Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 29d. 20:01

„Žiedų valdovui“ – 65-eri: 65 įdomūs faktai apie šią knygą ir jos autorių

„Žiedų valdovas“ Ar žinai?
Vida Press nuotr. / „Žiedų valdovas“

„Šitas žiedas yra visagalis / Jis žiedus išsiklaidžiusius gali / Surasti, sukviest ir juodąja valia / Sukaustęs, sujungti tamsiam Mordore...“ Lygiai prie 65-erius metus pasaulis pirmą kartą gavo progą susipažinti su Frodu, Semu, Aragornu, Gendalfu ir Žiedo istorija – tuomet buvo išleista pirmoji knygos „Žiedų valdovas“ dalis „Žiedo brolija“.

1954 m. liepos 29 d. išleista britų rašytojo Johno Ronaldo Ruello Tolkieno knyga netrukus tapo ypač populiaria ir įžengė tiek į literatūros, tiek į populiariosios kultūros istorija.

65-ojo knygos gimtadienio proga portalo 15min rubrika „Ar žinai?“ pristato 65 stebinančius ir įdomius faktus apie „Žiedų valdovą“, kurie kiekvienam knygą skaičiusiam ar pagal ją pastatytą filmą mačiusiam žmogui leis sužinoti dar daugiau apie stebuklingąjį „Žiedų valdovo“ pasaulį.

Faktų sąrašas suskirstytas į penkias dalis – faktai apie „Žiedų valdovą“, faktai apie kitas J.R.R.Tolkieno knygas, faktai apie pagal jas pastatytus filmus, faktai apie patį autorių ir faktai apie jo kūrybą, susiję su Lietuva.

Faktai apie „Žiedų valdovą“

1. „Žiedų valdovą“ J.R.R.Tolkienas rašė 12 metų. Pradėjo rašyti 1937 m. kaip knygos „Hobitas“ tęsinį. Tuomet rašytojui buvo 45 metai. Knygą rašyti jis baigė 1949 m.

2. „Žiedų valdovas“ galėjo ir neišvysti dienos šviesos. Gavęs prašymą parašyti „Hobito“ tęsinį, J.R.R.Tolkienas iš pradžių leidyklai pasiūlė išleisti „Silmarilioną“ – knygą, apimančią „Žiedų valdovo“ pasaulio istoriją. Tačiau kuomet leidėjas dėl nesusipratimo atmetė rankraštį net jo neperskaitęs, J.R.R.Tolkienas pradėjo rašyti naują knygą apie hobitus. Ji ir tapo „Žiedų valdovu“.

imdb.com nuotr./J.R.R.Tolkienas
imdb.com nuotr./J.R.R.Tolkienas

3. Suskirstytas į tris dalis, „Žiedų valdovas“ galiausiai pasirodė 1954–1955 m. Pats J.R.R.Tolkienas „Žiedų valdovą“ įsivaizdavo kaip vientisą knygą ir jam nepatiko, kad ji buvo suskaidyta į trilogiją. Tačiau leidėjas nenorėjo rizikuoti, leisdamas daugiau negu tūkstančio puslapių storumo knygą nebūdamas tikras dėl jos sėkmės. Išleidžiant paskutinę „Žiedų valdovo“ dalį, J.R.R.Tolkienui jau buvo 63 metai.

4. Pradėjęs rašyti „Žiedų valdovą“, J.R.R.Tolkienas dar nebuvo tikras, kaip knyga baigsis. Skaitant galima matyti, kaip stilius keičiasi – knygos pradžioje jis dar primena „Hobitą“, o pabaigoje – jau nebe.

5. J.R.R.Tolkienas pagal išsilavinimą buvo lingvistas, filologijos profesorius. Naujų kalbų kūrimas jam buvo hobis. Ir „Žiedų valdove“ esančias elfų, nykštukų ir kitų rasių kalbas J.R.R.Tolkienas sukūrė pats, su pilna gramatika ir plačiu žodynu. Jomis jis netgi kūrė poemas.

