Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 9d. 21:02

Mirties stovykla, kurios nebuvo: kaip melagingas straipsnis enciklopedijoje „Wikipedia“ išliko net 15 metų

Buchenvaldo koncentracijos stovyklos tvora
123RF.com nuotr. / Buchenvaldo koncentracijos stovyklos tvora

Net 15 metų, nuo 2004 iki 2019 m., „Wikipedia“ egzistavo straipsnis, kuris aprašė Varšuvoje veikusią nacių įkurtą mirties stovyklą, skirtą būtent lenkų naikinimui. Pasak šio teksto, Varšuvos traukinių stotyje įrengtoje didžiulėje dujų kameroje pražuvo per 200 tūkst. žmonių, daugiausia lenkų.

Žudynės, kurių nebuvo

„Pirmosios žudynės įvyko 1943 m. spalio 17 d. Jų metu nužudyti mažiausiai 150 lenkų, žudynėms atrinktų tiesiog gatvėje, ir apie 20 žydų iš Belgijos. Kūnai buvo arba sudeginti krematoriumuose ir laužuose (vienas kurių degė buvusiame stadione), arba tiesiog palaidoti po griuvėsiais, sistemiškai naikinant buvusį getą. Kai kurie apytiksliai skaičiavimai rodo, kad stovykloje žuvo per 212 tūkst. aukų, daugiausia lenkų, taip pat keli tūkstančiai kitų tautybių žmonių.“

Tai – ištrauka iš „Wikipedia“ straipsnio anglų kalba „Varšuvos koncentracijos stovykla“ („Warsaw Concentration Camp“). Tokį tekstą šiame straipsnyje buvo galima rasti 2004–2019 m. Dabar jo jau nerasite.

Į vietą, kurioje straipsnis nurodė buvus stovyklą, traukia lenkų piligrimai, čia vyksta žuvusiųjų pagerbimo ceremonijos. Čia iškilo ir atminimo lentos.

Atvykusieji pagerbia tūkstančių lenkų, nužudytų mirties stovykloje netoli Varšuvos Vakarinės traukinių stoties, atminimą.

Tik vienintelė problema: kaip teigia Izraelio laikraštis „Haaretz“, tokios mirties stovyklos niekada nebuvo.

Nėra jokių istorinių įrodymų, kad vokiečiai kada nors Varšuvoje būtų įrengę dujų kameras, o „Varšuvos koncentracijos stovykloje“ žuvusių žmonių skaičius yra dešimtis kartų mažesnis, negu teigė straipsnis.

„Tai išgalvota istorija“. „Tai sąmokslo teorija“. Taip Holokaustą tiriantys istorikai apibūdina teiginius, kad Varšuvoje buvo įrengtos dujų kameros ir kad jose pražuvo 200 tūkst. žmonių. Abu šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Vida Press nuotr./Varšuvos griuvėsiai 1945 m., po II pasaulinio karo pabaigos
Vida Press nuotr./Varšuvos griuvėsiai 1945 m., po II pasaulinio karo pabaigos

Vis dėlto abu teiginiai 15 metų išliko „Wikipedia“ straipsnyje. „Wikipedia“ straipsnis apie „Varšuvos koncentracijos stovyklą“ buvo sukurtas 2004 m. rugpjūtį, o perrašytas tik 2019 m. rugpjūtį.

Per šį laiką straipsnis buvo išverstas į dvylika kalbų, o neteisingos detalės iš straipsnio atsirado ir kituose susijusiuose „Wikipedia“ straipsniuose. Juos vien anglų kalba perskaitė per pusę milijono žmonių.

Išgalvoti žuvusiųjų skaičiai buvo paminėti tokiuose straipsniuose kaip „Nacių nusikaltimai prieš lenkų tautą“ ar netgi „Naikinimo stovykla“, kur Varšuvos koncentracijos stovykla ilgai minėta kaip vienas iš naikinimo stovyklų pavyzdžių.

Kaip į „Wikipedia“ pateko toks straipsnis?

Klaidingų įrašų „Wikipedia“ yra pasitaikę ir seniau. Tačiau dažniausiai jie arba apima siauras sritis, arba yra ištaisomi greitai, o jų klaidos nepersikelia į kitus susijusius įrašus.

Kadangi šiuo atveju taip nebuvo, žurnalistai straipsnį apie Varšuvos koncentracijos stovyklą jau vadina „didžiausia kada nors aptikta apgaule „Wikipedia“ istorijoje“.

Kaip teigia „Haaretz“, atidesnis žvilgsnis į šį atvejį atskleidžia, kad lenkų nacionalistai, atrodo, stengėsi ir vis dar stengiasi perrašyti šimtus „Wikipedia“ straipsnių, susijusių su Lenkija ir Holokaustu.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Nacionalistų eisena Varšuvoje
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Nacionalistų eisena Varšuvoje

Taip bandoma parodyti, kad naciai lenkus persekiojo tiek pat, kiek ir žydus, bei tuo pačiu nukreipti dėmesį nuo istorikų tyrimų, kurie rodo, kad persekiodami žydus naciai dažnai bendradarbiavo su lenkais.

