Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 15, 15:44

Kodėl atrodo, kad senstant laikas bėga greičiau?

Prisiminkite, kaip būdami vaikai laukėte savo gimtadienio – atrodė, kad jis niekada neateis! O dabar, kai suaugote, savaitė prabėga lyg viena akimirka... 

Beveik visiems žmonėms atrodo, kad senstant laikas eina greičiau, nepaisant to, kad laikrodyje valandinė rodyklė vis dar sukasi tą pačią valandą.

Kodėl, mums tapus vyresniais, atrodo, kad laikas tiesiog lekia, o savaitės, mėnesiai ar net metų laikai dideliu greičiu dingsta iš kalendoriaus?

Yra kelios teorijos, kurios bando tai paaiškinti. Viena jų teigia, kad su amžiumi lėtėjant medžiagų apykaitai, širdies ritmui ir kvėpavimai, laipsniškai keičiasi ir mūsų vidinis biologinis laikrodis, susijęs su būtent šiais dalykais.

Suaugusieji per tą patį laiko tarpą (tarkime, valandą) įkvepia ir iškvepia rečiau negu vaikai, jų širdis suplaka rečiau, todėl, teigia ši teorija, pasikeičia ir biologinis laikrodis ir atrodo, kad laikas teka greičiau.

Kita teorija teigia, kad mūsų laiko tėkmės suvokimas yra susijęs su naujos informacijos, kurią įsisaviname, kiekiu.

Kuomet mūsų aplinkoje atsiranda daug naujų dirgiklių, smegenys lėčiau apdoroja informaciją ir atrodo, kad laikas bėga lėčiau.

Tai padėtų paaiškinti, kodėl žmonėms patekus į netikėtas situacijas, pvz, į po kelių sekundžių gresiantį nelaimingą atsitikimą, atrodo, kad laikas staiga ima tekėti daug lėčiau. Staiga pasikeitus aplinkybėms, reikia apdoroti naują informaciją.

Gali būti, kad susidūrus su naujomis situacijomis mūsų smegenys „įrašo“ išsamesnius prisiminimus, todėl vėliau, prisimenant naują situaciją, atrodo, kad ji truko ilgiau negu ji truko iš tiesų.

Tai, rodos, patvirtino įdomus mokslinis eksperimentas. Jame savanoriai buvo paleisti laisvai kristi iš 30 metrų aukščio ant tinklo, taip pat jie stebėjo kitų savanorių kritimus.

Vėliau kiekvieno savanorio buvo klausiama, kiek laiko, kaip jiems atrodė, užtruko jų pačių kritimas ir kiek laiko truko kitų savanorių kritimas, kurį jie tik stebėjimo.

Paaiškėjo, kad jų pačių kritimas pagal trukmę vidutiniškai atrodė maždaug 36 proc. ilgesnis negu kitų savanorių kritimas. Nors, žinoma, visi kritimai truko tiek pat laiko – apie 2,5 sekundės.

Tačiau kaip tai paaiškina ne išskirtines situacijas, o nuolatinį jausmą, kad senstant laikas bėga greičiau?

Ši teorija teigia, kad kuo vyresni esame, tuo geriau pažįstame mus supančią aplinką. Kasdien matome tuos pačius namus, tą patį darbą, tas pačias gatves, naujų situacijų mažėja, tad ir naujų patirčių mažėja.

123RF.com nuotr./Laikas
123RF.com nuotr./Laikas

Užtat vaikams pasaulis dažnai būna nepažįstama vieta, kiekviena patalpa atrodo pilna naujos patirties.

Todėl vaikai turi skirti gerokai daugiau smegenų energijos, kad vis pildytų savo žinias ir įsivaizdavimą apie išorinį pasaulį. Teorija teigia, kad dėl to vaikams laikas bėga lėčiau nei rutinoje paskendusiems suaugusiesiems.

Kita teorija teigia, kad laiko trukmę lemia tai, į ką jūs labiau linkę koncentruotis – dabartį ar ateitį. Vaikai nemąsto apie ateitį, jie gyvena šia diena.

Tuo tarpu senstant ima kauptis daugybė darbų ir rūpesčių, juos tenka išdėlioti į „darbų, kuriuos reikia atlikti“ sąrašą.

To pasekmė – mes pradedame gyventi nuo vieno darbo iki kito ir nė nebepastebime kaip greitai prabėga laikas.

Iš visų šių teorijų galima daryti išvadą, kad jei kasdien patirsime vis naujų patirčių ir pojūčių arba bandysime gyventi dabarties momente, laikas mums bėgs lėčiau.

Tačiau yra ir dar viena teorija, kuri laiko bėgimo greitėjimą aiškina kitaip.

Pagal šią teoriją, mes laiko tarpą – minutę, valandą ar metus – suvokiame lygindami jį su laiko dalimi, kurią jau išgyvenome.

Dvejų metų vaikui metai yra pusė jo gyvenimo, todėl, kai esi toks mažas, laikas bėga labai lėtai. Dešimtmečiui vieneri metai sudaro dešimtadalį jo gyvenimo, o dvidešimtmečiui – dvidešimtadalį.

Todėl atrodo, kad kasmet, pavyzdžiui, vasara ateina vis greičiau – bet ir trunka trumpiau.

Paprastai galvodami apie, pavyzdžiui savo gyvenimą nuo 10 iki 20 metų ir nuo 20 iki 30 metų šiuos du laikotarpius suvokiame kaip vienodai ilgus.

Tačiau, jei ši teorija yra teisinga, laikas nuo 5-ojo iki 10-ojo gimtadienio dešimtmečiui, nuo 10-ojo iki 20-ojo gimtadienio dvidešimtmečiui ir nuo 20-ojo iki 40-ojo gimtadienio keturiasdešimtmečiui atrodo vienodai ilgi, nors trunka skirtingai.

123RF.com nuotr./Gimtadienio tortas
123RF.com nuotr./Gimtadienio tortas

Arba, pažiūrėjus iš kitos pusės, jei ką tik sulaukėte 30-ojo gimtadienio, 40-ojo gimtadienio lauksite maždaug tiek laiko, kiek, būdamas trejų metų vaikas, laukėte ketvirto.

Kuri iš šių teorijų teisingai, atsakyti patikimai kol kas neįmanoma, labai gali būti, ir kad tiesos esama visose.

Kuo sodresnė, neįprastesnė bus mūsų diena, tuo lėčiau joje eis laikas. Bet, žvelgiant iš platesnės perspektyvos, dienos vis tiek bėgs vis greičiau ir greičiau.

Parengta pagal „The Conversation“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"