Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 30d. 21:08

Japonijos imperatorius atsisako sosto: 25 faktai, kuriuos verta žinoti

Japonijos imperatorius Akihito Ar žinai?
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Japonijos imperatorius Akihito

Antradienį baigėsi tris dešimtmečius trukęs Japonijos imperatoriaus Akihito valdymas. Jis šią dieną oficialiai atsisakė sosto, perleisdamas imperatoriaus titulą savo sūnui, princui Naruhito.

Portalas 15min šia proga dalijasi 25 įdomiais faktais ir apie dabartinę situaciją, ir apie Japonijos karališkąją šeimą.

1. Imperatorius Akihito apie ketinimą atsisakyti sosto pranešė 2016 m. rugpjūtį. Akihito dabar yra 85 metai, tokį sprendimą jis paaiškino savo amžiumi ir prastėjančia sveikata. Akihito teigė, kad nori atsisakyti sosto, kol dar jaučiasi gerai.

2. Akihito sprendimas sukėlė šiokių tokių sunkumų – Japonijos įstatymai nenumato galimybės imperatoriui atsisakyti sosto, juose kalbama tik apie pomirtinį sosto paveldėjimą. Tačiau Japonijos vyriausybė išleido specialų įstatymą, skirtą būtent Akihito situacijai.

3. Akihito imperatoriaus pareigas ėjo iki tol, kad Japonijoje atėjo antradienio vidurnaktis (18 val. Lietuvos laiku). Tą akimirką imperatoriumi tapo Akihito sūnus Naruhito.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Japonijos princas Akihito 1952 m.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Japonijos princas Akihito 1952 m.

4. Karūnuotas Naruhito bus tik spalį, per didingą ceremoniją. Tačiau trečiadienį ryte jis gaus imperatoriškąsias regalijas, kurios tarnaus kaip įrodymas, kad jis nuo šiol yra imperatorius.

5. Šioje ceremonijoje, be valdžios pareigūnų, sekant tradicijomis dalyvaus tik vyriškos lyties karališkosios šeimos nariai. Nors tai sukėlė dalies visuomenės nepasitenkinimą, Japonijos vyriausybė nutarė laikytis šios senos tradicijos.

6. Naujasis Japonijos imperatorius Naruhito yra vyresnysis iš dviejų Akihito sūnų. Jam dabar yra 59 metai. Jis studijavo Oksfordo universitete, kur parengė mokslinį darbą apie transporto sistemą XVIII a. Temzėje.

7. Naruhito žmona Masako – buvusi diplomatė, baigusi Harvardo universitetą.

8. Pora turi vienintelę atžalą – dukrą Aiko, kuriai dabar 17 metų. Ji pagal Japonijos paveldėjimo įstatymus negalės ateityje paveldėti sosto: Japonijoje sostą paveldi tik vyriškos lyties palikuoniai.

9. Po Naruhito antrasis paveldėjimo eilėje – jo brolis Fumihito, o trečiasis – dvylikametis Fumihito sūnus Hisahito.

10. Prieš gimstant Hisahito, kol nė vienas iš dviejų brolių neturėjo vyriškos lyties palikuonių, Japonijos visuomenėje vyko plačios diskusijos dėl įstatymų keitimų, leidžiant sostą paveldėti ir moterims. Netolimoje ateityje diskusijos greičiausiai atsinaujins.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Japonijos princas Akihito keliauja į mokyklą Tokijuje 1945 m.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Japonijos princas Akihito keliauja į mokyklą Tokijuje 1945 m.

11. Atsisakęs imperatoriaus titulo, Akihito gavo naują imperatoriaus emerito titulą. Tačiau jam nebereikės atlikti jokių oficialių pareigų – pasirašinėti dokumentų, priimti užsienio svečių, dalyvauti tam tikruose renginiuose ir t. t. Akihito netgi nedalyvaus sosto perleidimo savo sūnui ceremonijoje. Jis beveik visiškai pasitrauks iš viešojo gyvenimo.

12. Imperatorius Akihito yra pirmasis imperatorius, atsisakęs sosto per pastaruosius 200 metų. Paskutinį kartą Japonijos imperatorius sosto atsisakė 1817 m.

13. Japonija yra vienintelė valstybė, kurios monarcho titulas vis dar yra imperatorius. Japoniškas žodis tenno, kuriuo vadinamas imperatorius, reiškia „dangiškasis suverenas“.

