Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 7d. 20:58

150 metų neatskleista paslaptis: kas lėmė šiurpią siaubo literatūros pradininko E.A.Poe mirtį?

Edgaras Allanas Poe Ar žinai?
„Wikimedia Commons“ nuotr. / Edgaras Allanas Poe

Užsakyta žmogžudystė. Apsinuodijimas smalkėmis. Alkoholis. Pasiutusio gyvūno įkandimas. Tai tik kelios versijos, kas galėjo pražudyti garsųjį siaubo apsakymų rašytoją ir poetą Edgarą Allaną Poe, mirusį lygiai prieš 150 metų. Jo paslaptingą dingimą prieš mirtį ir mirties priežastį iki šiol gaubia paslaptis. O paskutinių gyvenimo dienų atpasakojimas skamba kaip siužetas būtent tokio pobūdžio apsakymo, kuriuos mėgo rašyti pats rašytojas.

Šis straipsnis, parengtas pagal „Smithsonian Mag", atskleis rašytojo mirties aplinkybes ir papasakos pagrindines teorijas, kas jam galėjo nutikti.

Jei prieš skaitydami toliau norite bent trumpai susipažinti su šio rašytojo kūryba – jo garsiausio eilėraščio „Varnas“ vertimą rasite čia.

E.A.Poe mirties aplinkybės

1849 m. spalio 3 d. Baltimorėje lijo. Tačiau nepaisydamas blogo oro Josephas Walkeris, laikraščio „Baltimore Sun“ leidėjas, keliavo į „Gunner's Hall“ – vietinius bendruomenės namus. Tądien vyko vietos šerifo rinkimai, ir ten buvo įsikūrusi rinkimų apylinkė su balsavimo vieta.

Netoli įėjimo jis pamatė ant žemės gulintį purvinais ir netvarkingais drabužiais vilkintį vyrą, panašų į valkatą, kuris kažką kliedėjo. Priėjęs J.Walkeris su siaubu suprato, kad jis atpažįsta tą žmogų – tai garsus rašytojas E.A.Poe.

Susirūpinęs J.Walkeris iškart paklausė E.A.Poe, ar šis Baltimorėje turi pažįstamų, kurie galėtų jam padėti. E.A.Poe šiaip taip ištarė savo draugo Josepho Snodgrasso – žurnalo redaktoriaus su medicininiu išsilavinimu – vardą. J.Walkeris tuojau pat jam parašė laišką, prašydamas pagalbos.

„Brangusis sere, prie 4-ojo rajono apylinkės yra džentelmenas, gana nekaip atrodantis, kuris vadinasi Edgaras A.Poe ir kuris, atrodo, patiria dideles kančias. Jis sako, kad pažįsta jus ir jam tuojau pat reikia pagalbos“, – taip skambėjo J.Walkerio laiškas.

Wikimedia Commons nuotr./Edgaro Allano Poe kapas
Wikimedia Commons nuotr./Edgaro Allano Poe kapas

Trumpai persikelkime laiku atgal. 1849 m. rugsėjo 27 d. – beveik prieš savaitę – E.A.Poe išvyko iš Ričmondo miesto Virdžinijos valstijoje, kur tada leido laiką su sužadėtine. Jis ketino keliauti į Filadelfiją, kur buvo gavęs užsakymą suredaguoti vienos poetės eilėraščių rinkinį. Filadelfiją jis turėjo pasiekti per dieną. Išvyko pasipuošęs dailiais, tvarkingais drabužiais ir tikrai nepanašus į valkatą.

Tačiau Filadelfijos nepasiekė – arba bent jau mes apie tai nežinome. Jo kelionė baigėsi Baltimorėje, kuri yra pusiaukelėje tarp Ričmondo ir Filadelfijos.

J.Walkeris tapo pirmuoju žmogumi, kuris girdėjo ar matė rašytoją nuo tada, kai šis išvyko iš Ričmondo. E.A.Poe niekada nenuvyko nei į Filadelfiją, kur jo laukė užsakovai, nei į Niujorką, kur tuo metu gyveno. Niekada negrįžo ir atgal į Ričmondą pas sužadėtinę.

