Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 19d. 12:10

Cirko spindesys ir ašaros

Hagenbecko – Wallaco cirkas.
rusbestrailways.ru nuotr. / Hagenbecko – Wallaco cirkas.

Eidami į cirko vaidinimą, mes dažniausiai tikimės išvysti pakilų įspūdingą reginį, daug juoko, šviesos ir džiaugsmo. Tačiau užmirštame, kad cirkas – tai ne tik šventė žiūrovams, bet gali tapti ir tragedijos vieta. Maniežas slepia daug pavojų – čia laukiniai gyvūnai, aukštis, sudėtingi triukai… Cirko artistai skiriasi nuo operos, baleto ar dramos teatrų kolegų, kad ne visada grįžta namo su gėlių puokštėmis ir ovacijų prisiminimais.

Tiesiog iš darbovietės jie gali patekti į ligoninę, o kartais į dar liūdnesnę vietą. Kiekviena repeticija ir kiekvienas vaidinimas – tai savotiškas iššūkis likimui, gyvenimas dažnai balansuoja per plauką nuo mirties. Cirką mėgsta ir jo artistais žavisi tūkstančiai. Bet cirko ir nemėgsta tūkstančiai. Neužmiršiu internete rasto vieno žiūrovo laiško: „Negaliu pakęsti cirko. Ne vien dėl nevykusių klounų ar dėl gyvūnų kankintojų dresuotojų, bet ir dėl to, kad tai pavojų pilnas menas – ir artistams, ir vaikams, galintiems čia gauti didelę psichologinę traumą visam gyvenimui…“

Žinoma, nėra iki galo teisus tas anoniminis žiūrovas. Juk ir automobiliai dažnai susiduria gatvėje, ir lėktuvai krenta, sportininkai patiria skaudžiausias traumas ir šiaip nuo ligų šimtai miršta. Tai argi dėl to gyvenimą turėtume vadinti pavojingu dalyku. Cirke nelaimių ar net tragedijų vis dar pasitaiko. Bet tai nėra ypatingai dažnas reiškinys, juo labiau, šiandien, kai daug vos prakutusių artistų nesiekia parengti kažko paširdžius kutenančio, o tik privalomąjį nesudėtingų triukų kompleksą, leidžiantį išgyventi. Žinoma, labai norėtųsi, kad meistriškumas būtų nušlifuotas iki tobulybės, kad neatsitiktų jokių netikėtumų, kad visa naudojama įranga būtų tinkama ir kokybiška… Deja, nuo nelaimių niekas neapsaugotas.

***

Legendinį, didžiausią visų laikų pasaulio „Ringling Bros. and Barnum & Bailey Circus“ cirką pirmas didelis gaisras aplankė 1942 metų rugpjūčio ketvirtąją Klivlando mieste. Neišaiškintomis aplinkybėmis vienoje gyvūnų palapinėje įsižiebusioje ugnyje žmonių aukų išvengta, tačiau žuvo per šimtą brangių dresuotų gyvūnų – liūtų, tigrų, zebrų. Nemažai gyvūnų apdegė, o dar dvidešimt šešis, kad nesikankintų, policininkams teko nušauti…

Ankstų 1903 metų rugpjūčio septintosios rytą Mičigano valstijos Durando miestą sudrebino garsus trenksmas – geležinkelio stotyje susidūrė du to paties „Brother Wallace“ cirko traukiniai.

