Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 5d. 12:22

Įdomūs faktai apie Nobelio premijas – kaip nominuotųjų sąraše atsidūrė A.Hitleris?

Nobelio premija
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Nobelio premija

Nuo 1901 metų Nobelio premijos skiriamos žmonėms ir organizacijoms, kurių darbas nulėmė didelę žmonijos pažangą, kaip pageidavo išradėjas Alfredas Nobelis.

Pateikiame penkis žinotinus dalykus apie šias premijas ir jų įkūrėją.

Apdovanojimai po mirties

Nuo 1974 metų Nobelio fondo įstatuose nurodoma, kad premijos negalima skirti po mirties. Tačiau žmogui ji gali būti skirta tuo atveju, jei jis miršta laikotarpiu nuo paskelbimo laureatu spalį iki oficialios įteikimo ceremonijos gruodį.

Prieš šį pakeitimą Nobelio premiją po mirties buvo gavę tik du žmonės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žurnalistai laukia Nobelio premijos paskelbimo
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žurnalistai laukia Nobelio premijos paskelbimo

Vienas jų yra Jungtinių Tautų generalinis sekretorius švedas Dagas Hammarskjoldas, kuris žuvo per lėktuvo katastrofą 1961-aisiais ir tais pačiais metais gavo Nobelio taikos premiją.

1931-aisiais Nobelio literatūros premija po mirties buvo paskirta kitam švedui, Erikui Axeliui Karlfeldtui.

2011 metais medicinos premijos komitetas laureatu išrinko Ralphą Steinmaną iš Kanados nežinodami, kad jis mirė vos trys dienos prieš paskelbimą. Vis dėlto fondas nusprendė skirti jam premiją.

Netikėtos nominacijos taikos premijai

Per kone 120 savo egzistavimo metų Nobelio taikos premija matė ir sunkiai įtikimų kandidatų – nuo Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino ir Benito Mussolini iki Michaelo Jacksono.

A.Hitlerį Nobelio taikos premijai 1939 metų sausį, prie kruviniausio konflikto per visą istoriją slenksčio, nominavo vienas švedų parlamentaras.

Vokietijos Bundesarchyvo/Wikimedia.org nuotr./Ernstas Franzas Sedgwickas Hanfstaenglis (kairėje) su Adolfu Hitleriu ir Hermannu Göringu (1932 m.)
Vokietijos Bundesarchyvo/Wikimedia.org nuotr./Ernstas Franzas Sedgwickas Hanfstaenglis (kairėje) su Adolfu Hitleriu ir Hermannu Göringu (1932 m.)

Vis dėlto šis pasiūlymas, kuris buvo sumanytas kaip sarkazmo pademonstravimas siekiant diskredituoti tuomečio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Neville'io Chamberlaino nominaciją po Miuncheno sutarties, vėliau buvo atšauktas.

Į laureatus taip pat buvo siūlomi Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, vėliau teistas už genocidą, ir futbolo pasaulio čempionatų „tėvas“ Jules'is Rimet.

Viena iš 20

Nors moterų tarp Nobelio premijų laureatų nuolat daugėja, 2019 metais jos sudarė tik 5 proc. visų laureatų.

Nuo 1901 iki 1920 metų Nobelio premijomis buvo pagerbtos tik keturios moterys. Pastaruosius du dešimtmečius moterų skaičius padidėjo iki 24 proc., bet jų vis tiek yra tik 54 iš 923 laureatų.

Nobelio ekonomikos premija iki šiol yra paskirta tik dviem moterims, bet ši premija teikiama tik nuo 1969-ųjų. Nobelio fizikos premija nuo 1901-ųjų yra paskirta trims moterims.

Vis dėlto pirmasis žmogus, laimėjęs Nobelio premijas du kartus, yra Marie Curie, 1903-iaisiais gavusi fizikos, o 1911-aisiais – chemijos premiją.

Poetas Nobelis

A.Nobelis į istorijos knygas yra įrašytas kaip dinamito išradėjas, bet jis taip pat žavėjosi anglų poezija ir buvo Percy Bysshe'o Shelleyir George'o Byrono gerbėjas.

A.Nobelis ir pats visą savo gyvenimą rašė poeziją, kartais – gimtąja švedų kalba, bet daugiausia angliškai.

Laiške vienam draugui jis rašė: „Neturiu nė menkiausios pretenzijos vadinti savo posmų poezija; kartais parašinėju tik tam, kad palengvinčiau depresiją ar pagerinčiau savo anglų kalbą.“

1862-aisiais, būdamas 29 metų amžiaus, jis nusiuntė laišką vienai jaunai moteriai, kuriame abejodamas savo literatūriniu talentu prancūziškai rašė: „Fizika yra mano sritis, ne rašymas.“

1896-aisiais – metais, kai mirė, – A.Nobelis parašė skandalingą keturių veiksmų tragediją „Nemezidė“ (angl. Nemesis), kurią įkvėpė P.B.Shelley pjesė „Čenčiai“ (angl. The Cenci) apie moterį XVI amžiaus Romoje, nužudančią savo kraujomaiša nusikaltusį tėvą.

Matematika?

Kodėl nėra Nobelio matematikos premijos?

Ilgai sklandė gandai, kad A.Nobelio meilužė turėjo romaną su matematiku Gosta Mittagu-Leffleriu, bet 9-ajame dešimtmetyje tyrėjai sugebėjo juos paneigti. Jokio pagrindo šiems gandams nėra.

Tad galimi du tikėtini paaiškinimai, kodėl nėra Nobelio matematikos premijos.

1895 metais, kai A.Nobelis surašė savo testamentą, Švedijoje jau egzistavo matematikos premija ir jis nematė būtinybės steigti dar vieną.

Be to, XX amžiaus pradžioje visuomenėje ir mokslininkų bendruomenėje buvo palankiai vertinami taikomieji mokslai. Matematikos nuopelnai žmonijai nebuvo tokie akivaizdūs kaip dabar.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

15:15
01:01:04
06:27

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"