Grįžkime į spalio 3 d. Atvykęs J.Snodgrassas pasirūpino, kad E.A.Poe būtų perkeltas į privačią ligoninę Baltimorėje, kur buvo rastas. Vėliau J.Snodgrasas E.A.Poe išvaizdą apibūdino kaip atstumiančią“, o akis – kaip „tuščias“. Taip pat jis pasakojo, kad jo drabužiai atrodė dėvėti, nuskurę ir prastai tinkantys E.A.Poe, lyg būtų ne jo. Pats rašytojas buvo žinomas kaip itin besirūpinantis savo stiliumi.

Rašytojas mirė po keturių dienų, spalio 7 d. Paskutines savo gyvenimo dienas jis praleido vartydamasis lovoje, kliedėdamas ir matydamas haliucinacijas. Jis niekad nebebuvo pakankamai sąmoningas, kad gebėtų rišliai paaiškinti, ką veikė tas šešias dienas, kol buvo dingęs.

E.A.Poe prižiūrėjęs gydytojas dr. Johnas Moranas vėliau pasakojo, kad paskutinį vakarą prieš savo mirtį E.A.Poe kliedėdamas nuolat prašė pakviesti „Reynoldsą“. Kas buvo tas Reynoldsas, iki šių dienų lieka paslaptis.

Paslaptinga E.A.Poe mirtis tiek jo kūrybos gerbėjus, tiek ir niekada neskaičiusius jo knygų jaudina iki šiol. Visą savo gyvenimą E.A.Poe kūrė savo kaip paslaptingo ir nuotykius mėgstančio žmogaus įvaizdį, tokie buvo ir jo apsakymai.

E.A.Poe mirties liudijime kaip jo mirties priežastis nurodyta „smegenų ištinimas“. Tačiau tai mažai ką pasako apie mirties aplinkybes. Todėl iki šiol nesiliauja svarstymai, kas galėjo nutikti.

Pristatome 9 populiariausias teorijas, kas galėjo lemti E.A.Poe mirtį.

1. E.A.Poe galėjo būti mirtinai sumuštas

Pirmoji teorija – paprasčiausia. 1867 m. E.A.Poe biografiją rašęs E. Oakesas Smithas iškėlė mintį, kad E.A.Poe galėjo mirtinai sumušti chuliganas. Jis pabrėžė, kad „smegenų ištinimas“ ir sąmoningo mąstymo praradimas gali būti tiesiog žiauraus sumušimo pasekmė. E.Oakesas Smithas taip pat svarstė, kad chuliganą galėjo pasamdyti kokia nors moteris, kuri E.A.Poe susižadėjus pasijuto įskaudinta.

1872 m. Baltimorės žurnalistas Eugene'as Didier irgi iškėlė idėją, kad E.A.Poe galėjo būti mirtinai sumuštas. Jis svarstė, kad keliaudamas pro Baltimorę E.A.Poe galėjo susitikti senus draugus, kurie jį pakvietė išgerti.

Žurnalistas teigė, kad E.A.Poe, kuris sunkiai pakeldavo alkoholį (vėliau apie tai bus kalbama daugiau), galėjo labai greitai apsvaigti ir, palikęs draugus, išeiti klaidžioti po gatves. Tokiomis aplinkybėmis jį chuliganai galėjo sumušti ir palikti gulėti gatvėje.

2. E.A.Poe galėjo tapti rinkimų kovos auka

Prisimenate, kaip minėjome, kad tą dieną, kai buvo rastas E.A.Poe, vyko vietiniai rinkimai? Tai galėjo būti ne atsitiktinis sutapimas. XIX a. JAV rinkimų kova toli gražu ne visada vykdavo garbingai.

Pasitaikydavo atvejų, kuomet banditai tiesiog pagrobdavo nieko neįtariantį žmogų, perrengdavo ir priversdavo jį keliskart balsuoti už tą patį kandidatą, apsimetant vis kitu žmogumi.

Baltimorėje XIX a. pirmoje pusėje tokie dalykai vykdavo ne taip jau retai. Rinkimų apylinkė, prie kurios buvo rastas E.A.Poe, buvo pagarsėjusi kaip viena iš vietų, kur balsų klastotojai atgabendavo aukas.

Bėgant metams, ši teorija pradėjo būti laikoma viena iš labiausiai tikėtinų. Ji paaiškintų ir keistą E.A.Poe apsvaigimą prieš mirtį. Tais laikais pagrobti rinkėjai neretai buvo prievarta apsvaiginami alkoholiu.

