Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 20d. 20:31

Trumpa majonezo istorija: prieš 100 metų lietuviai per Velykas jį valgė ne su kiaušiniais

Majonezas Ar žinai?
123RF.com nuotr. / Majonezas

Paskaninti kiaušinį majonezu – vienas populiariausių Lietuvoje kiaušinio valgymo būdų. Netgi nepaisant to, kad majonezo gamyboje vienas pagrindinių ingredientų yra tas pats kiaušinis. Kas Lietuvoje pirmasis padažė kiaušinį į majonezą ir nutarė, kad tai skanu – nežinia. Tačiau prieš 100 metų majonezo su kiaušiniais lietuviai dar nevalgė, o ir paties majonezo sudėtyje kiaušinių dar nebuvo.

Majonezas dar nebuvo tiek paplitęs, kaip dabar, tačiau buvo įprasta, kad jį žmonės namuose gaminasi patys. Dažniausiai jis buvo naudojamas kaip padažas mėsiškiems patiekalams.

Portalas 15min Velykų proga kviečia susipažinti su trumpa majonezo istorija – ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Ją parengti portalui padėjo istorinės lietuvių virtuvės tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas.

Majonezo kilmė – paslaptis

Kur pirmąkart pagamintas majonezas ir kas jį išrado, nėra visiškai aišku. Dalis kulinarijos istorikų šio patiekalo išradimą priskiria Rišeljė kunigaikščiui, kuris 1756 m., vykstant Septynerių metų karui, vadovavo prancūzų pajėgoms, užėmusioms Mahono uostą Minorkos saloje Viduržemio jūroje.

Ši sala dabar priklauso Ispanijai. Pasakojama, kad būtent čia kunigaikštis ar jo virėjas pirmąkart pagamino (galimai nusižiūrėjus receptą iš vietinių) padažą, pagal uosto vardą gavusį mahonezo pavadinimą.

123RF.com nuotr./Majonezas
123RF.com nuotr./Majonezas

Kita versija tvirtina, kad majonezas pirmąkart sukurtas buvo Bajonės mieste Prancūzijoje ir pirmiausia vadinosi bajonezu, tačiau vėliau jo pavadinimas pakito. Dar viena versija teigia, kad šio padažo pavadinimas kilo iš senosios prancūzų kalbos žodžio moyeu , reiškusio „kiaušinio trynį“.

Versijų esama ir daugiau. Kuri teisinga, nežinia, tačiau pačioje XIX a. pradžioje majonezas buvo pradėtas minėti prancūziškose kulinarijos knygose, o jau netrukus – ir amerikiečių ar britų kulinarijos knygų skyriuose, dedikuotuose prancūzų virtuvei.

Padažas sparčiai išpopuliarėjo. 1828 m. sukurtoje knygoje „Paryžiaus virtuvė“ majonezui jau buvo skirtas atskiras skyrius. 1873 m. pasirodžiusiame Alexandro Diuma parašytame „Didžiajame virtuvės žodyne“ – daugiau negu tūkstančio puslapių veikale, kuris buvo ir kulinarijos enciklopedija, ir receptų knyga viename – majonezas minimas net 29 kartus, įvairių patiekalų sudėtyje.

Pirmieji majonezo receptai labiau primena šaltienos atmainą, o kiaušinio trynys juose – dar neprivalomas ingredientas. Būtent toks majonezas pirmiausia pasiekė ir Lietuvą.

Majonezas žengia į Lietuvos dvarus

Pasak R.Laužiko, ankstyviausi Lietuvoje sukurti kulinariniai receptai, kuriuose būtų minimas majonezas, siekia XIX a. vidurį. Kaip prancūzų virtuvės atributas, pirmiausia majonezas įžengė į Lietuvos miestus ir dvarus, buvo gaminamas pasiturinčių žmonių virtuvėse.

Pavyzdžiui, majonezas minimas 1881 m. pasirodžiusioje lenkų kalba parašytoje Valentinos Zawadskos knygoje „Kucharka Litewska“ (liet. „Lietuvos virėja“).

Ši knyga majonezą rekomenduoja kaip padažą įvairiems mėsiškiems patiekalams – šerno galvai, šaltam kalakutui su kepenėlių faršu. Majonezas atsiranda ir vieno patiekalo – vištienos su majonezu – pavadinime.

Taip pat majonezas minimas 1889 m. pasirodžiusioje irgi lenkų kalba išleistoje Karolinos Bielozierskos knygoje „Nowa praktyczna gospodym litewska“ .

