Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 18d. 23:00

Nuo parašiuto iki „Novičiok“ dujų: 13 išradėjų, kuriuos pražudė jų pačių išradimai

Franzas Reicheltas su savo pagamintu parašiuto kostiumu Ar žinai?
Wikimedia Commons nuotr. / Valeriano Abakovskio Aerovagonas

Išradimų ir mokslo progreso dėka žmonija juda į priekį. Siekdami pakeisti pasaulį, išradėjai išdrįsta nebijoti nežinomybės ir dažnai patys tampa pirmaisiais savo išradimų bandytojais. Taip jie pirmieji sužino apie jų struktūrines klaidas ar apie nepageidaujamą šalutinį poveikį.

Kai kurios nesėkmės bandant savo sukurtus dalykus atsiperka lengvai. Tačiau kartais jos būna mirtinos. Portalo 15min rubrika „Ar žinai?“ kviečia susipažinti su 13 išradėjų, kuriuos pražudė jų pačių kūriniai.

1. Thomas Andrewsas

T.Andrewsas buvo „Titaniko“ vyriausiasis inžinierius ir plaukė šiuo laivu per jo pirmą ir paskutinę kelionę. T.Andrewsas nuogąstavo, kad „Titanikas“ gali neatlaikyti potencialaus susidūrimo su ledkalniu, ir siūlė, kad laivo korpusas būtų sustiprintas, o gelbėjimosi valčių jame būtų bent 46 vietoje 20, kaip prieš kelionę planuota. Visgi taupymo sumetimais į jo patarimus nutarta neatsižvelgti.

„Scanpix“ nuotr./„Titanikas“
„Scanpix“ nuotr./„Titanikas“

Kai 1912 m. balandžio 15 d. „Titanikas“ trenkėsi į ledkalnį, paskutines savo gyvenimo valandas T.Andrewsas praleido padėdamas pasimetusiems keleiviams rasti gelbėjimosi valtis.

Pats jis į valtį sėsti atsisakė. Liudininkai paskutinį kartą jį matė tyliai kūkčiojantį pirmajai klasei skirtame rūkomajame. Ką jis tuomet galvojo, galime tik spėlioti. Jo kūnas niekada nebuvo rastas.

2. Andrejus Železniakovas

A.Železniakovas buvo sovietų mokslininkas, atsakingas už cheminių ginklų, taip pat ir nervus paralyžiuojančių dujų „Novičiok“, vystymą. Tų pačių, kuriomis praėjusiais metais buvo apnuodytas Sergejus Skripalis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Skripalis teisme Rusijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Skripalis teisme Rusijoje

1987 m. nelaimingo atsitikimo laboratorijoje metu jį paveikė „Novičiok“ dujos. A.Železniakovas kelias savaites praleido komoje, kelis mėnesius – negalėdamas vaikščioti.

„Novičiok“ pažeidus jo nervų sistemą, A.Železniakovas niekada neatsigavo. Jis mirė 1993 m. Paskutinius gyvenimo metus jis praleido kovodamas su epilepsija, nervų ligomis, hepatitu ir kepenų ciroze ir mirė dėl apsinuodijimo sukeltų pasekmių.

3. Franzas Reicheltas

Prancūzas siuvėjas Franzas Reicheltas 1912 m. sukūrė pirmąjį parašiutą. Siekdamas įrodyti, kad jis išties veikia, jis 1912 m. vasario 4 d., stebimas smalsuolių minios, su parašiutu nušoko nuo Eifelio bokšto.

Wikimedia Commons nuotr./Franzas Reicheltas su savo pagamintu parašiuto kostiumu
Wikimedia Commons nuotr./Franzas Reicheltas su savo pagamintu parašiuto kostiumu

Deja, šuolis nebuvo sėkmingas. Parašiutas neišsiskleidė ir F.Reicheltas užsimušė. Šuolio vaizdo įrašą pamatyti galite žemiau.

VIDEO: Franz Reichelt’s Death Jump off the Eiffel Tower (1912) | British Pathé

Tai buvo pirmasis jo parašiuto bandymas. Leidimą eksperimentui F.Reicheltas gavo tik valdžios pareigūnams pažadėjęs, kad iš pradžių pats nešoks – pirmiau nuo bokšto numes manekeną su parašiutu. Tačiau savimi pasitikėjęs išradėjas nutarė pažado nesilaikyti.

4. Marie Curie

Dviejų Nobelio premijų laureatė, lenkų mokslininkė Marie Curie mirė nuo radiacijos poveikio – šią sritį ji tyrinėjo, o apie radiacijos grėsmę žmogaus organizmui tada dar buvo mažai žinoma.