Jei E.A.Poe išties buvo perrengtas, priverstas balsuoti keletą kartų ir nuolat girdomas, tai paaiškintų, kodėl jis atrodė esantis kaip ne su savo drabužiais ir kodėl su juo nebuvo įmanoma susišnekėti.

Pasak E.A.Poe biografo J.H.Ingramo, rašydamas biografiją jis maždaug 1875 m. gavo keletą vietos gyventojų laiškų, kurie teigė, kad tame Baltimorės rajone niekas neabejoja, kad E.A.Poe ištiko būtent toks likimas.

3. E.A.Poe mirtį galėjo lemti alkoholis

E.A.Poe negalėjo pakelti netgi nedidelio alkoholio kiekio. Jam reikėdavo labai nedaug, kad sunkiai pastovėtų ant kojų. Šia savybe pasižymėjo ir jo sesuo – tikėtina, kad ji buvo paveldima. Tad trečioji teorija teigia, kad alkoholis buvo ne tik E.A.Poe mirties aplinkybė, bet ir priežastis.

123RF.com nuotr./Alkoholizmas
123RF.com nuotr./Alkoholizmas

Keli mėnesiai prieš savo mirtį E.A.Poe prisijungė prie blaivybės judėjimo ir tapo aktyviu jo nariu. Yra žinoma, kad alkoholis rašytojui anksčiau gyvenime kėlė problemų.

Vienoje E.A.Poe biografijoje minima, kad būdamas Ričmonde jis buvo sunkiai susirgęs ir vos nemirė.

Konkreti liga šioje biografijoje neminima, tačiau joje minimas rašytojo ir jo gydytojo pokalbis, kurį perpasakojo E.A.Poe aplinkos žmonės. Teigiama, esą rašytoją prižiūrėjęs gydytojas perspėjo, kad „kitas toks atvejis gali tapti mirtinu“, į ką E.A.Poe atsakė: „Jei manęs niekas nebegundys, daugiau tokių atvejų nebus.“

Iš šio dialogo sprendžiant, tikėtina, kad rašytojo vos nepražudžiusios ligos priepuolį, kokia liga tai bebūtų, sukėlė alkoholis.

E.A.Poe aplinkos žmonės, jį supę paskutinėmis dienomis, irgi buvo įsitikinę, kad E.A.Poe neatsilaikė pagundai ir tiesiog mirtinai prisigėrė.

Trys dienos po rašytojo mirties jo artimas draugas laiške rašė: „Antradienį E.A.Poe mirė ligoninėje nuo lėbavimo pasekmių... Jį kažkokie kompanionai įtikino išgerti, o butelio jis prieš kurį laiką buvo atsisakęs. To pasekmė buvo karštinė, kliedėjimas ir beprotybė, o po kelių dienų – ir mirtis. Vargšas Poe! Ryški, bet neilgai degusi šviesa, kuri užgeso tokiomis liūdnomis aplinkybėmis.“

Tačiau vis dėlto teorija, kad mirtį lėmė tiesiog alkoholis ir daugiau nieko šioje istorijoje nėra, nepaaiškina nei to, kur E.A.Poe buvo dingęs penkias dienas, nei to, kodėl jis, tikėtina, dėvėjo ne savo rūbus.

Teoriją, kad E.A.Poe pražudė alkoholis, labai propagavo J.Snodgrassas, kurio priežiūroje rašytojas buvo paguldytas į ligoninę. Tačiau čia svarbu prisiminti, kad jis pats buvo blaivybės judėjimo narys ir jam vėliau visoje JAV skaitant paskaitas apie blaivybę buvo labai paranku minėti rašytoją kaip girtuokliavimo auką.

4. E.A.Poe galėjo apsinuodyti smalkėmis

1999 m. visuomenės sveikatos ekspertas Albertas Donnay'us iškėlė teoriją, kad E.A.Poe galėjo mirti apsinuodijęs smalkėmis. Šių smalkių šaltinis galėjo būti anglys, kurias XIX a. buvo įprasta deginti apšviečiant patalpas.

Po E.A.Poe mirties jo plaukų kuokštas buvo nukirptas ir šeima jį pasiliko kaip rašytojo atminimo simbolį – tada tokia praktika buvo įprasta. Vėliau plaukai buvo padovanoti E.A.Poe gerbėjų draugijai.