Vienas pagrindinių „Wikipedia“ principų yra „patikrinamumas“. Remiantis šiuo principu, visi „Wikipedia“ pateikiami faktiniai teiginiai turi šalia turėti nuorodas į patikimus šaltinius, kuriuos bet kuris „Wikipedia“ skaitytojas galėtų nepriklausomai patikrinti.

Idėja tokia – kuo daugiau nepriklausomų tikrintojų, tuo didesnis enciklopedijos patikimumas. O anglų kalba yra populiariausia „Wikipedia“ kalba, tad tikrintojų šia kalba potencialiai yra daugiau negu bet kokia kita kalba. Kaip „Wikipedia“ straipsnis su klaidingais teiginiais galėjo išlikti taip ilgai?

Pirma priežastis – ne viskas straipsnyje buvo melas. Nors „Varšuvos koncentracijos stovykloje“ dujų kamerų nebuvo, pati stovykla išties egzistavo.

Du melagingi faktai – kad stovykloje buvo išžudyti 200 tūkst. lenkų ir kad joje buvo dujų kameros – „įsimaišė“ tarp teisingų istorinių faktų.

Istorikai nesiginčija, kad Varšuvos koncentracijos stovyklą išties įkūrė vokiečių okupantai ir kad jos egzistavimas buvo susijęs su dviem sukilimais, Varšuvoje įvykusiais per karą – Varšuvos geto sukilimu 1943 m. ir Varšuvos sukilimu 1944 m.

Tačiau tai nebuvo vienas didelis kompleksas, apie kurį galvojame, kai, pavyzdžiui, galvojame apie Aušvicą – Varšuvos koncentracijos stovyklos atskiros dalys buvo įvairiose miesto vietose.

„Varšuvoje ir aplink ją buvo kelios mažesnės koncentracijos ir darbo stovyklos. Varšuvos koncentracijos stovykla iš tikrųjų buvo kelios priverstinio sulaikymo vietos, kurios buvo išsidėsčiusios įvairiuose miesto taškuose. Svarbiausia iš šių vietų buvo gete įkurtas kalėjimas, kuris suvaidino vaidmenį užgniaužiant Varšuvos sukilimą“, – „Haaretz“ aiškino istorikas Janas Graberis.

Pasak Holokaustą tiriančių istorikų, buvusiame Varšuvos gete įkurtame kalėjime dirbo žydai kaliniai iš Vengrijos, Graikijos ir Italijos. Jų užduotis buvo nuosekliai naikinti bet kokius geto egzistavimo įrodymus. Lenkai masiškai čia kalinami ir žudomi dujų kamerose nebuvo niekada.

Vida Press nuotr./Liepsnojantys Varšuvos geto pastatai, 1943 m.
Vida Press nuotr./Liepsnojantys Varšuvos geto pastatai, 1943 m.

Kitaip tariant, pats „Wikipedia“ straipsnio egzistavimo faktas jokių klausimų nekėlė. Problema buvo jame pateikti teiginiai.

„Ši istorija, deja, dabar yra plačiai kartojama. Tai dalis platesnių bandymų Lenkijoje iškreipti Holokausto istoriją“, – sako Jad Vašem Holokausto tyrimų centro Varšuvoje vadovas profesorius Havi Dreifusas.

„Wikipedia“ straipsnyje pateikti neteisingi teiginiai apie dujų kameras ir aukų skaičių buvo paremti arba nuorodomis į sąmokslo teoriją, arba nuorodomis į tekstus, paremtus sąmokslo teorija. Su Lenkijos istoriografija nesusipažinę skaitytojai to galėjo nesuvokti.

Sąmokslo teorija

Iki paredaguojant straipsnį apie „Varšuvos koncentracijos stovyklą“, jis teigė, kad „stovyklos dokumentai buvo sudeginti, o geležinkelio tunelis, kuris veikė kaip dujų kamera, susprogdintas“. Taip straipsnis argumentavo, kodėl yra tiek mažai informacijos apie šias žudynes.

Pasak J.Grabowskio, šis ir panašūs teiginiai straipsnyje atkartoja XX a. paskutiniame dešimtmetyje Lenkijoje tarp nacionalistų paplitusią sąmokslo teoriją, neva Varšuvoje buvo mirties stovykla su dujų kameromis. Tačiau ši teorija buvo niekuo nepagrįsta.

„Dešiniųjų skleidžiamos sąmokslo teorijos išpūtė mažos koncentracijos stovyklos reikšmę, teigiant, kad joje pražuvo šimtai tūkstančių lenkų. Tokių teorijų tikslas yra padidinti lenkų aukų skaičių ir tuo pačiu lenkus taip pat prilyginti Holokausto aukoms“, – sako J.Grabowskis.

