvo pirmieji trys?

TAIP PAT SKAITYKITE: Popiežius paskyrė lietuvį Sigitą Tamkevičių kardinolu

Jų vardai – Jurgis Radvila (kardinolu paskirtas 1583 m.), Vincentas Sladkevičius (kardinolu paskirtas 1988 m.) ir Audrys Juozas Bačkis (kardinolu paskirtas 2001 m.). Toliau šiame tekste apie kiekvieną jų trumpai papasakosime plačiau.

Jurgis Radvila

Iš kilmingos Radvilų giminės kilęs Jurgis Radvila gimė 1556 m. Vilniuje. Jis buvo Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. Gyvenimo pradžioje Jurgis Radvila buvo protestantas – augintas protestantiškoje aplinkoje, jį mokė protestantai mokytojai.

Pirmasis Lietuvos kardinolas kunigaikštis Jurgis Radvila.
Pirmasis Lietuvos kardinolas kunigaikštis Jurgis Radvila.

1570 m. išsiųstas studijuoti į Leipcigo universitetą, Jurgis Radvila susipažino su jėzuitais ir 1571 m. pradėjo mokytis pas juos. 1574 m. jis viešai išpažino katalikybę, ir tada aštuoniolikmetį jaunuolį popiežius Grigalius XIII paskyrė Vilniaus vyskupo pagalbininku su įpėdinystės teise. Prie to daug prisidėjo vyresnysis Jurgio Radvilos brolis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kuris Vilniuje likvidavo tėvo įsteigtą protestantų bažnyčią.

1575-77 m. Jurgis Radvila Romoje studijavo filosofiją ir teologiją, po to keliavo po Portugaliją ir Ispaniją. Mirus Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui, būdamas vos 23-jų metų pradėjo eiti Vilniaus vyskupo pareigas.

Eidamas šias pareigas Jurgis Radvila pasižymėjo kaip aktyvus katalikybės skleidėjas, bažnytinės organizacijos kūrėjas. Jis įkūrė Vilniaus kunigų seminariją, prisidėjo prie to, kad Vilniaus Jėzuitų akademija gautų universiteto statusą.

Be to, Jurgis Radvila aktyviai kovojo su protestantizmu – jo liepimu degintos protestantiškos knygos, jis 1581 m. uždraudė be jo leidimo Vilniuje spausdinti protestantiškas knygas ir pro vyskupo rūmus protestantams rengti procesijas.

1583 m. Jurgis Radvila dėl savo veiklos, taip pat remiamas tuometinio ATR vadovo Stepono Batoro, sulaukė popiežiaus Grigaliaus XIII rašto, kuris skelbė jį tampant Šv. Romos bažnyčios kardinolu. O 1586 m. Jurgis Radvila Romoje iškilmingos ceremonijos metu gavo kardinolo kepurę ir Šv. Siksto bažnyčios kardinolo titulą.

Grįžęs į Lietuvą, Jurgis Radvila toliau aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime. 1591 ir 1592 m. jis dalyvavo konklavoje, kur buvo renkami popiežiai. 1591 m. buvo paskirtas ir Krokuvos vyskupu. Tapo vienu artimiausių naujojo ATR karaliaus Zigmanto Vazos patarėjų, 1592 m. palaimino jo santuoką su Ona Habsburgaite.

1600 m. Jurgis Radvila susirgo ir mirė Romoje, nuvykęs į Šventųjų metų atidarymo iškilmes. Romoje buvo ir palaidotas.

„Jurgis Radvila buvo aktyvus katalikų hierarchas ir vienas ryškesnių XVI a. pab. ATR politikų. Tiesa, jo santykis su LDK prieštaringas. Jis nemažai nuveikė Lietuvos (ypač jos švietimo) labui, bet neturėjo tokių stiprių lietuviškų aspiracijų, kaip jo brolis, vėliau Vilniaus vaivada tapęs M.K.Radvila Našlaitėlis.

Siekdamas Krokuvos vyskupo vietos, J. Radvila net pabrėžė, kad pagal motinos giminę yra lenkas, be to, turėjo valdų Voluinėje (tuometė Karūnos teritorija). Ne veltui Našlaitėlis 1577 m. broliui priminė, kad jis yra lietuvis, o ne lenkas“, – apie Jurgį Radvilą rašo puslapis ldkistorija.lt.