Wikimedia Commons nuotr./Marie Curie – viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė
Wikimedia Commons nuotr./Marie Curie – viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė

Marie Curie ne tik atrado radį ir polonį, sugebėjo rasti būdą izoliuoti radį bei pasiekė proveržį radioaktyvumo tyrinėjimuose – ji netgi sukūrė patį žodį „radioaktyvumas“. Jos darbai lėmė, kad buvo sukurti rentgeno spinduliai.

Tačiau tyrimų metu ji pati nuolat buvo veikiama radiacijos. 1934 m. ji mirė nuo kraujo vėžio. Jį sukėlė jonizuojanti radiacija, kurią skleidė jos tiriamos medžiagos.

5. Otto Lilienthalis

Vokietis Otto Lilienthalis, įkvėpęs ir brolius Wrightus, buvo pirmasis oreivystės pionierius, sugebėjęs su savo sukonstruotu sklandytuvu saugiai pakilti į orą ir nusileisti. Iki jo skrydžių daugelis manė, kad tai apskritai neįmanoma.

Nacionalinio JAV aeoronautikos ir kosmoso muziejaus nuotr./Vienas išlikusių Otto Lillienthalio sklandytuvų muziejuje
Nacionalinio JAV aeoronautikos ir kosmoso muziejaus nuotr./Vienas išlikusių Otto Lillienthalio sklandytuvų muziejuje

Iš viso O.Lilienthalis sukonstravo 18 skirtingų sklandytuvų ir atliko per du tūkstančius skrydžių. Tačiau paskutinio skrydžio metu jis prarado sklandytuvo kontrolę, trenkėsi į žemę ir susilaužė stuburą.

O.Lilienthalis mirė ligoninėje. Pasakojama, kad paskutiniai jo žodžiai buvo: „Kažkas turėjo pasiaukoti!“

6. Aleksandras Bogdanovas

Baltarusis A.Bogdanovas buvo vienas iš Vladimiro Lenino bendražygių kuriant Bolševikų partiją, tačiau iš jos jis buvo išmestas dar 1909 m. Tada jis ėmė domėtis mokslu ir netgi sukūrė savo discipliną, kurią pavadino „tektologija“ ir kuri, anot jo, visus mokslus turėjo suvienyti į viena.

Wikimedia Commons nuotr./Aleksandras Bogdanovas
Wikimedia Commons nuotr./Aleksandras Bogdanovas

XX a. trečiajame dešimtmetyje A.Bogdanovas ėmė eksperimentuoti su kraujo perpylimu, norėdamas „pasiekti amžiną jaunystę ar bent dalinį atjaunėjimą“. Jis įtikino Josifą Staliną įkurti Kraujo perpylimo institutą.

Po vieno tokio kraujo perpylimo A.Bogdanovas mirė. Jam buvo perpiltas studento, kuris sirgo maliarija ir tuberkulioze, kraujas. Gali būti, kad perpiltas kraujas buvo ir netinkamos grupės.

7. Maxas Valieris

Maxas Valieris buvo austrų išradėjas, vienas pirmųjų pradėjęs tikėti, kad raketomis žmogus galės pakilti į kosmosą. Dar 1927 m. jis įkūrė Skrydžių į kosmosą draugiją, o 1928 m. jis sukūrė raketa varomą automobilį, kuris galėjo pasiekti 230 km/val. greitį.

Wikimedia Commons nuotr./Maxas Valieris savo sukonstruotame automobilyje
Wikimedia Commons nuotr./Maxas Valieris savo sukonstruotame automobilyje

Tarsi to būtų negana, 1929 m. jis sukūrė raketomis varomas roges, kurios pasiekė 400 km/val. greitį. Tada jis pradėjo eksperimentuoti su skystą kurą naudojančiomis raketomis, tikėdamasis, kad netrukus galės sukurti raketų pagalba skrendantį orlaivį.

Tačiau 1930 m. viena jo raketų netikėtai sprogo. M.Valieris sprogimo metu žuvo, o skrydžių į kosmosą žmonijai dar teko palaukti.

8. Valerianas Abakovskis

Sovietinis išradėjas, Latvijos rusas Valerianas Abakovskis, sukūrė „Aerovagoną“ – propeleriu varomą traukinio vagoną su lėktuviniu varikliu. Planuota, kad toks vagonas galės itin greitai keliauti bėgiais ir kelionės per SSRS truks trumpiau.

Wikimedia Commons nuotr. / Valeriano Abakovskio Aerovagonas
Wikimedia Commons nuotr. / Valeriano Abakovskio Aerovagonas

Tačiau 1921 m. liepos 24 d. toks propeleriu varomas vagonas bandomojo važiavimo metu nuskriejo nuo bėgių, o jame buvęs išradėjas žuvo. Jam buvo vos 25 metai. Netrukus projektas buvo nutrauktas.

9. Henris Smolinskis ir Halas Blake'as

H.Smolinskis ir H.Blake'as sukūrė „AVE Mizar“ – skraidančią mašiną su nuimamais sparnais.