14. Japonijos imperatoriai retai kalba viešai. Kai tuometinis imperatorius Hirohito 1945 m. per radiją pranešė apie Japonijos pasidavimą II pasauliniame kare, daug japonų klaupėsi ant kelių ar lenkėsi radijui: tai buvo pirmas kartas, kai jie girdėjo savo valdovo balsą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Japonijos imperatorius Hirohito laidotuvės 1989 m.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Japonijos imperatorius Hirohito laidotuvės 1989 m.

15. Pastaraisiais šimtmečiais Japonijoje kai kuriose visuomenės grupėse įsigalėjo tikėjimas, kad imperatorius ne tik turi dievišką teisę valdyti, bet ir pats yra dievų palikuonis. Viena iš sąlygų, kodėl Japonija pasidavė po II pasaulinio karo, buvo amerikiečių reikalavimas imperatoriui Hirohito viešai paneigti savo dieviškumą.

16. Nuo tada, pagal 1947 m. parengtą pokarinę Japonijos konstituciją, imperatorius yra „valstybės ir žmonių vienybės simbolis“, neturintis jokios realios politinės galios.

17. Imperatorius Akihito į japonų tautą viešai per televiziją taip pat kreipėsi tik vieną kartą: 2011 m., po Fukušimos atominės elektrinės katastrofos.

18. Istorijoje yra buvę periodų, kai Japonijos imperatorėmis galėjo tapti moterys. Tačiau tai nutikdavo retai: per visą istoriją tik aštuonios Japonijos imperatorės buvo moterys.

19. Iki XX a. pradžios Japonijos imperatoriai dažniausiai turėdavo ne tik žmoną, bet ir kelias suguloves. Visos jos įprastai būdavo iš kilmingųjų šeimų.

20. Akihito buvo pirmasis imperatorius, kuriam buvo leista vesti nekilmingą merginą. Taip ir nutiko – jis 1956 m. vedė Michiko Shoda, su kuria susipažino žaisdamas tenisą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Japonijos princas Akihito kalbasi su Michiko Shoda teniso kortuose 1958 m.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Japonijos princas Akihito kalbasi su Michiko Shoda teniso kortuose 1958 m.

21. Japonijos monarchija dažnai vadinama Chrizantemų sostu. Tai ne tik graži metafora – imperatoriaus rūmuose yra ir tikras chrizantemų sostas. Tai ornamentais papuoštas krėslas, vadinamas takamikura, ant kurio per savo karūnavimo ceremoniją sėdi imperatorius.

22. Japonijos imperatoriškoji dinastija – seniausia pasaulyje. Prasidėjusi 7 a. po. Kr., ši dinastija nenutrūko iki šiol. Anot japonų legendų, pirmasis Japonijos imperatorius Jimmu, kurio pradėta dinastija niekada nenutrūko, nusileido valdyti japonų iš dangaus ir yra kilęs iš Saulės deivės Amaterasu.

23. XIX a. viduryje susiklostė tradicija, kad Japonijos imperatoriai taip pat yra ir akademikai, besigilinantys į kokią nors mokslinę sritį. Akihito, pavyzdžiui, yra jūrų biologijos ekspertas. Jis parengė 38 darbus šia tema, dalis jų buvo išspausdinta rimtuose mokslo žurnaluose.

24. Po mirties japonų imperatoriai gauna naują vardą, kuriuo jie yra įrašomi į istorijos knygas ir žinomi nuo tada. Paprastai šis vardas parenkamas pagal erą, kurios metu valdo imperatorius. Pavyzdžiui, imperatorius Meidži, kuris XIX a. pabaigoje modernizavo Japoniją, savo gyvenimo metu buvo žinomas kaip Mutsuhito. Vardas Meidži jam buvo suteiktas po mirties pagal Meidži, arba „apšviestąjį“ laikotarpį, kurio metu jis valdė.

25. Tai ne vienintelė įdomybė, susijusi su japonų imperatorių vardais. Japonijoje imperatorių vadinti vardu yra didžiulis etiketo pažeidimas, paprastai šioje šalyje imperatorius viešai vadinamas tiesiog „jo imperatoriškąja didenybe“. Buvusį imperatorių Akihito arba naująjį imperatorių Hirohito vardu įprasta vadinti tik kitose šalyse.

Parengta pagal Aljazeera.com, bbc.com, factinate.com.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"