„Ringling Bros. and Barnum & Bailey Circus“ cirką ugnis nusiaubė dar ir 1944 metų liepos šeštą dieną Konektikuto valstijos sostinėje Hartforde ir, ko gera, tai buvo didžiausias pasaulio cirko istorijoje gaisras. Neimpregnuotoje palapinėje ugnis plito kosminiu greičiu. Septyni tūkstančiai žiūrovų, paniškai blaškydamiesi ir vienas kitam trukdydami, bandė ištrūkti į lauką. Tačiau du išėjimus užblokavo sukrauta cirko įranga. Pagaliau, užgesinus ugnį, paaiškėjo, jog šimtas šešiasdešimt devyni žmonės žuvo ir apie septynis šimtus sužaloti – apdegę, sumindyti, prispausti įrangos…

***

Ankstų 1903 metų rugpjūčio septintosios rytą Mičigano valstijos Durando miestą sudrebino garsus trenksmas – geležinkelio stotyje susidūrė du to paties „Brother Wallace“ cirko traukiniai. Užsidegus draudžiančiam semaforo signalui, pirmojo traukinio mašinistas spėjo ešeloną sustabdyti. Tuo tarpu kitas, iš paskos važiavęs, traukinys nesustojo, kadangi sugedo jo stabdžiai, ir visu greičiu trenkėsi į pirmąjį. Susidūrus ešelonams, žuvo trisdešimt cirko darbuotojų ir dar dvidešimt septyni buvo sužaloti. Žuvo taip pat keliolika dresuotų gyvūnų, tarp jų garsus visoje Amerikoje dramblys vardu Mod.

1918 metų birželio dvidešimt antrosios naktį Hammondo mieste, Viskonsine, susidūrė du traukiniai. Viename, stovinčiame, miegojo keturi šimtai Hagenbeck-Wallace cirko artistų ir darbuotojų. Tais pačiais bėgiais atvažiavęs karinis sąstatas, kurio mašinistas Alonso Sargentas užmigo, dideliu greičiu trenkėsi į stovėjusio dvidešimt šešių vagonų ešelono galą, visiškai sunaikindamas tris miegamuosius vagonus. 86 žmonės žuvo ir 127 buvo sunkiai sužeisti. Beje, anksčiau avarijos kaltininkas jau buvo atleistas iš darbo dėl to, kad miegojo darbe…

***

1898 metų gegužės mėnesį Vitebsko (Baltarusija) centrinėje aikštėje pasirodė lyno akrobatas Romanovskis. Septintą valandą vakaro aikštę užpildė šimtai žmonių, prasidėjo seansas. Bet vos artistas spėjo žengti lynu keletą žingsnių, nutrūko viena atotampos virvių. Lynas atsilaisvino ir Romanovskis, neišlaikęs pusiausvyros, iš didelio aukščio nukrito žemyn. Netrukus miesto laikraštis pranešė, jog jis ligoninėje mirė, palikęs žmoną ir vaikus be jokių pajamų…

Cirko artistų šeimoje gimusi Bulgarijos ir Amerikos artistė Dessi Espana buvo „Ringling Bros. and Barnum & Bailey Circus“ cirko oro akrobatė. Sėkmingai dirbo keliolika metų ir netgi pateko į Gineso rekordų knygą. 2004 metų gegužės mėnesį, sugedus šilko juostas laikiusiam mechanizmui, ji nukrito iš dešimties metrų aukščio ir netrukus ligoninėje mirė…

Rossa Matilda Richter cirke dirbo nuo keturiolikos metų ir į istoriją pateko kaip pirmoji pasaulyje iššauta iš specialios patrankos atlikėja. Per vieną pasirodymą Rossa Matilda perskrido per apsauginį tinklą ir, nukritusi už jo, susilaužė stuburą…

„Cirque du Soleil“ artistų saugumui skiria ypatingą dėmesį. Vis dėlto, ir čia pasitaiko nemalonių atsitikimų. 2013 metų birželio dvidešimt devintąją Las Vegase vyko įprastas spektaklio „KA“ vaidinimas. Trisdešimt vienerių metų oro gimnastė Sarah Guyard-Guillot dirbo ant platformos, vaizdavusios gėrio ir blogio mūšio lauką. Netikėtai artistę laikęs trosas nutrūko ir Sarah iš penkiolikos metrų nulėkė žemyn. Jos gyvybės medikams išgelbėti nepavyko, moteris mirė pakeliui į ligoninę.