Sąmokslo teorijos, kad Varšuvoje buvo įrengtos dujų kameros, ištakos siekia komunizmo laikus.

Dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje Maria Trzcinska, teisėja, kuri dirbo komunistinės Lenkijos vyriausybės suburtoje nacių nusikaltimus Lenkijoje tyrusioje komisijoje, tvirtino, kad tunelis Lenkijoje netoli Varšuvos vakarinės geležinkelio stoties karo metu buvo pakeistas į didžiulę dujų kamerą.

Tokius teiginius M.Trzcinska grindė liudytojų, su kuriais ji šnekėjo, parodymais. Tačiau netgi komunistinės valdžios sensacingi jos teiginiai neįtikino – M.Trzcinskos darbo rezultatai taip ir nebuvo oficialiai publikuoti.

Galiausiai, jau žlugus komunistiniam režimui Lenkijoje, 2002 m. savo atradimus ji publikavo pati, nepriklausomai. Būtent M.Trzcinskos atradimai ir tapo tuo šaltiniu, kuriuo rėmėsi „Varšuvos koncentracijos stovyklos“ „Wikipedia“ puslapio redaktorius.

Skaičius „200 tūkstančių“ irgi buvo paremtas būtent M.Trzcinskos darbais. Net 15 metų „Wikipedia“ straipsnis teigė: „tarp 1942 ir 1944 m. kasdien Varšuvoje buvo sulaikoma apie 400 aukų, kurios buvo perkeliamos į koncentracijos stovyklą“.

Tokią informaciją M.Trzcinskai suteikė vienintelis liudininkas, kurio liudijimo daugiau niekas neparėmė. Tačiau skaičius 400 buvo tiesiog padaugintas iš dienų skaičiaus, kurį veikė stovykla, ir taip gautas magiškasis skaičius „200 tūkstančių“.

Teorijos paneigimas

Jau po kelerių metų du skirtingi Lenkijos istorikai publikavo darbus, kurie teigė, kad M.Trzcinskos teiginiai yra nepagrįsti.

Pavyzdžiui, jie parodė, kad M.Trzcinskos teiginiai, esą netoli tunelio buvo rasti „Zyklon B“ dujų kanistrai arba esą liudininkai matė iš tunelio išnešamus kūnus, yra kupini neatitikimų ir tarpusavio prieštaravimų.

Taip pat jie nustatė, kad ventiliacijos angos, pro kurias, anot M.Trzcinskos, esą buvo leidžiamos dujos, buvo įrengtos tik maždaug 30 metų po karo.

Vida Press nuotr./Varšuvos griuvėsiai 1945 m.
Vida Press nuotr./Varšuvos griuvėsiai 1945 m.

Tačiau M.Trzcinskos gerbėjams tai nerūpėjo. Jie organizavo pagerbimo ceremonijas, skirtas aukoms, kurių niekada nebuvo. Ir toliau skleidė neteisingą informaciją, įskaitant ir „Wikipedia“ straipsnių redagavimą.

Atidžiau panagrinėjus anksčiau „Wikipedia“ straipsnyje buvusias išnašas, matyti, kad galiausiai jos visos vienaip ar kitaip atveda į tą patį M.Trzcinskos straipsnį.

Tad du teiginiai „Wikipedia“ straipsnyje – esą Varšuvoje buvusi koncentracijos stovykla turėjo ir dujų kamerą ir esą joje pražuvo 200 tūkst. lenkų – iš esmės buvo paremti vieninteliu ne kartą diskredituotu istoriniu tyrimu.

Skaičiaus svarba

Skaičius „200 tūkstančių“ šiame kontekste tampa svarbiu. Per 1944 m. Varšuvos sukilimą naciai nužudė apie 200 tūkst. etninių lenkų – dėl to niekas nesiginčija.

Tačiau pridėjus prie 200 tūkst. tikrų aukų dar 200 tūkst. netikrų aukų iš neegzistavusios mirties stovyklos Varšuvoje, išeina, kad iš viso Varšuvoje per metus žuvo 400 tūkst. lenkų.

Kitaip tariant, tiek pat, kiek žydų pražuvo Varšuvos gete.

„Išgalvojant dar 200 tūkst. aukų, siekiama sulyginti žydų ir lenkų likimą per Holokaustą. Taip perrašant istoriją, nieko nuostabaus, kad ir išgalvotos lenkų aukos pražuvo būtent dujų kamerose. Bet tai tiesiog netiesa“, – sako H.Dreifusas.

Kiek žmonių išties mirė Varšuvos koncentracijos stovykloje – nežinia, nes patikimos informacijos trūksta. Istorikų teigimu, skaičius gali būti bet koks tarp 4 ir 20 tūkst. Tačiau istorikai užtikrintai teigia, kad 200 tūkst. aukų, minimų „Wikipedia“, yra netiesa.

Parengta pagal „Haaretz“ straipsnį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"