Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 21d. 13:53

Kas buvo pirmas – višta ar kiaušinis?

Kas atsirado pirmiau - višta ar kiaušinis? Ar žinai?
Fotolia nuotr. / Kas atsirado pirmiau - višta ar kiaušinis?

Kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? Šis klausimas dažnai pateikiamas kaip pavyzdys, kad kartais atskirti, kas yra priežastis, o kas – pasekmė, yra neįmanoma. Tačiau šis klausimas irgi turi atsakymą.

Taigi, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis?

Žiūrint į klausimą visiškai pažodžiui, atsakymas yra netgi labai paprastas – pirmiau buvo kiaušinis.

Juk kiaušinius deda ne tik vištos, bet ir paukščiai ar ropliai. Kiaušinius dedantys gyvūnai atsirado gerokai anksčiau negu mums pažįstamos vištos.

Jei tiksliau, esama įrodymų, kad pirmieji kiaušinius dėję gyvūnai egzistavo maždaug 600 milijonų metų prieš mūsų erą.

Na, o naminės vištos kaip atskiras porūšis išsivystė tik maždaug 5–6 tūkst. m. pr. Kr., žmonėms galutinai prijaukinus jų laukines giminaites.

Višta ar vištos kiaušinis?

Tačiau žmogus, kuris klausia „kas buvo pirmas – višta ar kiaušinis?“, greičiausiai galvoje turi ne bet kokį kiaušinį, o būtent dabar mums puikiai pažįstamos naminės vištos kiaušinį. Ir nori sužinoti, ar pirmiau buvo vištos kiaušinis, ar višta.

Atsakyti į šį klausimą yra šiek tiek sunkiau. Bet irgi įmanoma. Tai padaryti padeda evoliucinė biologija.

Kaip jau minėjome, mums pažįstamos naminės vištos išsivystė maždaug prieš 5–6 tūkst. metų.

Žvelgiant moksliškai, naminė višta yra vištinių paukščių šeimos fazaninių paukščių būriui priklausančios rūšies, vadinamos bankivine višta, porūšis.

Wikipedia Commons nuotr./Moteriškos lyties bankivinė višta
Wikipedia Commons nuotr./Moteriškos lyties bankivinė višta

Naminės vištos atsirado būtent žmonėms prisijaukinus bankivines vištas, panašiai kaip šunys atsirado žmonėms prisijaukinus vilkus. Neprijaukintos bankivinės vištos – šiek tiek mažesnės ir spalvingesnės iki šiol paplitusios Pietryčių Azijos miškuose.

123rf.com nuotr./Vyriškos lyties bankivinė višta
123rf.com nuotr./Vyriškos lyties bankivinė višta

Nedidelės mutacijos DNR grandinėje per tūkstančius metų gali suformuoti naują gyvūnų porūšį. Taip nutiko ir šiuo atveju.

Įvyko taip: susiporavus dviem dabartinių vištų protėviams, naujo organizmo pirmosios ląstelės DNR nežymiai mutavo. Ląstelėms dalijantis, ši mutacija persidavė ir kitoms ląstelėms.

Tai lėmė, kad iš padėto kiaušinio išsiritęs paukštis buvo šiek tiek kitoks negu jo tėvai, panašesnis į dabar mums pažįstamą vištą. Ir jis susilaukė palikuonių.

Po kelių kartų mutacija įvyko vėl. Ir taip toliau. Svarbu suprasti: pokyčiai, dėl kurių iš bankivinės vištos pamažu išsivystė naminė višta, įvyko ne per vieną kartą, bet per tūkstančius metų.

Kai kuriose kartose mutacijos nevyko, bet kai vykdavo, jos būdavo evoliuciškai naudingos ir po mutacijų gimę paukščiai turėdavo didesnes galimybes susilaukti palikuonių. O palikuonys savo ruožtu darėsi vis labiau panašūs į namines vištas, kurias auginame dabar.

Galiausiai susiporavus dviem dar-ne-vištoms pirmojoje palikuonio ląstelėje įvyko galutinė DNR mutacija, po kurios jo DNR tapo toks, koks dabar yra naminės vištos DNR.

Tuomet kiaušinis, kuriame palikuonis vystėsi, žiūrint genetiškai, jau buvo visiškai toks pats vištos kiaušinis, kurį žinome ir pažįstame.

Ir jame susiformavo bei iš jo išsirito pirmasis viščiukas, išaugęs į mums įprastą vištą.

Taigi, vištos kiaušinis buvo pirmiau negu pati višta. Jį padėjo dar ne višta, bet po mutacijos jame jau augo viščiukas, tad jį galima vadinti vištos kiaušiniu. Kiaušinis buvo pirmas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"