6. Savo sukurtas kalbas J.R.R.Tolkienas netgi laikė „Žiedų valdovo“ pagrindu. Jis pats sakė, kad sukūrė pasaulį ir istoriją tam, kad galėtų pritaikyti savo sukurtas kalbas, o ne atvirkščiai.

7. „Žiedų valdovas“ sulaukė nepaprastos sėkmės: šios knygos versijų įvairiomis kalbomis pasaulyje parduota apie 150 milijonų kopijų.

8. Vienintelis XX a. autorius, kurio knygų parduota daugiau negu J.R.R.Tolkieno, buvo Kinijos komunistų lyderis Mao Dzedunas. O tai, kad jo knygas skaityti Kinijoje buvo privaloma, be abejo, prisidėjo prie tokio populiarumo.

9. „Žiedų valdovas“ JAV tapo viena mylimiausių hipių ir kontrkultūros judėjimo atstovų knygų. Studentai, menininkai, roko žvaigždės, dailininkai ir taip toliau skaitė šias knygas ir žavėjosi jų atmosfera, pacifizmu bei „mažo žmogaus“ išaukštinimu. Šūkius „Frodas gyvas“ („Frodo Lives“) ir „Gendalfą į prezidentus“ („Gandalf for President“) buvo galima išvysti užrašytus ant tūkstančių sienų.

Wikimedia Commons nuotr./„Frodas gyvas“ grafitis
Wikimedia Commons nuotr./„Frodas gyvas“ grafitis

10. Knyga susižavėjo ir feministės. Joms įkvėpimu tapo Eovyna – mergina, nepaklususi brolio ir tėvo reikalavimams likti namuose bei pakilusi į kovą ir tapusi karžyge.

11. 1970 m. roko grupės „Led Zeppelin“, „Black Sabbath“ ir „Genesis“ įrašė dainas „Žiedų valdovo“ tematika. Pavyzdžiui, trečiajame „Led Zeppelin“ dainos „Ramble On“ posme Robertas Plantas dainuoja: „Tamsiausiose Mordoro gelmėse / Aš sutikau žavią merginą / Bet Golumas prislinko iš tamsos...“

12. Kitos amerikiečių roko grupės „T-Rex“ vokalistas Stephenas Porteris, įkvėptas „Žiedų valdovo“ personažo, pasikeitė vardą į Steve Peregrine Took.

14. 1961 m. J.R.R.Tolkienas už „Žiedų valdovą“ buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai. Nominacija buvo atmesta – Nobelio premiją teikianti komisija pareiškė, kad ši knyga „jokiu būdu negali lygintis su aukščiausio lygio kūriniais“.

15. Danijos karalienė Margrethe II buvo ypatinga „Žiedų valdovo“ gerbėja. Ji nupiešė knygai iliustracijas ir jas atsiuntė pačiam J.R.R.Tolkienui. Rašytojui jos patiko, ir galiausiai jos piešiniai netgi buvo panaudoti daniškame „Žiedų valdovo“ leidime.

16. J.R.R.Tolkienas kartą iš gerbėjo gavo dovaną – taurę, ant kurios šono Mordoro kalba buvo išgraviruotas tas pats tekstas, kaip ir ant Saurono žiedo knygoje. Kadangi užrašas buvo blogio jėgų vartojama kalba, J.R.R.Tolkienas iš taurės niekada negėrė. Vietoje to ją naudojo kaip peleninę.

17. Orkai – pagrindinė „blogiečių“ rasė „Žiedų valdove“ – yra J.R.R.Tolkieno kūrinys. Nors, pavyzdžiui, elfai arba nykštukai mitologijoje egzistavo ir anksčiau, orkų iki „Žiedų valdovo“ nebuvo. Tačiau nuo knygos parašymo jie įsitvirtino populiariojoje kultūroje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Elijah Woodas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Elijah Woodas

18. Visi kalnai Saturno palydove Titane yra astronomų pavadinti pagal „Žiedų valdovo“ vietoves. Todėl ten galima rasti Lemties kalną arba Ereboro kalną.

