Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 12d. 20:59

Nuo „Furbio“ iki gimnastikos lanko: 9 paprastos, bet genialios idėjos, kurių kūrėjai uždirbo milijonus

Furbis, Beanie Baby ir geltonas veidukas su šypsena Ar žinai?
123RF.com., Amazon ir Ebay nuotraukų koliažas / Furbis, Beanie Baby ir geltonas veidukas su šypsena

Kartais net ir pačios paprasčiausios idėjos jų autoriams padeda susikrauti turtus. Taip atsitinka tuomet, kai idėja – ar tai būtų naujas žaislas, ar namų apyvokos daiktas, ar interneto puslapis, ar dar kas nors – yra pakankamai keista ir juokinga, kad sulauktų tiesiog milžiniško populiarumo. Tokio, kai idėja susidomi ir už ją kad ir nedidelius pinigus sumoka dešimtys milijonų žmonių.

Dažnai tas populiarumas būna trumpalaikis. Bet sėkmingai išnaudojęs progą ir įdėjęs pastangų idėjos kūrėjas ir per trumpą laiką gali užsidirbti didžiulę pinigų sumą, rašo „Business Insider“.

Portalas pristato 11 keistų idėjų, kurių autoriams jos padėjo uždirbti tiesiog stebėtinus pinigus.

Tarp jų – milijono dolerių vertės interneto puslapis, žaislas „Furbis“, kurį jo kūrėjas sukūrė užsinorėjęs turėti „Tamagočį“, kurį galima paglostyti, ir paprasčiausias gimnastikos lankas.

9. „Furbis“

„Furbis“ – pūkuotas žaislas-robotas, primenantis pelėdos ir žiurkėno hibridą bei mokantis kalbėti – XX a. paskutiniame dešimtyje tapo visišku hitu.

123RF.com nuotr./"Furbis"
123RF.com nuotr./"Furbis"

Nors jo populiarumas po kelerių metų sumažėjo, „Furbis“ savo šlovės metais per metus savo kūrėjams uždirbdavo po 500 mln. dolerių.

„Furbiai“ kainavo po 35 dolerius, tačiau kadangi buvo greitai išperkami, perpardavinėtojai juos pardavinėjo ir po kelis šimtus dolerių. Ypač populiarūs buvo kai kurie retesni modeliai.

Žmones žavėjo žaislų „protas“ – jie buvo programuoti taip, kad po kiek laiko pradėtų kalbėti angliškai, todėl atrodė, kad jie mokosi iš šeimininkų.

Beje, JAV Nacionalinė saugumo agentūra 1999 m. uždraudė neštis „Furbius“ į savo biurą. Jie nuogąstavo, kad „Furbis“ yra „kinų sukurtas šnipas“, kuris gali slapčia klausytis jų pokalbių ir išduoti JAV saugumo paslaptis.

„Furbį“ sukūrusios bendrovės „Tiger Electronics“ teigimu, šie žaislai neturi garso įrašymo funkcijos. Tačiau yra žinoma, kad jie dažnai užstringa ir pradeda kalbėti, vaikščioti ar vibruoti be jokio pašalinio impulso. Kartais – netgi nakties viduryje. Tai tikrai gali išgąsdinti.

8.Milijono dolerių puslapis

Alexas Tew sukūrė „Milijono dolerių puslapį“ („Million Dollar Homepage“), būdamas vos 21 metų amžiaus. Jis tiesiog sukūrė interneto puslapį, kurį sudarė milijonas pikselių, ir paskelbė, kad puslapyje pardavinės reklamą – vienas pikselis kainuos vieną dolerį. Jo uždirbtą pinigų sumą suskaičiuoti galite patys.

milliondollarhomage.com puslapio atvaizdas/Milijono dolerių vertės puslapis
milliondollarhomage.com puslapio atvaizdas/Milijono dolerių vertės puslapis

2005 m. išvydęs dienos šviesą „Milijono dolerių puslapis“ jau po 4 mėnesių laisvo reklaminio ploto nebeturėjo – visi pikseliai buvo parduoti.