Prancūzijoje gimęs „Cirque du Soleil“ trisdešimt aštuonerių metų akrobatas Jan Arno nuolatos gyveno Majamyje. Penkiolika metų jis dirbo šiame legendiniame cirke. Tragedija atsitiko 1918 metų kovo septynioliktąją Floridos valstijos Tampos mieste. Per spektaklį „Volta“ artistas įsisupęs iš keleto metrų aukščio nukrito ant scenos. Spektaklis nutrūko, akrobatą nedelsiant nuvežė į ligoninę, tačiau jis neišgyveno. Be vyro ir tėvo liko žmona ir duktė…

entertainment.howstuffworks.com nuotr./Hartfordo cirko gaisras.
entertainment.howstuffworks.com nuotr./Hartfordo cirko gaisras.

1918 metų vasario dvidešimt ketvirtąją per gastroles Kalmukijos sostinėje Elistoje Mstislavo Zapašno cirko oro akrobato Antono Martynovo pasirodymo metu netikėtai atsikabino diržą laikęs karabinas ir artistas nukrito ant žemės. Po keleto dienų nuo patirtų gausių lūžių ir galvos traumų A. Martynovas ligoninėje mirė.

2013 metų kovo tryliktą dieną didžiausiame pasaulio stacionariame Maskvos Vernadskio prospekto cirke vyko įprastinis vaidinimas. „Oro skrydžio“ atrakciono pabaigoje dvidešimt trejų metų Kenijos akrobatas Karo-Kristoferis Kazungu, kaip visada, pakildavo į pačią cirko palubę ir iš dvidešimt penkių metrų aukščio nerdavo žemyn galva į apsauginį tinklą. Likus keletui metrų iki jo, artistas apsiversdavo ir sėkmingai nutūpdavo. Cirke šis triukas vadinamas „Varpu“ ir tikrai reikalauja ypatingos drąsos bei susikaupimo. Kovo tryliktąją, artistui vos palietus tinklą, šis plyšo ir Kazungu per skylę nukrito į maniežą. Neįtikėtina, tačiau, išgijęs po patirtų šiurpių sužalojimų, kenietis artistas sugrįžo į cirką.

Kur kas tragiškesnė istorija šiame cirke atsitiko 2017 metų rugsėjo šešioliktąją. Šiaurės Korėjos akrobatas O Jun Hek per pasaulinio festivalio pasirodymą, lentos į orą išmestas, atliko šešis salto-mortale ir pasiekė pasaulio rekordą. Tačiau pačiam artistui nepatiko triuko finalas, jam pasirodė, kad „nutūpė“ ne visai švariai, todėl nutarė viską pakartoti. Deja, šį kartą, užbaigdamas kombinaciją, vaikinas nespėjo išsitiesti ir nukrito ne ant kojų, bet ant galvos. Medikams ką tik pasaulio rekordininku tapusio jauno artisto gyvybės išgelbėti nepavyko. Po keturių dienų jis mirė.

2014 metų gegužės ketvirtąją didžiausias pasaulio cirkas „Ringling Bros. and Barnum & Bailey Circus“ Rod Ailando ir Providenso Plantacijos valstijos Providenso mieste rodė įprastą, daug kartų demonstruotą programą. Be kitų numerių, buvo vienas tikrai įspūdingas – „Žmonių šviestuvas“. Aštuonios už plaukų prie specialios platformos prikabintos merginos sukosi ratu dvylikos metrų aukštyje. Minėtąją dieną konstrukcija atitrūko ir kartu su artistėmis nukrito į maniežą sunkiai sužalodama vienuolika žmonių, iš jų tris manieže buvusias šokėjas. Ačiū Dievui, visi išgijo.