19. Jei turite „Žiedų valdovo“ knygą su originaliu autoriaus autografu – esate laimingas žmogus. J.R.R.Tolkienui nepatiko pasirašinėti knygų ir netgi „Žiedų valdovui“ išpopuliarėjus jis to daryti nemėgo. Tai reiškia, kad pirmieji jo knygų leidimai su originaliais parašais dabar gali kainuoti ir dešimtis tūkstančių eurų.

20. Egzistuoja specialūs interneto puslapiai, tokie kaip www.elvish.org ir Ardalambion, skirti būtent susidomėjusiems Tolkieno sukurtomis kalbomis ir norintiems jas išmokti.

21. J.R.R.Tolkienas yra sakęs, kad kiekviename gerame pasakojime kažkas turi likti nepaaiškinta. Būtent todėl „Žiedų valdove“ atsirado Tomas Bombadilas – ypatingai galingas ir paslaptingas veikėjas, kurio kilmė, priešistorė ir motyvai perskaičius knygą lieka neaiškūs. Atsakymo, kas yra Tomas Bombadilas, J.R.R.Tolkienas nepateikė sąmoningai.

22. Savo laiškuose J.R.R.Tolkienas yra užsiminęs, kad „Žiedų valdovo“ veiksmas vyksta mūsų pasaulyje, bet įsivaizduotu laiku. Jis užsimena, jo manymu, mes dabar gyvename šeštajame ar septintajame amžiuje.

Faktai apie kitas J.R.R.Tolkieno knygas

23. Pirmosios išleistos J.R.R.Tolkieno knygos – „Hobito“ – idėja rašytojui kilo atsitiktinai. Taisant studentų egzaminus, J.R.R.Tolkieną netikėtai apėmė įkvėpimas ir jis ant tuščio popieriaus lapo užrašė: „Giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas“. Taip ir prasidėjo istorija. Šis sakinys išliko pirmuoju sakiniu ir baigtoje knygoje.

123rf.com nuotr./Hobitonas Naujojoje Zelandijoje
123rf.com nuotr./Hobitonas Naujojoje Zelandijoje

24. Kai J.R.R.Tolkienas pasiūlė „Hobito“ rankraštį Londono leidyklai „George Allen & Unwin“, vienas jos darbuotojų parsinešė jį ir davė skaityti devynmečiam sūnui. Berniuką knyga sužavėjo ir tai leidyklą įtikino, kad ją išleisti verta.

25. Jau minėtas „Silmarilionas“ dienos šviesą galiausiai išvydo, bet po rašytojo mirties. „Silmarilioną“, kuriame kalbama apie įvykius iki „Žiedų valdovo“, susisteminęs J.R.R.Tolkieno užrašus 1973 m. išleido jo sūnus Christopheris Tolkienas.

26. Vėliau C.Tolkienas suredagavęs išleido dar keliolika knygų apie Viduržemę, paremtų tėvo rankraščiais, pastabomis paraštėse, laiškais ir panašiai. Tiesa, tai jau ne vientisi pasakojimai, bet atskirų istorijų – tiek jau publikuotų, tiek dar neskelbtų – eskizai, nuotrupos, taip pat paties C.Tolkieno komentarai.

27. Viduržemė, kokia vaizduojama „Žiedų valdove“ – tik maža jo pasaulio dalis. Tik vienas iš Ardos (Žemės atitikmuo Tolkieno kūryboje) žemynų. Apie Žemės sukūrimą ir jo pasaulio istoriją plačiau kalba „Silmarilionas“. Iš jo matyti, kad „Žiedų valdovo“ įvykiai – tik ne tokia ir reikšminga dalis Ardos istorijoje

28. J.R.R.Tolkienas buvo pradėjęs rašyti „Žiedų valdovo“ tęsinį. Tęsinys vadinosi „Naujasis šešėlis“, o jo veiksmas turėjo vykti maždaug 100 metų po „Žiedų valdove“ aprašomų įvykių pabaigos. Pagal rašytojo sumanymą, tęsinys turėjo būti apie Gondore atgimstančius tamsos kultus ir kovą su jais.