Daugeliui bendrovių nebuvo gaila investuoti keliasdešimt ar kelis šimtus dolerių, kad jų reklama atsirastų greitai žiniasklaidos dėmesio sulaukusiame puslapyje. O pats puslapis savo ruožtu tapo stebėtinu įvairiausių reklamų margumynu. Veikia jis ir dabar. Jį galite aplankyti paspaudę šią nuorodą.

A.Tew vėliau pasakojo, kad puslapį sukūrė tiesiog ieškodamas būdų, kaip užsidirbti pinigų studijoms. Neseniai A.Tew sukūrė dar vieną sėkmingą projektą – meditacijai skirtą programėlę „Calm“.

7. „Beanie Babies“

„Beanie Babies“ buvo XX a. pabaigoje pasirodę ir netrukus ypač populiarūs tapę pliušiniai pupelėmis užpildyti žaislai vaikams. Juos 1993 m. sukūrė amerikietis Ty Warneris.

Amazon.com nuotr./„Beanie baby“, parduodamas Amazon.com internetinėje parduotuvėje
Amazon.com nuotr./„Beanie baby“, parduodamas Amazon.com internetinėje parduotuvėje

T.Warnerio įkurta bendrovė „Ty Inc.“ per metus nuo žaislo pasirodymo uždirbo apie 700 mln. dolerių. Vienas toks žaislas kainavo 5 dolerius. Iki 1999 m. bendrovės pajamos iš pardavimų viršijo 1 mlrd. dolerių.

Kas lėmė, kad būtent šie žaislai išpopuliarėjo? T.Warneris apsisprendė nepardavinėti „Beanie Beans“ didelėse, tinklinėse žaislų parduotuvėse.

„Beanie Beans“ nusipirkti buvo galima tik mažose, nepriklausomose žaislų parduotuvėse, o ieškodami artimiausios tokios parduotuvės nemažai amerikiečių turėdavo pavargti. Tačiau dėl to jie tokius žaislus vertino labiau.

Ir tai dar ne viskas. Kai kurios parduotuvės netgi sulaukė nurodymų neparduoti vienam klientui daugiau negu vieno žaislo. Tai lėmė, kad atsirado daug „Beanie Beans“ perpardavinėtojų – kai kurios retesnės lėlės galėjo kainuoti net šimtus dolerių.

Skaičiuojama, kad dabar T.Warnerio turtas siekia apie 2,6 mlrd. dolerių.

6. „Snugis“

Argi nebūtų puiku, jei galėtumėte dėvėti pledą kaip drabužį? Toks klausimas kilo „Allstar Products“ prezidentui Scottui Boilenui. To rezultatas buvo „snugis“ („Snuggie“). Tai buvo iš apkloto medžiagos padarytas drabužis.

David Shankbone / Wikipedia Commons nuotr. / CC BY 3.0/Moteris, dėvinti snugį
David Shankbone / Wikipedia Commons nuotr. / CC BY 3.0/Moteris, dėvinti snugį

Nuo 2008 m. iš viso buvo parduota apie 30 milijonų „snugių“, daugiausia reklamuotų per televizinius reklamų kanalus, o jie uždirbo apie 500 milijonų dolerių.

Daugelis amerikiečių puikiai prisimena reklamas, išpopuliarinusias „snugius“ – šeima žiūri sporto varžybas drauge, užsidėję „snugius“.

Pasak A.Boileno, „snugis“ nebuvo pirmasis kartas istorijoje, kuomet bandyta sukurti panašų drabužį. Tačiau jis „New York Times“ laikraščiui sakė tikėjęs, kad jei sugebės sukurti tokiam dalykui patrauklią reklamą ir pardavinės jį už patrauklią kainą, juo susidomės milijonai. Taip ir buvo.