2015 metų rugpjūčio 30 dieną Rusijoje, Krasnodare, „Abrau-Diurso“ cirke, įvyko baisi tragedija. Žirgų šou „Kubanės kazokai“ dvidešimt ketverių metų artistė Anastasija Maksimova, atlikdama džigitų triuką, kai greitai jodama pasilenkusi turėjo paimti nuo žemės vainiką, netikėtai iškrito iš balno ir viena koja pakibo po šuoliuojančiu žirgu. O jis bėgo toliau, vilkdamas žeme merginą ir kojomis spardydamas jos galvą bei visa kūną. Sustabdyti žirgą pavyko labai negreitai, tik po keleto ratų. Anastasijos gyvybė užgeso atvykusios greitosios pagalbos automobilyje…

Tūkstančiai Sovietų Sąjungos vaikų pažinojo cirko artistę Iriną Asmus – populiarios televizijos laidos „ABVGDEIK’a“ klounę. Tačiau tai kartu buvo ir tikra profesionali cirke dirbusi klounė. Jos žūtį Gomelio cirke 1986 metų kovo penkioliktąją matė pusantro tūkstančio žiūrovų. Atlikdama įspūdingą triuką „Močiutė su lempos gaubtu“, ji dideliame aukštyje atlikdavo piruetą kabodama žemyn galva. Tą nelemtąją dieną, įkišusi koją į kilpą ir, kad netrukdytų, atsegusi apsauginį trosą, pradėjo suktis. Tačiau atsitiko tai, ko niekas nelaukė – nesuveikė mechanizmas ir Irina iš dvylikos metrų aukščio akmeniu nulėkė žemyn. Kaip vėliau pripažino medikai, mirtis ištiko akimirksniu, kūnas buvo sulaužytas visur, kur tik galima buvo sulaužyti. Po Irinos Asmus žūties jos naudotasis mechanizmas cirke buvo uždraustas.

19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje cirke buvo populiarūs šuoliai į nedidelį apvalų baseiną su vandeniu. Manieže ar kur nors parke iškasdavo apvalią dviejų – trijų metrų skersmens ir žmogaus ūgio gylio duobę ir pripildavo vandens. Kad būtų įspūdingiau, užliedavo žibalu, kurį pries šuolį uždegdavo. Jokio ypatingo meistriškumo tie šuoliai nereikalavo. Artistas pakildavo į aukšto stiebo viršūnę ir tiesiog nerdavo žemyn, stengdamasis pataikyti į baseiną. Bet tereikėjo atsispirti per stipriai ar per silpnai, neįvertinti vėjo greičio ir klaidos neišvengsi. O klaida reiškė žūtį, geriausiu atveju, sunkų sužalojimą. 1909 metų žiemą Varšuvoje, Činizelio cirke, publikai rengėsi savo drąsą rodyti Džono de Cirilio slapyvardžiu prisidengęs Janas Kazimirskis. Sausio dešimtąją, atlikdamas šuolį, jis galva trenkėsi į medinį baseino barjerą ir iš karto mirė. Kaip prisiminė liudininkai, vaizdas buvo toks šiurpus, jog publika masiškai alpo. Tragiška Džono de Cirilio žūtis neatmušė kitų drąsuolių siekio. Po pustrečių metų Omske (Rusija) atsirado dvidešimtmetis Fiodoras Razumovskis, pasirinkęs panašų slapyvardį – Fredas de Cirilis. Negana to, jis atrado daug sudėtingesnį triuką – šokdavo žemyn užrištomis akimis… Slapyvardis neišgelbėjo, naujojo Cirilio šuolis 1911 metų birželio mėnesį taip pat buvo tragiškas. Fredas pataikė į baseino kraštą, susilaužė stuburą ir liko paralyžiuotas visam likusiam gyvenimui.

Netoli Berčiūnų prisivijęs sunkvežimis užkabino cirko automobilį, kuriame važiavo ir keletas artistų, ir įvertė į griovį.

