Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 29d. 20:06

„Velnio nuotakos“ užkulisiai: pamatykite, kaip atrodo unikalūs legendinio miuziklo filmavimo vaizdai

Filmavimas Kultūros archyvas
archivesofculture.com nuotr. / Filmavimas

„Tai buvo tą vasarą, kai ant Lietuvos iš vakarų tamsūs debesys ėjo, o iš rytų saulelė tekėjo. Tada mudu su Baliu Sruoga, vadinas, Balys iš Baibokų ir Kazys iš Kūlokų, du didžiausiu netikėliu, buvome pasiųsti dvaro ieškoti lietuviškai literatūrai. „Štai jums mašina“, – tarė paskubomis Petras Cvirka, staiga pasišovęs ištempti mūsų suvargusią literatūrą į platų tarybinį kelią, – apvažiuokite nors visą Lietuvą, bet negrįžkite be dvaro mūsų literatūrai“. Visa tai 1957 m. prisiminimuose rašė Kazys Boruta, pasakodamas apie judviejų su B.Sruoga ilgą kelionę po Lietuvą ieškant Lietuvos rašytojų sąjungai tinkamo įsikurti dvaro. Ši kelionė įkvėpė jo apysaką „Baltaragio malūnas“.

Pamatyti, kaip atrodo unikalūs „Velnio nuotakos“ – miuziklo, sukurto pagal K.Borutos apsakymą „Baltaragio malūnas“ – filmavimo užkulisių vaizdai, galite šioje galerijoje, kurios vaizdais su 15min pasidalijo Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

Išvažinėję apylinkes, paskutiniąją kelionės dieną rašytojai apsistojo sodyboje ant Udruvės ežero pakrantės.

Čia besivaišindamas alumi vienas jų ir užklausė, galbūt apylinkėse būta kokių nors vėjo malūnų su velniais, mat tuo metu Kazį Borutą neramino pradėtas rašyti, bet neužbaigtas pasakojimas apie jaunikį Girdvainį, besivažinėjantį su obuolmušiais žirgais ir ieškantį sau merginos.

„Matote, – parodė jis ranka, pasivedėjęs mus už klėties, – štai tenai, kur nugriuvęs ežero šlaitas, ir buvo tas Baltaragio malūnas. Dar ir dabar ten yra akmenų krūva, ir vienas akmuo labai panašus į žmogų... Sako, kad tai suakmenėjęs Baltaragis. Gal ir tiesa, jei žmonės kalba...“

Šie šeimininko žodžiai taip sužavėjo Borutą, jog grįžus į Vilnių rašytojų sąjungoje jis tik rankom skėsčiojo – tinkamo dvaro nerado, užtat kokią istoriją parsivežė!

Beje, grįžus keliautojams, Petro Cvirkos vadovaujama rašytojų sąjunga naujus namus vis dėlto rado nacionalizuotame Panerių dvare, kuris ankščiau priklausė Kairiūkščių šeimai.

Palėpėje išsaugotą „Baltaragio malūno“ rankraštį rašytojas pirmaisiais pokario metais perdavė Petrui Cvirkai išspausdinti.

„Gal ne viską aš kaip reikiant užrašiau ir pats suabejojau, daviau juodraštį paskaityti Baliui Sruogai. „Paibelis tave žino, ką tu čia parašei“, – tarė B. Sruoga perskaitęs. – Bet nieko... Baltaragis ir tave pergyvens, jei tik išliks...“, – rašė Kazys Boruta prisiminimuose.

archivesofculture.com nuotr./Aktoriai prieš filmavimą
archivesofculture.com nuotr./Aktoriai prieš filmavimą

Tai buvo apsakymas apie vienintelę gyvenime meilę, kurios vardan Baltaragis sudaro sandėrį su velniu Pinčiuku.

Tada dar nė vienas jų nežinojo, kad 1974 m. kino ekranuose pasirodys vienas svarbiausių lietuviškosios kinematografijos darbų – „Baltaragio malūno“ ekranizacija. O „Velnio nuotaka“ taps pirmuoju lietuvišku miuziklu.