29. Visgi J.R.R.Tolkienas tęsinio minties greitai atsisakė, parašęs tik kiek daugiau negu dešimt puslapių. Jo teigimu, jis suprato, kad tęsinys neapims tiek, kiek originalas, ir kad jo rašyti neverta.

30. Be to, J.R.R.Tolkienas buvo pradėjęs rašyti knygą „Prarastas kelias“, kuri per sapnus ir keliones laiku būtų sujungusi „Žiedų valdovo“ įvykius su dabarties laikais. Tačiau ji taip pat nebuvo baigta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Filmo „Karaliaus sugrįžimas“ personažas burtininkas Gendalfas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Filmo „Karaliaus sugrįžimas“ personažas burtininkas Gendalfas

31. O rusas Kirilas Jeskovas yra parašęs „Žiedų valdovo“ tęsinį „Paskutinis žiedo nešėjas“, kuris Rusijoje tapo labai populiariu. Ši knyga parašyta iš „blogio jėgų“ perspektyvos. Sauronas vaizduojamas kaip nesuprastas ir taiką nešęs valdovas, orkai vaizduojami kaip teigiami personažai, o elfai – kaip žiaurūs kariai, kurie po Saurono žlugimo persekioja dar likusius orkus ir juos brutaliai naikina.

Faktai apie filmus

32. J.R.R.Tolkienas pardavė teises į „Žiedų valdovo“ ekranizavimą dar būdamas gyvas, tačiau jis nemanė, kad pagal jo knygas būtų galima sukurti populiarius filmus. Jo sūnus C.Tolkienas yra išreiškęs nepasitenkinimą P.Jacksono filmų trilogija – jis teigė, kad juose didžiausias dėmesys skiriamas veiksmui, o gelmės nebelieka.

33. 1978 m. pasirodė pirmoji „Žiedų valdovo“ ekranizacija – animacinis filmas, kurį režisavo Ralphas Bakshi. Visgi filmas, apėmęs kiek daugiau negu vieną iš trijų „Žiedų valdovo“ dalių, nebuvo ypač gerai įvertintas ir tęsinio nesulaukė.

34. „Karaliaus sugrįžimas“ – trečiasis Peterio Jacksono „Žiedų valdovo“ trilogijos filmas – buvo nominuotas 11-ai „Oskarų“ ir laimėjo juos visus. Pagal gautų „Oskarų“ skaičių tai iki šiol yra vienas sėkmingiausių filmų.

35. Sarumaną vaidinęs aktorius Christopheris Lee – vienintelis iš Peterio Jacksono „Žiedų valdovo“ ekranizacijos kūrybinės grupės, kuris asmeniškai bendravo su J.R.R.Tolkienu. Rašytoją C.Lee susitiko XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje Oksforde. Tuo metu jis jau buvo didelis knygos gerbėjas ir pamatęs autorių taip susijaudino, kad negalėjo ištarti nė žodžio.

36. Vieni pirmųjų ekranizuoti „Žiedų valdovą“ norėjo garsieji „The Beatles“. Jie kreipėsi į režisierių Stenley Kubricką, prašydami, kad jis būtų režisierius. George'as Harrisonas turėjo vaidinti Gendalfą, Paulas McCartney – Frodą, Ringo Staras – Semą, o Johnas Lennonas – Golumą. Tačiau J.RR.Tolkienas leidimo tokiai ekranizacijai nedavė.

37. J.R.R.Tolkienas labai nemėgo Walto Disney'aus kino studijos kuriamų filmų. Taip nemėgo, kad viena jo sąlygų parduodant teises į „Žiedų valdovo“ ekranizavimą buvo, kad W.Disney'aus studija kiek įmanoma ilgiau jokia forma neprisidėtų prie filmų kūrimo. „Visiems Disney'aus studijos darbams aš jaučiu nuoširdžią neapykantą“, – rašė J.R.R.Tolkienas.