A.Donnay'us atliko išlikusių E.A.Poe plaukų tyrimus, ieškodamas sunkiųjų metalų pėdsakų, kurie patvirtintų, kad rašytojas galėjo apsinuodyti dujomis.

Vis dėlto tyrimų rezultatai nebuvo konkretūs: jie paliko galimybę, kad E.A.Poe galėjo apsinuodyti smalkėmis, tačiau jos nepatvirtino. Nesant kitų šią teoriją pagrindžiančių įrodymų, dabar istorikai jos nelaiko labai tikėtina.

5. E.A.Poe galėjo apsinuodyti sunkiaisiais metalais

Nors minėtas testas E.A.Poe plaukuose nenustatė padidėjusio sunkiųjų metalų, kurie siejami su apsinuodijimu smalkėmis, kiekio, jis aptiko kitų įdomių dalykų.

wikimedia.org nuotr./Gyvsidabris
wikimedia.org nuotr./Gyvsidabris

E.A.Poe plaukuose buvo aptiktas smarkiai didesnis gyvsidabrio kiekis negu norma. Pasak E.A.Poe gyvenimo tyrinėtojų, tai gali būti susiję su choleros epidemija, kuri siautė Filadelfijoje keli mėnesiai prieš E.A.Poe mirtį.

E.A.Poe kaip tik tada lankėsi šiame mieste. Tikėtina, kad kaip prevencinę priemonę jo gydytojas jam išrašė gyvsidabrio chlorido – tada dažnai gydant cholerą naudoto vaisto. Galbūt E.A.Poe šių vaistų vartojo per daug?

Apsinuodijimas gyvsidabriu galėtų paaiškinti, kodėl E.A.Poe prieš mirtį kliedėjo ir matė haliucinacijas. Vis dėlto, nors gyvsidabrio kiekis E.A.Poe plaukuose ir buvo labai didelis, jis buvo gerokai mažesnis už mirtiną. Tad vien gyvsidabris visų mirties aplinkybių nepaaiškina.

6. E.A.Poe galėjo mirti nuo pasiutligės

1996 m. vykusios klinikinės patologijos konferencijos metu gydytojams buvo skirta neįprasta užduotis. Jie gavo po anoniminio paciento ligos istoriją ir turėjo pagal ją diagnozuoti ligas pacientams. Tarp kitų anoniminių pacientų buvo ir „rašytojas iš Ričmondo E.P.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Skiepai nuo pasiutligės
AFP/„Scanpix“ nuotr./Skiepai nuo pasiutligės

Po šiuo vardu slėpėsi E.A.Poe ligos istorija. Taip norėta patikrinti, kokią ligą diagnozuos gydytojai, nežinodami apie pacientą nieko, išskyrus simptomus, ir neturėdami jokios išankstinės nuomonės.

„E.P.“ ligos aprašyme pažymėta, kad jis rastas gulintis ant žemės, „letargiškas ir sutrikęs“. Pabrėžta, kad nugabenus į ligoninę jo liga netrukus paūmėjo – suaktyvėjo kliedesiai, haliucinacijos, ėmė šokinėti pulsas, pagreitėjo kvėpavimas. Galiausiai, teigė „.E.P.“ ligos istorija, po keturių dienų jis mirė.

Gydytojas, turėjęs diagnozuoti „E.P.“ ligą, pagal tokį aprašymą „ligoniui E.P.“ diagnozavo pasiutligę.

Sužinojęs „E.P.“ tapatybę gydytojas diagnozės nepakeitė, o jo kolegos pritarė, kad tai tikrai įmanoma. Pasiutligė XIX a. vidurio JAV buvo gana plačiai paplitusi liga.

Tiesa, tvirtai atsakyti, ar E.A.Poe išties mirė nuo pasiutligės, neįmanoma – tai galėtų patvirtinti tik DNR testas. Be to, ši teorija irgi turi savo minusų – mirštantys nuo pasiutligės dažniausiai bijo vandens, o E.A.Poe vandenį gėrė iki pat mirties. Be to, nėra jokių liudijimų, kad ant E.A.Poe kūno kas būtų matęs įkandimo žymių.

Kita vertus, gali būti, kad tokių žymių tiesiog niekas nepastebėjo, o E.A.Poe pats apie įkandimą pasakyti nesugebėjo. Ši versija įdomi tuo, kad ją iškėlęs gydytojas buvo visiškai objektyvus – jis nežinojo, kieno ligą diagnozuoja, ir jo negalėjo paveikti išankstinis nusistatymas.

