Įprastai sūrį reikia laikyti gerai apsaugotoje vietoje. Kartais – šaldytuve, kartais – rūsyje. Tačiau svarbiausia jo nepalikti ten, kur jį suras musės. Tačiau su Casu Marzu viskas kitaip.
Šis sūris jį gaminant paliekamas lauke, tik prieš tai nulupama odelė. Lauke jį suranda vadinamosios sūrio muselės, kurios jame deda kiaušinius. Išsiritusios lervos ima valgyti sūrį.
Na, sakykime, perdirbti – sūris tiesiog keliauja per jų virškinamąjį traktą, o tai, kas iš jo išeina, lieka žmonėms.
Piophila casei muselių virškinamojo trakto rūgštys skaido sūrio riebalus. Taigi pekorinas tampa labai minkštas ar net birus. Kai Casu Marzu yra paruoštas valgymui, jame jau būna tūkstančiai tokių lervų.
Tiesa, tos lervos turi būti gyvos – Sardinijos gyventojai mano, kad jei lervos žūva, Casu Marzu nebėra tinkamas valgymui (nebent tos lervos pastimpa dėl to, kad sūris buvo padėtas į šaldytuvą).
Italai tepa Casu Marzu ant tradicinės duonos ir užgeria stipriu raudonu vynu. Tiesa, lervos vis dar būna gyvos. Ir ne tik gyvos, bet dar ir bando išsigelbėti nuo Sardinijos gyventojų dantų – jos šokinėja nuo duonos riekių.
Kai kurie žmonės Casu Marzu sūrį valgo be lervų, bet jas išrinkti gana sudėtinga. Todėl sūris dedamas į popierinį maišą, kuris yra užsandarinamas. Išsigandusios lervos šoka iš sūrio (o jos gali nušokti ir visus 15 cm) ir galiausiai uždūsta.
Casu Marzu dar yra vadinamas supuvusiu sūriu. Jis ne tik šlykštus, bet dar ir pavojingas. Yra pasitaikę atvejų, kuomet lervos išgyvena, patenka į žmogaus žarnyną ir sukelia parazitines infekcijas.
Europos Sąjungos higienos standartai iš esmės uždraudė Casu Marzu gamybą. Tačiau Sardinijos gyventojai buriasi į grupeles ir gamina sūrį savo reikmėms ar pardavimui juodojoje rinkoje.
2005 metais Sasario universitetas sukūrė higienišką Casu Marzu gamybos būdą, kuris nepatiko vietiniams, bet galbūt leis sugrąžinti šį tradicinį sūrį į oficialią rinką.
Keliautojai jo be vargo suranda ir dabar. Tačiau sukirmijusį sūrį valgo tik nuotykių ieškotojai – nepratusiems prie šio vaizdo ir skonio Casu Marzu yra per stiprus.