Vincentas Sladkevičius

Vincentas Sladkevičius gimė 1920 m. Guronių kaime Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių. 1939 m. baigęs Kauno jėzuitų gimnaziją, jis pradėjo mokytis Kauno kunigų seminarijoje ir 1944 m. buvo įšventintas kunigu.

Vincentas Sladkevičius
Vincentas Sladkevičius

Kurį laiką klebonavęs ir vikaravęs įvairiose vietose, 1948 m. jis tapo Inturkės parapijos klebonu. Čia dirbo iki 1952 m., tada tapo Kauno kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu.

1957 m. V.Sladkevičius slapta buvo popiežiaus Pijaus XII nominuotas vyskupu ir paskirtas Kaišiadorių vyskupo Teofiliaus Matulionio augziliaru (padėjėju). SSRS valdžia jam neleido eit pareigų, jis buvo atliestas iš kunigų seminarijos, sovietinio saugumo sekamas ir tardomas.

1959 m. sovietų valdžia V.Sladkevičių ištrėmė į Nemunėlio Radviliškį, 1976 m. – į Pabiržę. Tik nuo 1982 m. V.Sladkevičius tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi ir galėjo įžengti į Kaišiadorių katedrą.

1988 m. V.Sladkevičių popiežius Jonas Paulius II-asis pakėlė į kardinolus. 1989 m. jis paskirtas Kauno arkivyskupu. 1988-1993 m. jis taip pat buvo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas.

V.Sladkevičius buvo aktyvus Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo rėmėjas. 1991 m. sausio 13-osios naktį būtent į jo namus Kaune buvo nuvežtas saugoti Nepriklausomybės atkūrimo aktas – tikėtasi, kad jei sovietai darys kratą pas kardinolą, Vatikanas sukels skandalą. Ten aktas išbuvo keletą metų. Plačiau apie tai skaitykite šiame 15min tekste.

V.Sladkevičius mirė 2000 m., būdamas 80-ies metų. 2001 m. Kaune jo bute buvo įkurtas memorialinis muziejus.

Audrys Juozas Bačkis

Audrys Juozas Bačkis gimė 1937 m. Dabar jam yra 82 metai. A.J.Bačkio tėvas buvo diplomatas, jo šeima dar 1938 m. išvyko į Paryžių. Čia A.J.Bačkis augo, baigė katalikų gimnaziją. Prancūzijoje jis 1961 m. baigė Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą ir buvo įšventintas į kunigus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audrys Juozas Bačkis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Audrys Juozas Bačkis

1964 m. baigęs studijas ir įgijęs kanonų teisės daktaro laipsnį, A.J.Bačkis žengė į diplomatinę tarnybą. Ilgą laiką A.J.Bačkis užėmė įvairias pareigas Vatikano diplomatiniame korpuse. 1964-1974 m. A.J.Bačkis dirbo Vatikano nunciatūrose Filipinuose, Nigerijoje, Kosta Rikoje, Turkijoje. 1974-1988 m. buvo Vatikano sekretoriato viešųjų (užsienio) reikalų tarybos narys, 1979-1988 m. dėstė universitete.

1988 m. popiežius Jonas Paulius II-asis A.J.Bačkį konsekravo vyskupu ir tais pačiais metais pakėlė arkivyskupu. Pasibaigus okupacijai, jis grįžo į Lietuvą. 1991 m. jis buvo paskirtas naujai įsteigtos Vilniaus vyskupijos arkivyskupu metropolitu.

Vilniaus vyskupo pareigas jis ėjo daugiau negu 20 metų. 1993-1999 m. ir 2002-2005 m. buvo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas.

Mirus V.Sladkevičiui, 2001 m. Jonas Paulius II-asis A.J.Bačkį pakėlė į kardinolus. 2005 m. ir 2013 m. jis dalyvavo konklavose, kuriose buvo išrinkti atitinkamai popiežius Benediktas XVI ir popiežius Pranciškus.

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją, ldkistorija.lt ir Lietuvos vyskupų konferencijos puslapį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"