Po mėnesio Maskvoje, „Renesanso“ sode, žuvo šuolininkas Stefanas Garbecas. Vienas Maskvos laikraštis rašė: „Kada drąsuolis artistas juodu triko ir raudonu apsiaustu užsiropštė į trisdešimties metrų stiebo viršūnę, susirinkusi apačioje minia neteko amo.“ Keletas Garbeco šuolių baigėsi sėkmingai. Rugpjūčio pirmąją paskelbtas dar vienas – trys šimtai šešiasdešimt trečias – artisto gyvenime. Pradžioje viskas vyko kaip visada. Stefanas, nulėkęs trisdešimt metrų, paniro į degantį baseiną. Žiūrovai ne iš karto suvokė, kodėl šuolininkas tiek ilgai nesirodo. Tiesa paaiškėjo netrukus – Garbecas suklydo ir trenkėsi į duobės kraštą. Mirė ligoninėje. Vėliau laikraščio korespondentas piktinosi: Kai Garbecas gulėjo užkulisyje, balansuodamas tarp gyvybės ir mirties, viena dama šaukė: „Už ką pinigus mokam! Nukrito vienas – tegu šoka kitas. Kuo čia mes dėti?“

***

1872 metų sausio trečiąją Boltone, Anglijoje, žuvo garsus ano meto pasaulio žvėrių tramdytojas Massartis. Jį pasirodymo metu užpuolė liūtas vardu Tironas, po to prisijungė trys kiti. Kelių šimtų žiūrovų akivaizdoje Masartis buvo, tiesiogine prasme, sudraskytas į gabalus...

2001 metų vasario dvidešimt antrą dieną Maskvos „Durovo kampelio“ teatre per repeticiją dramblė Daša mirtinai sumindė dresuotoją Aleksandrą Terechovą.

2007 metų sausį Stavropolio (Rusija) cirke iš terariumo nepaaiškinamu būdu iššliaužė septyniasdešimties kilogramų pitonas ir ėmė klajoti po cirką. Netrukus vienoje patalpoje buvo surasta 52 metų moteris. Ekspertai nustatė, jog ją pasmaugė būtent pabėgęs pitonas, kurį atvykę gelbėtojai rado viename kambaryje po radiatoriumi ir grąžino atgal į terariumą.

torringtonlibrary.org nuotr./Po Hartfordo cirko gaisro.
torringtonlibrary.org nuotr./Po Hartfordo cirko gaisro.

2019 metų liepos penktąją per repeticiją žuvo vienas garsiausiųjų Italijos dresuotojų Ettore Veber. Šalies pietuose gastroliavusiame kilnojamajame cirke šešiasdešimt vienerių artistas repetavo su tigrais. Netikėtai jį puolė tigrė, o netrukus prisijungė ir likusieji. Krauju plūstantį Ettore kolegos skubiai nuvežė į ligoninę, kur artistas mirė…

2012 metais viename Meksikos cirke tigras užpuolė dresuotoją. Pradžioje nutraukė jam kelnes ir gerokai prajuokino publiką. Bet greitai juokai nutilo, nes plėšrūnas puolė artistą ir perkando gerklę. Nuo skausminio šoko dresuotojas mirė.

2016 metų gruodžio mėnesį Egipte per vaidinimą liūtas užpuolė dresuotoją trisdešimt penkerių Islamą Shakiną. Artistas mėgino suvaldyti tris plėšrūnus, jam stengėsi padėti kiti cirko darbuotojai. Liūtus pavyko suvaryti į jų narvus užkulisyje. Tačiau Islamas Shakinas pakeliui į ligoninę nuo patirtų sužalojimų mirė.