38. Gendalfo pirmajame filme ištarta frazė „Tu nepraeisi!“ („You shall not pass“), tapusi viena žymiausių filmo eilučių, knygoje skambėjo kitaip. Knygoje Gendalfas sakė „Tu negali praeiti!“ („You can not pass!“), bet Gendalfą vaidinęs aktorius Ianas Mckellenas ją prisiminė ne visiškai tiksliai. Vėliau I.Mckellenas prisipažino iki šiol apgailestaujantis dėl savo klaidos.

39. Rusai dar sovietmečiu buvo sukūrę savo „Hobito“ versiją. Tai buvo mažo biudžeto vaikams skirtas filmas, 1984 m. pasirodęs per Leningrado televizijos kanalą. Jį galite išvysti žemiau.

VIDEO: Сказочное путешествие мистера Бильбо Беггинса Хоббита

Faktai apie patį J.R.R.Tolkieną

40. J.R.R.Tolkienas 1925–1959 m. buvo Oksfordo universiteto profesorius, specializavosi lingvistikoje ir senojoje anglų bei skandinavų literatūroje. Pasižymėjo ypatingu darbštumu – šalia visos kitos veiklos, kasmet jis skaitydavo tarp 70 ir 136 paskaitų.

41. Rašytojas mokėjo labai daug kalbų. Dar vaikystėje, be anglų kalbos, jis išmoko lotynų, prancūzų ir vokiečių kalbas, o vėliau išmoko graikų, senąją anglų, senąją skandinavų, gotų, valų, senąją valų, suomių, ispanų ir italų kalbas. Dar maždaug aštuonias kalbas jis šiek tiek suprato.

42. Rašytojas visą gyvenimą save pirmiausia laikė mokslo žmogumi ir tik tada rašytoju – knygų rašymas J.R.R.Tolkienui buvo tik laisvalaikio veikla. Ir „Hobitas“, ir „Žiedų valdovas“ buvo jo bandymai sukurti šiuolaikinį mitą, ir tokios knygų sėkmės jis nesitikėjo.

43. Rašytojas skyrė daug laiko kritikuodamas savo kūrinių adaptacijas, kurios, jo manymu, neperteikė kūrinių epiškumo ir kilnaus tikslo. Tarsi to būtų negana, J.R.R.Tolkienas skeptiškai žiūrėjo ir į daug savo gerbėjų. Jis manė, kad daugelis jų į jo kūrybą žiūri paviršutiniškai ir negali išties ja mėgautis.

44. Savo didžiausiu pasiekimu J.R.R.Tolkienas laikė ne fantastinius kūrinius, o mokslinius darbus. Dalis jo darbų, pavyzdžiui, 1936 m. išleista epinės poemos „Beovulfas“ analizė, įėjo į anglų literatūros istoriją ir netgi pakeitė tarp mokslininkų vyravusį požiūrį į tam tikrus senosios anglų literatūros aspektus.

45. Oksforde J.R.R.Tolkienas priklausė rašytojų klubui, kuris save vadino „inklingais“. Tolkienas, Christopheris S.Lewisas, Charlesas Williamsas ir Owenas Barfieldas kiekvieną antradienį susitikdavo aludėje, kuri vadinosi „Erelis ir vaikas“. Jie vieni kitiems skaitė savo knygų ištraukas bei diskutavo apie literatūrą.

Wikimedia Commons nuotr./Aludė „Erelis ir vaikas“, kur rinkosi Tolkienas su draugais
Wikimedia Commons nuotr./Aludė „Erelis ir vaikas“, kur rinkosi Tolkienas su draugais

46. J.R.R.Tolkieno tėvai mirė anksti. Jo mama, mirusi, kai jam buvo 12 metų, testamente nurodė, kad jį ir jo brolius turi išauginti katalikų kunigas. Ji bijojo, kad antraip užaugę jos sūnūs taps protestantais.