Tiesa, 2015 m. „snugius“ gaminanti bendrovė pralaimėjo teismą ir turėjo sumokėti beveik 8 mln. dolerių pirkėjams, kurie piktinosi paslėptomis kainomis – nors reklamose buvo rodoma viena kaina, norint įsigyti „snugį“ paaiškėdavo, kad „paslaugos mokesčiai“, pritaikomi perkant, kainą išaugina kone dvigubai.

Pamoka – netikėkite viskuo, ką rodo per televiziją.

5. „Slinkis“

Spyruoklė „Slinkis“ („The Slinky“), kurią inžinierius Richardas Jamesas sukūrė atsitiktinai, dabar yra Žaislų šlovės muziejuje. Pasaulyje parduota apie 350 mln. „slinkių“, o juos pardavus gautas pelnas yra apie 3 mlrd. dolerių.

123RF.com nuotr./Žaislas Slinky
123RF.com nuotr./Žaislas Slinky

R.Jamesas 1943 m. tiesiog netyčia numetė spyruoklę, su kuria tuo metu dirbo, ant žemės, ir pastebėjo, kaip juokingai ji „nušokavo“ tolyn. Taip gimė „slinkio“ idėja.

Tiesa, ne viskas buvo taip paprasta. R.Jamesas ir jo žmona praleido dvejus metus, eksperimentuodami su įvairiais „slinkio“ modeliais.

Jie bandė įvairias medžiagas, įvairaus ilgio spyruokles, siekdami sukurti tobulą „slinkį“, kuris nušokuotų žemyn laiptais taip, kaip R.Jamesas įsivaizdavo.

R.Jameso gyvenimas susiklostė gana neįprastai – nusivylęs tuo, kad pinigai jam neatnešė laimės, 1960 m. jis perdavė visą „slinkių“ verslą savo žmonai Betty ir išvyko į Boliviją, kur tapo krikščionių misionieriumi ir ėmė skleisti Dievo žodį. Jis mirė Bolivijoje 1974 m.

„New York Times“ apskaičiavo, kad visi kada nors parduoti „slinkiai“ galėtų apšokuoti pasaulį 150 kartų.

4. Akmuo – naminis gyvūnas

Reklamos srityje dirbęs Gary Dahlas pasižymėjo humoro jausmu. Išgirdęs, kaip jo draugai skundžiasi sunkumais, patiriamais prižiūrint naminius gyvūnus, 1975 m. jis sukūrė „Akmenį – naminį gyvūną“ („Pet Rock“). Šis „gyvūnas“ jam padėjo uždirbti 6 mln. dolerių.

Amazon.com nuotr./Akmuo - naminis gyvūnas, parduodamas Amazon.com internetinėje parduotuvėje
Amazon.com nuotr./Akmuo - naminis gyvūnas, parduodamas Amazon.com internetinėje parduotuvėje

G.Dahlas pardavinėjo šiuos akmenis kaip „gyvūnėlius, kurie nesukels problemų“. Akmenys buvo pardavinėjami kartoninėse dėžutėse, kurių forma priminė gyvūnų pernešimui skirtus krepšius. Dėžutėje buvo ir instrukcija, kaip „treniruoti akmenį“.

Netrukus akmenys-naminiai gyvūnėliai išpopuliarėjo, juos pirko daugelis. Nors populiarūs jie nebuvo ilgai, per tą laiką G.Dahlas spėjo užsidirbti.

Vėliau jis bandė pakartoti savo sėkmę su kitomis panašiomis idėjomis, tačiau nė viena nebuvo tokia sėkminga kaip ši.

3. „Trenktas laipiotojas sienomis“

1985 m. Kenas Hakuta tapo milijonieriumi „Trenkto laipiotojo sienomis“ („Wacky Wall Walker“) dėka. Tai buvo lipnus, aštuonias galūnes turėjęs žaislas, šiek tiek priminęs aštuonkojį. Prilipdytas prie sienos, jis, veikiamas žemės traukos, pamažu „nulipdavo“ žemyn.