Wikimedia Commons nuotr./Ave Mizar transporto priemonė
Wikimedia Commons nuotr./Ave Mizar transporto priemonė

Jų sukurta mašina, pagal jų viziją, turėjo būti kaip mažas sraigtasparnis, galintis nuskristi kelių šimtų kilometrų atstumą tarp greta esančių oro uostų. Kūrėjai įsivaizdavo, kad po skrydžio pilotas galės tiesiog nuimti sparnus ir su ta pačia mašina išvažiuoti iš oro uosto.

Tačiau abu išradėjai žuvo, kai netikėtai atitrūkus sparnams jų sukurtas prototipas nukrito bandomojo skrydžio metu. Antrojo modelio sukurti nebebandė niekas.

10. Jeanas-Francoise Pilatre de Rozier

1783 m. prancūzas J.F.P.de Rozier tapo pirmuoju žmogumi, kuris skrido oro balionu. Tiesa, tai buvo ne jo, o brolių Mongolfjė sukurtas oro balionas.

Wikimedia Commons nuotr./Pirmasis Roziere skrydis
Wikimedia Commons nuotr./Pirmasis Roziere skrydis

Vėliau prancūzas dar ne kartą oro balionu kilo į orą, o galiausiai nutarė atlikti ypatingą skrydį – perskristi Lamanšo sąsiaurį. Kadangi Mongolfjė balionas tokiam tolimam skrydžiui netiko, J.F.P.de Rozier sukūrė savo balioną, kuris buvo varomas ir vandeniliu, ir karštu oru.

1785 m. jis su kolega Pierre'u Romainu pakilo skristi. Tačiau, liudininkų teigimu, balionas netrukus ore užsidegė, išsileido ir rėžėsi į žemę iš beveik 500 m aukščio. Abu juo skridę oreiviai žuvo.

11. Jimas Fixxas

Amerikietis Jimas Fixxas pats nieko neišrado, tačiau, jei mėgstate bėgioti rytais, už tai netiesiogiai galite būti dėkingi jam.

1977 m. išleista jo „Bėgimo knyga“ tapo absoliučiu bestseleriu. Ši knyga pirmąkart išsamiai aprašė reguliaraus bėgiojimo privalumus ir tapo postūmiu milijonams amerikiečių bei kitų tautybių žmonių pirmąkart pradėti bėgioti savo malonumui.

Wikimedia Commons nuotr./Jimo Fixxo knyga
Wikimedia Commons nuotr./Jimo Fixxo knyga

Po penkerių metų, 1982 m., J.Fixxas mirė, kai bėgdamas patyrė širdies smūgį. Vėliau jo kūną tyrę medikai išsiaiškino, kad jo širdies problemas visgi sukėlė ne bėgimas – J.Fixxas turėjo įgimtą širdies ydą bei genetinį polinkį į širdies problemas.

Be to, jų manymu, prie širdies smūgio galėjo prisidėti ir ankstesnis nesveikas jo gyvenimo būdas – J.Fixxas ilgą gyvenimo dalį daug rūkė.

12. Luisas Jimenezas

Luisas Jimenezas irgi nebuvo išradėjas tiesiogine prasme – jis buvo skulptorius. Bet jį irgi pražudė jo kūrinys.

Smithsonian meno muziejaus nuotr./Luiso Jimenezo skulptūra
Smithsonian meno muziejaus nuotr./Luiso Jimenezo skulptūra

2006 m., kai meksikiečių kilmės JAV skulptoriui buvo 65 metai, jo darbo studijoje ant jo užkrito dalis 10 m aukščio skulptūros „Mėlynasis mustangas“, kurią jis kūrė Denverio tarptautiniam oro uostui. L.Jimenezas mirė nuo patirtų traumų.

13. Wan Hu

Skirtingai negu kiti šiame tekste minimi asmenys, Wan Hu realybėje galimai neegzistavo. Tačiau Kinijoje legendą apie jį žino visi.

Wikimedia Commons nuotr./Wan Hu raketos iliustracija
Wikimedia Commons nuotr./Wan Hu raketos iliustracija

Pasak legendos, Wan Hu buvo XVI a. kinų valdininkas, kuris svajojo nuskristi į Mėnulį. Tai padaryti jis bandė pririšdamas 47 raketas, panašias į fejerverkines, prie kėdės, o tada jas visas vienu metu uždegdamas. Žinoma, pats Wan Hu sėdėjo ant tos kėdės.

Pasakojama, esą liudininkai išvydo didžiulį sprogimą, o išsisklaidžius dūmams, nei Wan Hu, nei jo kėdės niekur nebebuvo matyti. Vienas krateris Mėnulyje dabar yra pavadintas Wan Hu garbei.

Parengta pagal Independent ir HuffPost.

Patiko straipsnis? Dar daugiau įdomybių rasite 15min rubrikoje „Ar žinai?“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:02
01:19
00:44
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"