Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 23d. 21:03

Valtimi po Vilniaus senamiestį: pamatykite, kaip atrodė Vilnius per didįjį 1931-ųjų potvynį

Gyvenamieji namai ant Neries krantinės Kultūros archyvas
Fotografija iš www.archivesofculture.com / Gyvenamieji namai ant Neries krantinės

„Tai faktas, ir gan liūdnas faktas – turime naują potvynį“ , – skelbė 1931-ųjų balandžio 26-osios dienos laikraštis „Lietuvos aidas“, Neries upei ties Vilniumi pakilus iki 5,40 metrų virš jūros lygio. Korespondentas mini – vanduo kilo stebėtinai lėtai, tad buvo nemažai vilties, kad prasidės ilgai lauktas atoslūgis. Deja, tą pačią dieną vandens lygis staiga pakilo ir pasiekė rekordinę 8,25 metrų ribą.

Venecija Vilniuje

Tai buvo didžiausias potvynis, kurį Vilniaus miesto ir apylinkių gyventojams teko patirti. Miesto gyvenimas senamiestyje praktiškai sustojo – gyventojai traukė valtis, iš spintų ir rąstų darė plaustus, kuriais visą savaitę plaukiojo purvino vandens apsemtomis gatvėmis.

Istorikai mini, kad katastrofa ne tik paralyžiavo miestą, bet ir tapo gerokai gyvenimą paįvairinusiu įvykiu, apie kurį laikraščiai rašė dar ne vieną mėnesį.

Atsiradusia galimybe džiaugėsi hidrometeorologai, suskubę išbandyti techniką ir išmatuoti kylančio vandens lygį.

„Be to, hidrometrui reikia didelės laimės sulaukti ir suskubti išmatuoti nepaprastai didelį upės debitą, kuris gali būti tik vieną kitą valandą ar dar trumpiau, o po to nepasikartoti kokį šimtą metų!“ – 1934-aisiais knygoje „Žemėtvarka ir melioracija“ rašė inžinierius Marijonas Chmieliauskas.

Fotografija iš www.archivesofculture.com /Vrublevskių biblioteka
Fotografija iš www.archivesofculture.com /Vrublevskių biblioteka

Džiūgavo ir fotografai, pasilypėję ant kopėčių Katedros aikštėje fiksuodami stichijos niokojamą miestą, valtimis pro šalį plaukiančius gyventojus ir gaisrininkų pastangas pumpuoti vandenį iš mažiau apsemtų, ne taip beviltiškai atrodančių gyvenamųjų namų.

Fotografija iš www.archivesofculture.com /Gaisrininkai pumpuoja vandenį
Fotografija iš www.archivesofculture.com /Gaisrininkai pumpuoja vandenį

Vėliau šios fotografijos tapo tūkstantinio tiražo Vilniaus miesto atvirukų kolekcijos dalimi, kurią saugo Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

Padariniai

„Šeštadienį vakare vandens masės pasiekė taip pat elektros stotį ir miestas neteko šviesos. Sugriuvo eilė apsemtų namų. Kadangi vandens lygis Nery aukščiau Vilniaus mažėja, esama vilties, kad padėtis kiek pagerės. Vakar atvyko lenkų viešųjų darbų ministeris. Vilniuj paskelbtas apsiausties stovis“ – 1931 m. balandžio 27 d. pirmajame puslapyje rašė „Lietuvos aidas“.

Fotografija iš www.archivesofculture.com /Vilniaus elektrinė
Fotografija iš www.archivesofculture.com /Vilniaus elektrinė

Dėl tirpstančių ledo lyčių išsiliejusi Nėris drumzlinu vandeniu apsėmė miestiečių namus nuo Antakalnio iki Žvėryno. Jau kurį laiką veikiantis potvynio komitetas spaudai pranešė: nukentėjusiųjų skaičius perkopė 10 tūkst., o nuostoliai vis dar skaičiuojami, bet siekia ne vieną šimtą tūkstančių.

Magistratas nebuvo pajėgus padengti nuostolių, todėl komitetas išplatino pranešimą su prašymu padėti nelaimėliams.

Tuo metu didžioji dalis Vilniaus miesto pastatų buvo mediniai, upė lengvai plėšė stogus, tvoras ir griovė pačius pastatus, todėl daugiau nei keli tūkstančiai gyventojų liko be pastogės.

Fotografija iš www.archivesofculture.com /Apsemtas Vilnius
Fotografija iš www.archivesofculture.com /Apsemtas Vilnius

Apsemtas Mickevičius ir Katedros požemiai

Fotografijose užfiksuotas 1924 metais ant Neries krantinės pastatytas 12 metrų aukščio medinis skulptoriaus Zbigniewo Pronaszko sukurtas paminklas, skirtas poetui Adomui Mickevičiui.

Jį iš lentų Krokuvoje sukalė ir priešais senąjį arsenalą pastatė lenkų kariuomenė, nesulaukusi miesto valdžios sprendimo dėl finansavimo ilgalaikiam paminklui pastatyti.

Fotografija iš www.archivesofculture.com /Adomo Mickevičiaus paminklas
Fotografija iš www.archivesofculture.com /Adomo Mickevičiaus paminklas

Kurį laiką sklido gandas apie tai, kad potvynis pasiglemžė ir šią konstrukciją, tačiau kolega istorijos tyrinėtojas Karolis Kučiauskas išsiaiškino – net ir gerokai apgadintas, medinis Mickevičiaus paminklas atlaikė sraunią potvynio tėkmę ir buvo nugriautas tik 1939 metais.

Įdomi ir Katedros požemių istorija – nuslūgus potvyniui susirūpinta Katedros pamatais, mat požemius iki lubų užtvindžiusi Neris gerokai apgadino ten esantį turtą, pažeidė sienas ir sijas.

Fotografija iš www.archivesofculture.com /Katedros aikštė
Fotografija iš www.archivesofculture.com /Katedros aikštė

Tad potvyniui nuslūgus pradėti tvarkymo darbai, kurių metu aptikta karališkoji kripta su Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės bei Barboros Radvilaitės palaikais.

Apie buvusį potvynį šiandien byloja atvirukų ir nuotraukų vaizdai bei ant Vrublevskių bibliotekos cokolio įrėžta 1931-ųjų data, žyminti aukščiausią 8,25 metrų ribą.

Fotografija iš www.archivesofculture.com /Žaliasis tiltas
Fotografija iš www.archivesofculture.com /Žaliasis tiltas

Tokių potvynių, turbūt, nepamatysime ir dar po 100 metų – ties Minsku užtvenkta Neris ir gerokai paaukštinti krantai stabdo nesuvaldomą stichiją.

Kultūros archyvo ženklu pažymėta straipsnių serija – tai Lietuvos literatūros ir meno archyvo iniciatyva, skirta archyvo fonduose saugomai dokumentinei medžiagai viešinti ir tyrinėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

01:22
00:55
00:39

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"