Amazon.com nuotr./Žaislas „Wacky Wall Walker“ Amazon.com parduotuvėje
Amazon.com nuotr./Žaislas „Wacky Wall Walker“ Amazon.com parduotuvėje

Parduota buvo milijonai šio žaislo kopijų. Tačiau K.Hakuta žaislą sukūrė ne pats. Šis žaislas buvo sukurtas Kinijoje. K.Hakuta tiesiog įžvelgė žaislo potencialą, nusipirko teises į žaislą už 100 tūkst. dolerių ir pradėjo jį reklamuoti Vašingtone.

Kurį laiką „laipiotojas sienomis“ nebuvo populiarus, bet tuomet žaislą atsitiktinai aptiko ir aprašė „Washington Post“ laikraščio reporteris. Per kelis mėnesius žaislas išpopuliarėjo JAV ir kitose šalyse. Buvo parduota apie 240 mln. „laipiotojų sienomis“, o K.Hakuta užsidirbo apie 80 mln. dolerių. Tad jo pradinė investicija atsipirko šimteriopai.

Lietuvoje, beje, šį žaislą kadaise buvo galima gauti su „Donaldas ir kiti“ žurnalu.

2. Veidelis su šypsena

1963 m. Harvey Ballas nupiešė besišypsantį veidą, jį apibrėžė apskritimu ir visą likusį apskritimo plotą nuspalvino geltonai.

ebay.com nuotr./Ženkliukas su Harvey Ballo sukurtu besišypsančiu veiduku, parduodamas Ebay
ebay.com nuotr./Ženkliukas su Harvey Ballo sukurtu besišypsančiu veiduku, parduodamas Ebay

H.Ballas dirbo ryšių su visuomene bendrovėje ir sukūrė šį veidelį bendrovės kliento „State Mutual Life Insurance“ užsakymu. Už šį nupieštą veidelį H.Ballas užsidirbo 45 dolerius, jį bendrovė naudojo ant klientams kaip suvenyrų dalinamų ženkliukų. Vis dėlto H.Ballas niekada neužpatentavo savo sukurto ženkliuko dizaino.

Po kiek laiko į ženkliukus dėmesį atkreipė du broliai – Bernardas ir Murray'us Spainai. Jie suprato, kad veidukas su šypsena turi didelį potencialą.

Sužinoję, kad veido dizainas nėra patentuotas ir jį gali naudoti kas tik nori, jie įsigijo teises į šį dizainą ir pradėjo gamintis pačius įvairiausius produktus su besišypsančiu veiduku ir šūkiu „Geros dienos“ – nuo ant šaldytuvo klijuojamų magnetukų iki prekėms parduotuvėje susikrauti skirtų maišelių. Dizainas greitai išpopuliarėjo, o broliai praturtėjo.

1. Gimnastikos lankas

Su įvairiais sukimui skirtais lankais, padarytais iš įvairiausių medžiagų – medienos, metalo, augalų ir pan. – žmonės žaidė nuo seniausių laikų. Tačiau dabar, išgirdę frazę „gimnastikos lankas“, tikriausiai pagalvojate apie plastikinį tam tikro skersmens lanką.

123RF.com nuotr./Moteris su gimnastikos lanku
123RF.com nuotr./Moteris su gimnastikos lanku

Šį plastikinį lanką sukūrė Arthuras K.Melinas ir Richardas Knerras, kuriems idėją pakišo vaikai Australijos mokyklose, naudoję bambukinius lankus kūno kultūros pamokų metu.

Ryškiaspalvius plastikinius lankus jie pradėjo pardavinėti 1958 m., vienas lankas kainavo beveik 2 dolerius. Per keturis mėnesius pirkėjai įsigijo net 25 mln. šių lankų.

Nors, kaip jau minėta, lankai egzistavo nuo seniausių laikų, A.Mellinas ir R.Knerras pirmieji įžvelgė galimybę juos paversti visame pasaulyje populiariais žaislais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:40
22:17
00:36

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"