Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 14d. 20:00

Kodėl XIX–XX amžių sandūros laikotarpis vadinamas „Gražiąja epocha“?

„Moulin Rouge“ scenoje – šokėja Jane Avril Ar žinai?
Wikimedia Commons nuotr. / „Moulin Rouge“ scenoje – šokėja Jane Avril

„Gražiąja epocha“ („La Belle Epoque“ – pranc.) vadinamas Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių kultūros, meno, ekonomikos, visuomeninio gyvenimo istorijos periodas, kurio pradžia datuojama Prancūzijos-Prūsijos karo pabaiga 1871 m., o pabaigą žymi 1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. Kas gi ypatingo nutiko šiuo laikotarpiu, kad jis įgavo išskirtinį, ypatingą, daugeliui girdėtą „Gražiosios epochos“ pavadinimą?

Visų pirma, to meto Europoje vyravo taika, lėmusi ekonomikos suklestėjimą. Pasaulį stebino nauji moksliniai išradimai, technologinės inovacijos, kultūros ir meno pasiekimai.

Gyvendami optimistinėmis, pozityviomis nuotaikomis, Paryžiaus menininkai kūrė šedevrus, vėliau tapusius garsiais ir žinomais visame pasaulyje.

„Gražioji epocha“ paženklinta literatūros, muzikos, teatro, dailės, skulptūros meno kūriniais, įtrauktais į visas meno istorijos chrestomatijas.

„Gražiąja epocha“ šis darnaus, taikaus, produktyvaus žmonijos gyvenimo ir sugyvenimo periodas pavadintas retrospektyviai, lyginant jį su Pirmojo pasaulinio karo žiaurumais.

Pasak kai kurių istorikų, būtent šis laikotarpis žymi aukščiausią Europos civilizacijos klestėjimo tašką.

Kaip visiškas kontrastas XX a. kataklizmams, „Gražioji epocha“ apibūdinama kaip „gyvenimo džiaugsmas“ („joie de vivre“ – pranc.).

Masinio, visa apimančio, kone euforiško džiaugsmo atmosfera buvo itin ryški 1889 m. Paryžiuje vykusioje Pasaulinėje mugėje.

Prancūzija tapo lyderiaujančia valstybe, pasižyminčia medicinos, technologijų, meno ir kitų visuomeninio gyvenimo sričių pasiekimais.

Wikimedia Commons nuotr./Garsusis „Moulin Rouge“ kabaretas
Wikimedia Commons nuotr./Garsusis „Moulin Rouge“ kabaretas

Prie ilgaamžes tradicijas turinčių aristokratų prisišliejo nauja visuomenės klasė: sėkmingi pramonininkai, fabrikantai, kiti verslininkai, vadinti „naujaisiais turtuoliais“ („nouveau-riches“ – pranc.).

Jie išsiskyrė plačiai ir atvirai demonstruojama prabanga ir ekstravagantišku elgesiu, senųjų aristokratų vertintu kaip visiškas netaktas, beskonybė ar net chamizmas.

Į kairę ir į dešinę pinigus švaistančių „naujųjų turtuolių“ įgeidžiams patenkinti steigėsi naujos, prabangą „išrėkiančios“ pasilinksminimų vietos: kabaretai, restoranai, varjetė teatrai. 1890 m. duris atvėrė garsusis Paryžiaus kazino.

Wikimedia Commons nuotr./Pirmasis kazino Paryžiuje
Wikimedia Commons nuotr./Pirmasis kazino Paryžiuje

Didžiausimis to meto įžymybėmis tapo išskirtinio grožio kabareto šokėjos Liane de Pougy, La Goulue ir Jane Avril, įamžintos dailininko Henri de Toulouse-Lautreco drobėse ir piešiniuose.

Wikimedia Commons nuotr./Šokėja Liane de Pougy
Wikimedia Commons nuotr./Šokėja Liane de Pougy

Šios brangiausiais kailiais apsisiautusios, egzotiškomis plunksnomis, deimantais ir perlais išsidabinusios dekoltuotos damos tapo gražaus, laimingo, sėkmingo gyvenimo simboliu.

Tiesa, pagrečiui su artisčių talentu, jos dar garsėjo kaip brangiai apmokamos kurtizanės.

Tuo metu tai nebuvo jokia gėda: būti pakviestam pas jas į saloninį priėmimą reiškė didžiausią garbę, kurios troško vyriškasis visuomenės elitas.

Wikimedia Commons nuotr./Kankano šokėja La Goulue
Wikimedia Commons nuotr./Kankano šokėja La Goulue

Plačiau apie „Mulen Ružo“ istoriją skaitykite čia.

„Gražiosios epochos“ klestėjimą žymi naujai užgimusios post-ekspresionizmo, impresionizmo, simbolizmo, kubizmo meninės kryptys, dariusios ir tebedarančios didžiulę įtaką pasaulinei kūrybai.

Susiformavo vadinamasis „Naujojo meno“ („Art Nouveu“ – pranc.) judėjimas, pasižymėjęs išskirtinai dekoratyviu stiliumi, vingiuotomis formomis, gamtos motyvais.

Vokietijoje ir Skandinavijoje Art Nouveu išplito Jugendstil („jaunimo stilius“ – vok.) pavadinimu, kitose Centrinės ir Vakarų Europos valstybėse jis vadintas „secesiniu“, Lietuvoje – paprasčiausiai „modernu“.

Wikimedia Commons nuotr./Skulptorius Auguste'as Rodinas šalia žymiausios savo skulptūros „Mąstytojas“
Wikimedia Commons nuotr./Skulptorius Auguste'as Rodinas šalia žymiausios savo skulptūros „Mąstytojas“

Žymiausi „Gražiosios epochos“ meno meistrai buvo Paulis Gauguinas, Henri Matisse'as, Henri de Toulouse-Lautrecas, jaunas ir daug žadantis Pablo Picasso (dailininkai), Auguste'as Rodinas (skulptorius), Igoris Stravinskis, Claude'as Debussy (kompozitoriai), Guy de Maupassant'as, Émile'is Zola, Marcelis Proustas, Thomas Mannas (rašytojai), Charles'is Baudelaire'as, Paulis Verlaine'as ir Arthuras Rimbaud (poetai).

Du pastarieji gyveno dekadentišką gyvenimą ir kūrė dekadentišką literatūrą, itin žavėjusią to meto paryžiečius.

„Gražiosios epochos“ linksmybes ir pramogas negailestingai nutraukė 1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.

Išaukštintą „gyvenimo džiaugsmą“ pakeitė baimė ir nerimas dėl ateities, kraujas ir mirtys.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"