Pirmojoje gastronomijos knygoje lietuvių kalba – 1893 m. išleistoje Liudvikos Didžiulienės-Žmonos knygoje „Lietuvos gaspadinė, arba pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“, – majonezo recepto nebuvo. Nėra jo ir 1911 m. pasirodžiusiame Lazdynų Pelėdos „Šeimininkėms vadovėlyje“.

Vida Press nuotr./Majonezo gaminimas
Vida Press nuotr./Majonezo gaminimas

Anot R.Laužiko, visa tai rodo, kad majonezas miestuose ir dvaruose XIX–XX a. amžių sandūroje buvo žinomas, bet dar nebuvo labai paplitęs.

Pirmoji lietuvių kalba išleista receptų knyga, kurioje minimas majonezas, buvo 1907 m. pasirodęs jau minėtos V.Zavadskos knygos „Lietuvos virėja“ vertimas. Kaipgi atrodė pirmasis lietuviškas majonezo receptas?

„Dėjimas: aušpikio (mėsos drebučiuose, – red. past.) dvi stiklini, alyvos (aliejaus, – red. past.) kvatierka (¼ litro, – red. past.), acto pusė stiklinės.

Imk porą stiklinių skaistaus aušpikio, kolei jis dar neataušęs, įpilk kvatierką alyvos, truputį mažiaus acto, sumaišyk ir plak tai ant ledo, iki pabalant, kad sutirštėtų putos. Į tas putas galima vilgyti dalis šaltų mėsų arba laistyti, o papuošimui apdėk paviršium skaisčiais nudarytais skrebučiais“, – taip skamba majonezo receptas. Kituose knygos receptuose į majonezą siūloma mirkyti vištienos kotletukus arba juo aplieti lydeką.

Kaip matome, kiaušinio trynio šiame recepte nėra, o ir pati sudėtis gerokai skiriasi nuo šiuolaikinio majonezo. Tačiau kiaušinio trynio kaip ingrediento nebuvo ir kai kuriuose XIX a. prancūziškuose majonezo receptuose.

Intensyviau plisti, pasak R.Laužiko, majonezas ėmė tarpukario Lietuvoje. 1925 m. receptų knygoje „Maistas ir valgio gaminimas“ galima rasti jau kiek kitokį jo receptą.

Įdomu tai, kad šioje knygoje majonezas jau aprašomas skyriuje „Velykų patiekalai“. Tačiau su kiaušiniu jo valgyti dar nesiūloma, – majonezu siūloma paskaninti iškeptą paršą, panaudojant kaip garnyrą jam.

Majonezo gamybos receptas skamba taip: „Stiklinę drebučių ir 5 šaukštus provanso alyvos įpila į puodą ir, pasistatę ant ledo, medine šluotele plaka iki baltumo. Išplaktu majonezu užpilia paršą. Jei majonezas per tirštas, jį palaiko vieną minutę ant virtuvės, neperstodami plakti. Tuomet jis pasidaro skystesnis. Užpylę paršą majonezu, pastato šaltai. Majonezas labai greitai sukietėja. Nubėgusį nuo parašo majonezą smulkiai sukapoja ir primaišo prie garniro. Ant sukietėjusio majonezo galima kloti įvairiomis figūromis drebučius.“

epaveldas.lt nuotr. /Majonezo receptas iš 1925 m.
epaveldas.lt nuotr. /Majonezo receptas iš 1925 m.

Kitame recepte majonezas siūlomas kaip garnyras paukštienai – jau iškeptą paukštieną siūloma mirkyti majoneze. Paminima, kad „gerai išplaktas majonezas esti baltas ir gana kietas“, užsimenama, kad skoniui paįvairinti į majonezą galima įlašinti citrinos sunkos.

Taigi, prieš šimtą metų į žmogų, kuris valgytų kiaušinį su majonezu, Lietuvoje būtų pažiūrėta gana keistai. Ir pats majonezas nebuvo panašus į dabartinį. Jis naudotas kaip priedas prie mėsos gaminių, tačiau šį patiekalą žinojo anaiptol ne visa Lietuva.

Labiausiai Lietuvoje, anot R.Laužiko, majonezas išpopuliarėjo sovietmečiu, kartu ir sugadindamas savo reputaciją.

„Geram majonezui reikia gana brangių ingredientų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus, tad pigusis ir paprastasis jo variantas su prastu aliejumi būna nelabai skanus“, – sako R.Laužikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Nepasiduokime ligai

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"