2003 metų gruodžio ketvirtąją Odesos (Ukraina) cirko manieže po repeticijos darbuotojai aptiko žiauriai sudarkytą dresuotojos Snežanos Dautovo kūną. Iki šiandien niekas negali paaiškinti, kodėl dviejų metų amžiaus usūrinis tigras, kurį Snežana augino nuo mažumės, vietoje šuolio ant paaukštinimo puolė dvidešimt ketverių metų dresuotoją, perkando jos miego arteriją bei kitus organus. Artistė mirė akimirksniu. Po tragedijos cirko direktorius Aleksejus Kupinas pareiškė, kad numerį „Tigrai ir leopardai laisvėje“ buvo uždrausta rodyti Odesos cirke. „Mes peržiūrėjome ir pripažinome, kad numeryje nesilaikoma darbų saugos reikalavimų ir jis kelia pavojų žiūrovams. Be to, Snežanai Dautovai buvo uždrausta netgi repetuoti“. Deja, artistės tai neįtikino ir tragiško finalo ilgai laukti neteko…

***

Na o kaip šiame kontekste atrodo Lietuva, gal čia viskas sėkmingiau? Juo labiau, kad lietuviškasis profesionalus cirkas, palyginti su kitomis valstybėmis, negali pasigirti labai ilga istorija. Šiemet sukanka vos aštuoniasdešimt metų nuo pirmojo profesionalaus „Aušros“ cirko įsikūrimo.

Minėtame cirke dirbo gabus oro akrobatas, ekvilibristas, mirties numerių atlikėjas Mykolas Žebrauskas. Be kitų numerių, jis rodė ir šuolius per dvylikos aštrių peilių prismaigstytą žiedą. 1934 metų rugpjūčio antrąją, turgaus dieną, cirkas rodė net keturis vaidinimus. Artistai pavargo kaip reta, bet publika vis ėjo. Šokdamas ketvirtąjį kartą, Mikas rimtai susipjaustė rankas ir ilgam „iškrito“ iš programos. O kai nedirbi, nėra ir uždarbio...

1935 metų rugsėjo pradžioje „Aušra“ baigė gastroles Panevėžyje ir vyko į kitą miestą. Netoli Berčiūnų prisivijęs sunkvežimis užkabino cirko automobilį, kuriame važiavo ir keletas artistų, ir įvertė į griovį. Per susidūrimą sudužo virstančio cirko sunkvežimio variklis ir lengvai sužeidė keletą artistų.

1937 metų spalio aštuonioliktą dieną vėlgi „Aušros“ cirko automobilis netoli Joniškio pervažiavo apie šešiasdešimties metų amžiaus moterį, sunkiai sužalodamas jai galvą.

1937 metų spalio pabaigoje „Aušros“ cirkas gastroliavo Šiauliuose. Artistas Steponavičius norėjo tigrą iš vieno narvo pervesti į kitą. Tigras nepakluso ir, kandžiodamas dantimis bei draskydamas nagais, puolė Steponavičių. Atbėgusiems į pagalbą kitiems artistams įniršusį žvėrį pavyko nuraminti. Tačiau sužalojimai buvo tokie dideli, jog Steponavičius tą pačią dieną mirė.

Prieš vaidinimą „Aušros“ žvėrių tramdytojas Fr.Talmanas rengėsi repetuoti su penkiais tigrais. Išvarant juos iš narvų į areną, vienas liuoktelėjo per dviejų metrų geležinę užtvarą ir išbėgo į gatvę... Miestelyje kilo visai normali panika, daugumas prekybininkų netgi uždarė krautuves, o gatvėse beveik visai sustojo judėjimas, nes visi gyventojai išsislapstė.

Šiauliuose vaikas mėgino slapta įlįsti į cirką. Tačiau liūtas iš narvo kojomis jį sučiupo ir perplėšė skruostą ir krūtinę. Negana to, tas pats liūtas perdrėskė koją ir pačiam savininkui.

Daugybė „Aušros“ pažeidimų, nesusipratimų su gyvūnais neliko nepastebėti. 1938 metų spalio septynioliktąją III nuovados policija už žvėrių laikymą narvuose areštavo cirko ir žvėryno savininką Praną Gudauską ir uždarė į daboklę. Kitą dieną jis persiųstas į IX fortą septynių parų bausmei atlikti.