7. E.A.Poe galėjo pražudyti smegenų auglys

Viena naujausių teorijų apie E.A.Poe mirtį teigia, kad jos priežastis galėjo būti smegenų auglys. Tai būtų paaiškinę jo keistą elgesį prieš mirtį. Šią teoriją galimai paremia ir vienas keistas įvykis.

Praėjus 26 metams po rašytojo mirties, jį nutarta perlaidoti kitoje, garbingesnėje vietoje ir palaikai buvo ekshumuoti. Pergabenant karstą, nutiko nemalonus įvykis – sueižėjęs karstas iširo, ir rašytojo palaikai iškrito. Teko ieškoti naujo karsto.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Karstas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Karstas

Vienas darbininkas, dalyvavęs karsto pernešime, teigė tada pastebėjęs keistą apvalų objektą, besivartantį E.A.Poe kaukolėje. Tų dienų laikraščiai pasigavo šią naujieną ir ėmė kaip sensaciją rašyti, kad rašytojo smegenys dėl nepaaiškinamų priežasčių po mirties išliko nesuirusios.

Žiūrint moksliškai, smegenys niekaip negalėjo išlikti tiek laiko po mirties – jos yra viena pirmųjų kūno dalių, kuri suyra. Tačiau dabar mokslininkai taip pat žino, kad smegenų augliai kai kuriais atvejais po mirties sukalkėja ir išlieka. Teoriškai gali būti, kad taip nutiko ir E.A.Poe atveju.

8.E.A.Poe galėjo mirti nuo gripo

Viena gerokai mažiau kraupi negu kitos teorija teigia, kad E.A.Poe tiesiog mirė nuo gripo, kuris komplikavosi į mirtiną plaučių uždegimą.

Esama liudijimų, kad likus kelioms dienoms iki numatytos kelionės į Filadelfiją E.A.Poe Ričmonde apsilankė pas gydytoją ir skundėsi bloga savijauta. Taip pat žinoma, kad likus dienai iki kelionės E.A.Poe sužadėtinė atkreipė rašytojo dėmesį į tai, kad jis karščiuoja, ir siūlė jam atsisakyti kelionės į Filadelfiją.

Visgi E.A.Poe išvyko. Gali būti, kad jis jau tuomet sirgo gripu, o kelionės metu liga suintensyvėjo bei prasidėjo karštinė, kuomet jis nebesuvokė kur esąs. Ši karštinė paaiškintų ir E.A.Poe haliucinacijas bei jo pasimetimą.

9. E.A.Poe galėjo būti nužudytas

Devintoji teorija – pati sudėtingiausia. Pagal šią teoriją, kurią rašytojas Johnas Walshas išplėtojo savo knygoje „Vidurnakčio siaubas: paslaptinga E.A.Poe mirtis“, E.A.Poe galėjo būti nužudytas sąmoningai. O tai padaryti galėjo jo turtingos sužadėtinės broliai.

Pagal šią teoriją, E.A.Poe iš tikrųjų nukeliavo į Filadelfiją, kur jį pasitikę trys sužadėtinės broliai ėmė reikalauti, kad šis atsisakytų vesti jų seserį. Išsigandęs E.A.Poe pabėgo, persirengė, slapstėsi Filadelfijoje beveik savaitę, o tada pasiryžo vykti atgal į Ričmondą ir vesti sužadėtinę.

Bet jo sužadėtinės broliai, knygoje rašo J.Walshas, nenorėjo su tuo susitaikyti. Baltimorėje jie jį pasivijo, sumušė ir privertė gerti alkoholį, žinodami, kad E.A.Poe negali pakelti didesnio jo kiekio. Tada, pamatę, kad jis miršta, tiesiog paliko gatvėje.

Vis dėlto tarp istorikų ir literatūros tyrinėtojų ši teorija nėra ypač populiari. J.Walsho knygos recenzentai teigė, kad nors teoriškai ši versija yra įmanoma, įrodymų jai trūksta arba jie yra visiškai „pritempti“ ir knyga yra daug vertingesnė kaip laisvalaikio skaitalas, o ne kaip rimta knyga.

Parengta pagal Smithsonian Mag".

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"