47. Motinos baimė neišsipildė – J.R.R.Tolkienas visą gyvenimą buvo karštai tikintis katalikas. Religinių poteksčių galima rasti ir jo knygose. Tačiau pats J.R.R.Tolkienas netikėjo tiesioginiu pamokslavimu ir savo knygose atvirai kalbėti apie religiją ar daryti tiesiogines paraleles su realiu pasauliu vengė.

48. J.R.R.Tolkienas netgi įtikino C.S.Lewisą, „Narnijos kronikų“ autorių, atsiversti į krikščionybę. Tačiau vėliau jų santykiai atšalo – J.R.R.Tolkienui nepatiko, kad C.S.Lewisas susitikinėja su išsiskyrusia amerikiete, ir Tolkienas ėmė įtarti, kad C.S.Lewisas apleido religiją. Po C.S.Lewiso mirties J.R.R.Tolkienas parašė laišką dukrai, kuriame apgailestavo dėl savo elgesio.

49. J.R.R.Tolkieno meilės istorija – išskirtinė. Būdamas 16 metų, jis įsimylėjo trejais metais vyresnę Edithą Bratt. Jo globėjas, kuris, kaip minėta, buvo katalikų kunigas, pasipiktino faktu, kad J.R.Tolkienas susitikinėja su protestante, ir uždraudė J.R.R.Tolkienui bendrauti su Editha, kol jam sueis 21 metai.

50. Penkeriems metams nutraukęs ryšius su Editha, J.R.R.Tolkienas jos nepamiršo. Po savo 21-ojo gimtadienio jis vėl su ja susitiko. Ji dėl J.R.R.Tolkieno nutraukė sužadėtuves su kitu vyru ir atsivertė į katalikybę. Pora susituokė ir kartu gyveno iki mirties.

51. I pasaulinio karo metais J.R.R.Tolkienas tarnavo britų kariuomenėje leitenantu. Jis kovėsi Somos mūšyje. Vėliau rašytojo giminės teigė, kad siaubas, kurį jis patyrė kare, tapo įkvėpimu Mordoro scenoms knygoje „Žiedų valdovas“.

52. Vėliau J.R.R.Tolkienas ir pats rašė, kad kare žuvo daug jo draugų. Tai leido jam suprasti, kaip jaučiasi didžiules netektis patiriantys žmonės, kas atsispindi ir jo kūryboje.

53. Sužeistas kare J.R.R.Tolkienas buvo ir pats. Tada ir pradėjo rašyti. 1917 m., leisdamas laiką karo ligoninėje, jis pradėjo pirmuosius savo apsakymus, kurių detalės vėliau išsivystė į „Silmarilioną“ ir kurie jau po rašytojo mirties buvo išleisti knygoje „Viduržemio istorija: prarastosios sakmės“.

54. J.R.R.Tolkienas kartais demonstravo neįprastą humoro jausmą. Sykį jis, eidamas į Naujųjų metų vakarėlį, persirengė baltuoju lokiu – persidažė veidą baltai, o ant pečių apsisiautė kilimėlį iš avies kailio.

55. Kitą kartą jis juokais persirengė anglosaksų kariu ir išgąsdino kaimyną, apsimesdamas, kad šį puola. Be to, kartais neatidiems prekeiviams jis kartu su smulkiomis monetomis stengdavosi įbrukti ir dirbtinius dantis. „Mano humoro jausmas labai paprastas, ir jis net labai mane mylinčius kritikus kartais vargina“, – yra rašęs jis.

56. J.R.R.Tolkieno kilmė – vokiška. Jo šeima XIX a. imigravo į Angliją iš Vokietijos, o pavardė „Tolkienas“ kilo iš vokiško žodžio „tollkuhn“, kuris reiškė „mėgstantis rizikuoti“.

