Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 15d. 21:15

Lietuvos naktinę padangę puošia ryški kometa: kiek dar laiko galėsime ja džiaugtis?

Liepos naktimis astronomijos mylėtojai visoje Lietuvoje gali išvysti retą reiškinį – kometą. Plika akimi puikiai matoma kometa iki pat šio mėnesio pabaigos puoš naktinį šalies dangų.

Portalui 15min Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas trumpai papasakojo apie kometą ir pasidalijo patarimais su visais, kurie nori ją stebėti.

Retas astronominis reiškinys

Virš Lietuvos šiuo metu plika akimi stebėti galima C/2020 F3 (NEOWISE) kometą. Ši kometa atrasta buvo labai neseniai – tik 2020 m. kovo 27 d. ją kaip naują objektą aptiko mokslininkų teleskopai, o kovo 31 d. patvirtinta, kad tai kometa.

L.Šmigelsko teigimu, tokio ryškumo kometa virš Žemės dangaus – išskirtinis reiškinys. Per šimtmetį virš Žemės pasirodo vos 4–5 tokios kometos. Paskutinį kartą tokio ryškumo kometą danguje stebėti buvo galima 1997 m., kai netoli Žemės praskrido Halle Boppo kometa.

Tiksliai prognozuoti, kada būtent Saulės sistemą aplankys tokio ryškumo kometos ir kaip gerai jos matysis iš Žemės, mokslininkams, pasak Etnokosmologijos muziejaus direktoriaus, vis dar pavyksta ne visada.

„Kelis kartus mokslininkai prognozavo, kad štai netrukus pasirodys kometa, kuri bus pakankamai ryški, kad ją bus galima stebėti naktiniame danguje. Ir prieš keletą metų apie vieną kometą prognozavo, kad gali būti ryškesnė negu Mėnulis. Bet dėl įvairių priežasčių ji nepasiekė tokio ryškumo. O štai dabartinė kometa tikrai ryški ir gerai matoma, žmonės fotografuoja, dalijasi gražiomis nuotraukomis“, – sakė L.Šmigelskas.

„Scanpix“ nuotr./Kometa virš Drezdeno
„Scanpix“ nuotr./Kometa virš Drezdeno

Arčiausiame taške prie Saulės kometa buvo liepos 3 d. O arčiausiame taške prie Žemės ji bus liepos 23 d. Tądien Žemę ir kometą skirs 103 milijonai kilometrų.

Palyginimui, vidutinis Žemės atstumas iki Saulės yra apie 150 mln. kilometrų. Tad kometa bus gerokai arčiau Žemės negu Saulė.

Kometa dar kurį laiką matysis danguje

Nespėję praėjusią naktį išvysti kometos lietuviai progą dar turės. L.Šmigelsko teigimu, mokslininkai prognozuoja, kad kometa naktiniame vasaros danguje turėtų būti matoma iki liepos pabaigos. Tad kometą ir Lietuvoje giedromis naktimis bus galima stebėti dar porą savaičių.

Tiesa, L.Šmigelskas perspėja, kad ne kiekvieną naktį kometos vaizdas bus vienodai įspūdingas – tai priklauso ir nuo kometos padėties Žemės atžvilgiu konkrečią naktį.

„Kometos grožis priklauso ir nuo to, kaip jos uodega būna pasisukusi. Jeigu ji eina, pavadinkime taip, šonu, tai matome ir kometą, ir tą uodegą. Bet jei uodega atsiranda, pavyzdžiui, už kometos arba prieš ją, tada objektas yra matomas danguje, bet nesimato uodegos, ir įspūdis bei grožis sumažėja“, – sako L.Šmigelskas.

Scanpix / Zumapress.com nuotr. /„Neowise“ kometa
Scanpix / Zumapress.com nuotr. /„Neowise“ kometa

Pasak Etnokosmologijos muziejaus direktoriaus, geriausiai kometa pradeda matytis praėjus maždaug valandai ar pusantros po saulėlydžio, atėjus gilesnei tamsai. Ieškoti jos reikia žiūrint į dangų šiaurės kryptimi. Kometa turėtų matytis netoli Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyno.

L.Šmigelskas pataria miestų gyventojams, norintiems stebėti kometą ir išvysti ryškiausią jos vaizdą, nuvykti iki miesto pakraščio, kur geriau matomas naktinis dangus.

„Ten, kur yra mažiau šviesos taršos, objektas bus matomas ryškiau.

Ten, kur yra mažiau šviesos taršos, objektas bus matomas ryškiau.

Aišku, reikia visuomet praktiškai pasižiūrėti, bet kiek aš mačiau nuotraukų, tai daug kas fotografuoja Vilniaus pakraščiuose. Siūlyčiau žmonėms pavažiuoti šiek tiek, nors ir nedideliu atstumu, bet vis dėlto nuo miesto į pakraštį, ir tada stebėti kometą“, – sakė L.Šmigelskas.

Taip pat L.Šmigelskas pataria ruošiantis stebėti kometą susirasti bent jau paprastus žiūronus. Jo teigimu, tuomet vaizdas danguje bus dar įspūdingesnis.

„Žiūronai patogūs tuo, kad aprėpia gana nemažą dangaus plotą ir juos yra patogu turėti su savimi, gabentis. (…) Jei kas nors iš pažįstamų turi nedidelį teleskopą ar žiūronus, tai galima pasikooperuoti ir pasižiūrėti drauge. Pasidalyti savo žiniomis ne tik apie kometą, bet ir apie visą naktinį dangų. Grupėje stebėti visuomet įdomiau negu atskirai“, – teigė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius.

Kometos – tai maži Saulės sistemos kūnai, skriejantys labai ištęstomis orbitomis. Kometos turi kietą branduolį (dažniausiai 1–20 km skersmens), sudarytą iš į ledą sustingusių dujų ir dulkių.

Kometai priskriejus pakankamai arti Saulės, ledas ima tirpti, susidaro kometos atmosfera, vadinama koma (jos skersmuo gali būti iki milijono kilometrų), dažnai susidaro ir dujų ar dulkių uodega, įprastai nukreipta nuo Saulės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"