1938 metų rugpjūčio dvidešimtą dieną Kaune, Aukštojoje Panemunėje, tradiciškai vyko dideli Švento Roko atlaidai. „Aušros“ cirkas rengėsi tai dienai, buvo gautas leidimas, sutarta cirkui pastatyti vieta, atlikti kiti parengiamieji darbai. Cirkas savo sunkvežimiu iš Zarasų išsirengė kelionėn. Pr.Gudauskas į vieną sunkvežimį sukrovė visą cirko turtą, o ant jo susodino daugiau kaip dešimt žmonių. Pats gi sėdo prie sunkvežimio vairo. Gerai nepažindamas vingiuoto Kauno – Zarasų kelio, ties Leliūnais iš anksto nenumatė staigaus posūkio. Automobilis virto ant šono, prislėgdamas ant jo sėdėjusius žmones. Cirko tarnautojas Boleslovas Ardulevičius žuvo vietoje. Dar vienas tarnautojas Antanas Černiauskas nuo žaizdos mirė Utenos apskrities ligoninėje. Keletas žmonių lengviau ir sunkiau sužeisti.

mygazeta.com iliustracija/Reklaminis plakatas.
mygazeta.com iliustracija/Reklaminis plakatas.

Tragiškai baigėsi ir paties legendinio Lietuvos cirko žmogaus Prano Gudausko gyvenimas. Prasidėjus vokiečių okupacijai, cirko „Aušra“ šeimininkas laikė tigrus viename Kauno senamiesčio name pastatytuose narvuose. Stigo mėsos, tigrai badavo. P.Gudauskas, nematydamas kitos išeities, kreipėsi į komendantūrą. Vokiečiai sutiko pagelbėti, bet norėjo savo akimis pamatyti ką tigrai moka. Cirko šeimininkas nusivedė karininkus prie narvo ir drąsiai įėjo pas savo augintinius, tačiau vienas išalkęs tigras jį puolė. Karininkai, tai pamatę, iššaudė visus keturkojus artistus, bet tai P.Gudausko gyvybės neišgelbėjo.

1937 metų rugsėjo dešimtąją pasirodymo metu trūkus kilpai žuvo vienas garsiausiųjų Pabaltijyje oro akrobatų „Karado“ cirko direktorius ir savininkas Francas Černiauskas.

1938 metų birželio tryliktąją cirkas „Roma“, keturias dienas gastroliavęs Švėkšnoje, samdytu sunkvežimiu išvažiavo į Tauragę. Prie vairo sėdėjo cirko vairuotojas P.Čereška. Automobiliu buvo vežama įvairi cirko įranga bei tradiciškai kartu važiavo personalas – apie dvidešimt artistų ir darbininkų. Netoli Tauragės Naumiesčio (dabartinio Žemaičių Naumiesčio) sunkvežimis užkliudė sutiktą vežimą, kurį, arkliui pasibaidžius, įvertė į griovį. Artistų tarpe kilo panika, išsigandę žmonės pradėjo rėkti. P.Čereška susijaudinęs paleido sunkvežimį dar greičiau, tačiau akceleratoriaus pedalas užsikirto. Aplenkiant kelyje pasitaikiusią duobę, mašina kryptelėjo, joje sėdėję artistai, manydami, kad sunkvežimis virsta, išsigandę šoko iš jo ir keletas susižeidė. Ypač skaudžiai nukentėjo žinomas magas Jonas Čekanavičius, kuriam sulaužyta kairė ranka ir sužalotas veidas, bei jo partnerė p. Vapsaitė ir akrobatas J.Mickus.

Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį Rumšiškių seniūnijos Pažardžių kaimo ūkininkas Vaclovas Gurskas, važiuodamas su žmona iš Semeliškių miestelyje vykusių Švento Roko atlaidų, Žiežmariuose sutiko vedamą „Kongo“ cirko kupranugarį ir asilą. Arklys kupranugario pasibaidė ir apvertė vežimą su važiavusiaisiais juos sužeisdamas. Vyrui labai sužalotas veidas ir akis, o žmonai sulaužyta koja ir sužalotas veidas. Sužeistieji nugabenti į Kauno ligoninę.

O 1936 metų liepos devintą dieną netoli Alytaus įvyko viena šiurpiausių Nepriklausomos tarpukario Lietuvos istorijoje autokatastrofų. Sunkvežimiams per tuo metu Alytaus miesto viduryje buvusį medinį tiltą važiuoti neleista, nes jis buvo laikomas nesaugiu ir labai dažnai remontuojamas. Todėl „Pabaltijo“ cirko automobilis iš Kauno vyko aplink, per Kaniūkų tiltą. Anuomet kelias iki tilto ėjo senuoju akmenimis grįstu keliu. Kelio plotis buvo šeši metrai. Prie pat tilto pasibaidė aplenkiamo ūkininko vežimo arkliai. Vairuotojas Pranas Valančius bandė išvengti nelaimės, bet, kaip spėjama, sugedęs automobilio vairas, o gal ir stabdžiai nebuvę tvarkingi. Todėl automobilis, išlaužęs keturis pylimo apsauginius stulpelius („sargšulius“), nuo šešių metrų aukščio ir aštuoniasdešimt penkių laipsnių statumo šlaito nudardėjo žemyn. Vairuotojo šauksmo visiems šokti iš sunkvežimio niekas, išskyrus greta kabinoje sėdėjusį liliputą, neišgirdo. Trys artistai – iš Kazlų Rūdos kilęs trisdešimt ketverių metų amžiaus Juozas Petrusevičius, penkiasdešimties metų amžiaus Estijos pilietis Voldemaras Jurgensas, legendinis Lietuvos cirko fakyras trisdešimtmetis kaunietis Antanas Pilkauskas (Ben Ali) – žuvo vietoje. Ligoninėje mirė ir cirko darbininkas Karpas Surininas iš Kruonio valsčiaus Dūdiškių kaimo. Be to, sužeista devyniolika asmenų.

1956 metų liepos penkioliktąją Kazachstane, Karagandos mieste, pasirodymo metu tragiškai žuvo lietuviškojo „Vilniaus“ kolektyvo dresuotojas Antanas Kličius, rodęs didelį atrakcioną su liūtais, tigrais, meškomis. Tiesiog manieže, matant šimtams žiūrovų, jį užpuolė ir mirtinai sudraskė jo paties užaugintas lokys Andrius...

***

Žinoma, tai ne visi tragiški įvykiai, patekę į juodąją cirko istoriją. Kada šiandien girdi Lietuvoje gastroliuojančių užsienio cirkų vadovų samprotavimus kokie jų laukiniai gyvūnai esą draugiški, minkšti ir pūkuoti, tik kalbėti nemoka, imi natūraliai abejoti tų žodžių realumu. Ir Svetlana Dautova, ir Antanas Kličius žuvo nuo gyvūnų, kuriuos patys augino nuo mažumės. Jau nekalbu apie garsiąją azerbaidžaniečių Berberovų šeimos tragediją, kai namuose augintas, su vaikais kartu miegojęs, prie vieno stalo pietavęs liūtas 1980 metų lapkričio mėnesį nužudė keturiolikos metų sūnų ir sunkiai sužalojo motiną Niną Berberovą. Tikrame cirke, jeigu jis iš tiesų yra cirkas, rizika neišvengiama. Tačiau, jeigu be to negalima, galgi tegul publikos malonumui rizikuoja artistas – per galvą versdamasis, mesdamas, krisdamas, balansuodamas – bet ne kovodamas su kitu gyvu partneriu...

Temos: 2 Cirkas Istorija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"