57. J.R.R.Tolkienas labai nemėgo nacizmo. 1938 m. į J.R.R.Tolkieną kreipėsi norintys versti „Hobitą“ leidėjai Vokietijoje su pasiteiravimu, ar jis arijų kilmės. Klausimą rašytoją papiktino. „Jei tokie įžūlūs pasiteiravimai taps norma sprendžiant su literatūra susijusius klausimus, greitai ateis laikas, kai vokiškas vardas nebekels pasididžiavimo“, – atrašė jis.

58. Atsakydamas į iš Vokietijos gautą laišką J.R.R.Tolkienas taip pat rašė: „Jeigu jus domina, ar aš esu žydiškos kilmės, aš galiu atsakyti tik tiek, kad man labai gaila, jog, kiek man žinoma, tarp mano protėvių šios didžios tautos atstovų nėra.“

59. J.R.R.Tolkienas II pasaulinio karo metais sūnui rašytame laiške pavadino A.Hitlerį „bjauriu mažu neišmanėliu“ ir teigė, kad jaučia tokį pyktį A.Hitleriui, kad tikriausiai būtų geresnis kareivis negu jaunystėje. Rašytoją pykdė, kad senovės germanų mitus, prie kurių jis tiek dirbo, A.Hitleris iškreipė ir panaudojo savo tikslams.

60. J.R.R.Tolkienas ir jo žmona Editha yra palaidoti Oksforde. Ant jo kapo yra išgraviruotas vardas „Berenas“, o ant žmonos – „Lusjiena“. Tai nuoroda į „Legendą apie Bereną ir Lusjieną“, pasakojančią apie žmonių karžygio ir elfės meilę. Ji buvo išspausdinta „Silmarilione“.

J.R.R.Tolkieno ir jo žmonos Edith kapas
J.R.R.Tolkieno ir jo žmonos Edith kapas

Tolkienas ir Lietuva

61. Pirmoji „Žiedų valdovo“ dalis „Žiedo brolija“ lietuviškai pasirodė 1994 m. Į lietuvių kalbą „Žiedų valdovą“ pirmasis išvertė Andrius Tapinas – tas pats A.Tapinas, kuris dabar yra žymus žurnalistas. Jį sužavėjusią knygą versti A.Tapinas pradėjo dar paauglystėje.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Andrius Tapinas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Andrius Tapinas

62. Tačiau „Hobitas“ lietuviškai išleistas buvo dar seniau – dar sovietiniais laikais. Šią knygą 1985 m. išvertė Bronė Balčienė. Knyga pasižymėjo ir išskirtinėmis iliustracijomis.

63. Lietuviškajame „Hobite“ žodis „orkas“, apibūdinantis jau minėtą „blogiukų“ rasę, išverstas kaip „bangžuvė“. Greičiausiai, kadangi šis žodis knygoje sutinkamas tik vieną kartą, vertėja neapsižiūrėjo ir pagalvojo kad orkai yra orkos – plėšrieji delfinai, sutinkami realiame pasaulyje.

64. „Žiedų valdovo“ pirmosios dalies eilėraščius į lietuvių kalbą vertė garsus poetas Jonas Strielkūnas. Todėl eilėraščiai ir lietuviškai skamba sklandžiai ir dainingai, nors kartais nuo originalios prasmės jų tekstas ir nukrypsta.

65. 2008 m. į lietuvių kalbą išversti „Hurino vaikai“ (C.Tolkieno išleista knyga, paremta jo tėvo užrašais), o 2009 m. – „Silmarilionas“. Pastarąsias dvi knygas išvertė Leonas Judelevičius. 2010-aisiais išleistos ir „Nepaprastos karalystės pasakos“, kurias vertė Vilma Rinkevičiūtė.

Johno Ronaldo Ruelio Tolkieno kūrybos gerbėjų – tolkinistų – bendruomenė egzistuoja ir Lietuvoje. Jos puslapį, kuriame pateikiama tiek daugiau informacijos apie Tolkieno kūrybą, tiek apie Tolkieno draugijos Lietuvoje veiklą, galite rasti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"