Kino filmą kurti nusprendė Arūnas Žebriūnas, atsitiktinai perskaitęs Kazio Borutos knygą po to, kai į Lietuvą parsivežė keletą Andrew Lloyd Webberio kūrinio „Jėzus Kristus superžvaigždė“ įrašų.

Surinkta filmo kūrybinė grupė stebino profesionalumu – Sigitas Geda sueiliavo kūrinį ir sukūrė tekstus dainoms pagal jau Viačeslavo Ganelino parašytą muziką, kuri suskambėjo Astos Chmentauskienės, Jono Rupšos, Vytauto Kernagio ir kitų balsais.

archivesofculture.com nuotr./Aktoriai rogėse po filmavimo
archivesofculture.com nuotr./Aktoriai rogėse po filmavimo

Tiesa, ruošiant medžiagą filmui kilo keblumų – Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomose šio filmo Lietuvos kino studijos bylose (daugiau ne 1,5 tūkst. dokumentų) atsidūrė ir pluoštas aukščiausiojo teismo raštų.

S.Gedai parašius dainų tekstus, rašytojas buvo paprašytas papildomai sueiliuoti ir A.Žėbriūno kino scenarijų. Padaręs darbą S.Geda gavo atlygį tačiau kaip bendraautoris įrašytas nebuvo.

Supykęs šis kreipėsi į teismą, kuris ir priteisė autorystę bei papildomą atlygį už padarytą darbą.

Tarnybinis raštas dėl Sigito Gedos
Tarnybinis raštas dėl Sigito Gedos

Nepaisant nesutarimų, Lietuvos kino studijos nusamdyti literatūros kritikai puikiai įvertino sukurtą scenarijų, parašytą pagal Kazio Borutos knygą, nes girdėjo, kad buvo išsaugota kūrinio autentika ir kartu jis buvo perteiktas per savitą, naują pasaulį.

„A.Žėbriūnas, rašydamas kino scenarijų K.Borutos apysakos motyvais, matyt, bijojo pakartoti dalį „Gana to prakeikto nuolankumo“ klaidų. Todėl jis nereviduoja šio kūrinio, neišardo jo psichologinio ir siužetinio pagrindo. Tuo reikia džiaugtis“, – rašė literatūros kritikas Vytautas Kubilius, aptardamas „Velnio nuotakos“ scenarijų.

Visuomenei pristatytas filmas sulaukė didžiulio palaikymo ir dėmesio – ne tik aktorių gausa (Vaiva Mainelytė, Regimantas Adomaitis, Gediminas Girdvainis ir kiti), bet ir kokybiška Viačeslavo Ganelino kurta muzika.

archivesofculture.com nuotr./Vaiva Mainelytė vaidino Marcelę ir Jurgą
archivesofculture.com nuotr./Vaiva Mainelytė vaidino Marcelę ir Jurgą

Suskambęs kino teatruose, miuziklas, deja, tarptautinių festivalių dėmesio nesulaukė, buvo apdovanotas vos kartą – IX sąjunginio kino festivalio Frunzėje (1976) prizu A.Žebriūnui už muzikinio filmo puoselėjimą. Tačiau, nepaisant to, jis yra lietuvių iki pat šiandien minimas, vertinamas ir vis iš naujo peržiūrimas.

„Pagaliau „Baltaragio malūnas“ nei pasaka, nei padavimas – jis atsirado kaip mano širdies raštas apie save patį ir savo kraštą, kuris mane žavi, kaip gražiausia pasaka“, – 1954 m. rašė Kazys Boruta.

Kultūros archyvo ženklu pažymėta straipsnių serija – tai Lietuvos literatūros ir meno archyvo iniciatyva, skirta archyvo fonduose saugomai dokumentinei medžiagai viešinti ir tyrinėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:19
00:58
01:38

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"