Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 18, 17:09

Nuo Napoleono iki Balzaco: 13 istorinių asmenybių, kurios lankėsi Lietuvoje

Nors Lietuva ne visada būdavo istorinių įvykių sūkuryje, čia bent trumpai apsilankę buvo daug istorinių asmenybių – tiek esamų ar būsimų politinių lyderių, tiek literatūros pasaulio žvaigždžių.
Šiltas antradienis Vilniuje Tik prenumeratoriams
Šiltas antradienis Vilniuje / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Portalas 15min kviečia susipažinti su 13 istorinių asmenybių, kurios kada nors lankėsi Lietuvoje (omenyje turima dabartinė Lietuvos teritorija). Dauguma jų čia praleido tik kelias dienas arba valandas, tačiau spėjo palikti bent jau tam tikrą indėlį.

Napoleonas

Napoleonas, tuomet Prancūzijos imperatorius, Lietuvoje lankėsi 1812 m., žygiuodamas į Rusiją su savo neregėto dydžio kariuomene.

Į Lietuvą Napoleonas atvyko 1812 m. birželį. Pagrindinė jo kariuomenės dalis per Nemuną persikėlė netoli Kauno specialiai tam suręstais trimis pontoniniais tiltais, o Napoleonas stebėjo šį procesą.

Wikimedia Commons pav./Napoleonas Bonapartas
Wikimedia Commons pav./Napoleonas Bonapartas

Napoleonas tikėjosi, kad rusus pavyks sutriuškinti jau Lietuvoje, tačiau Rusijos kariuomenė traukėsi nestodama į mūšį ir Lietuvą prancūzai užėmė be mūšio.

Į Vilnių Napoleonas įžengė birželio 28 d., įjodamas pro Aušros vartus, ir čia praleido 19 dienų. Anot amžininkų, mieste kilo sujudimas – daug vilniečių norėjo pamatyti karvedį ir jo nenugalimąją armiją.

Per visą Vilniuje praleistą laikotarpį Napoleonas kasdien raitas išjodavo į miestą inspektuoti karinių dalinių, duoti nurodymų. Mieste buvo skleidžiamas mitas apie Napoleoną kaip išvaduotoją.

Visgi, skirtingai negu tikėjosi LDK bajorai, senosios ATR būdamas Vilniuje Napoleonas neatkūrė, vietoje to paskelbė laikinąją valdžią – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės komisiją.

Jos pagrindinis tikslas buvo aprūpinti prancūzų armiją pašarais, maistu, pinigais, arkliais ir t. t. Išvydę prancūzų armijos plėšikavimus, daug vietinių nusivylė ir prancūzais, ir Napoleonu.

Vilnių Napoleonas paliko liepos 16 d., išžygiavęs link Švenčionių, o vėliau link Vitebsko, dabartinės Baltarusijos kryptimi.

Prancūzijos invazija į Rusiją nepavyko ir antrą kartą Lietuvą Napoleonas pasiekė tų pačių metų gruodžio 6 d., traukdamasis. Šį kartą čia jis neužsibuvo – trumpai apsistojęs Kaune, skubiai paliko Lietuvą, skubėdamas į Paryžių formuoti naują armiją.

Stendhalis

Kartu su Napoleonu žygyje į Rusiją dalyvavo ir kiti garsūs prancūzai, vienas jų – rašytojas Stendhalis (tikrasis vardas Henry Beyle).

Wikimedia Commons pav./Stendhalis 1840 m.
Wikimedia Commons pav./Stendhalis 1840 m.

Tiksli vieta, kur jis Vilniuje buvo apsistojęs žygio į Maskvą metu, nėra žinoma, tačiau žinoma, kad prancūzų kariuomenei traukiantis atgal į Prancūziją Stendhalis buvo apsistojęs vadinamajame Franko name, tokį vardą gavusiame dėl čia XIX a. pr. gyvenusio VU profesoriaus Josefo Franko. Jis Vilniuje buvo įsteigęs vakcinacijos institutą, kur buvo gaminama vakcina nuo raupų.

Vilniaus patirtis, matant badaujančią prancūzų kariuomenę, paveikė Stendhalio požiūrį į karą, tai atsispindėjo ir jo romane „Parmos vienuolynas“.

Ant pastato, kur buvo apsistojęs Stendhalis sienos, jo garbei yra atidengta atminimo lenta prancūzų ir lietuvių kalbomis. Dabar pastate yra įsikūręs Prancūzų institutas ir Prancūzijos ambasada.

Adolfas Hitleris

Adolfas Hitleris į Lietuvą buvo užsukęs 1939 m. kovo 23 d. Jis lankėsi Klaipėdos krašte, ką tik prijungtame prie nacistinės Vokietijos.

JAV memorialinio Holokausto muziejaus nuotr. /Adolfas Hitleris Klaipėdoje
JAV memorialinio Holokausto muziejaus nuotr. /Adolfas Hitleris Klaipėdoje

1939 m. kovo 20 d. Vokietija pateikė ultimatumą Lietuvai, reikalaudama tuojau pat prie Rytų Prūsijos prijungti Klaipėdos kraštą, antraip grasindama karine jėga.

Kovo 22 d. Lietuva ultimatumą priėmė ir į šalį tuojau pat įžengė vermachto daliniai, kovo 23 d. kariniu laivu į Klaipėdą atplaukė ir pats A.Hitleris.

Uoste jo laukė vietiniai nacių vadai. A.Hitleris, lydimas Heinricho Himmlerio, iš uosto atvažiavo į Teatro aikštę, kur pasakė trumpą kalbą

A.Hitlerį Klaipėdoje pasitiko džiūgaujanti minia. Dabar tai skamba neįtikėtinai ir netgi kraupiai, tačiau daug klaipėdiečių atvykusį A.Hitlerį išties priėmė kaip išgelbėtoją ir sutiko su džiaugsmu.

Ne visi jie buvo idėjiniai naciai: didelė dalis Klaipėdos krašto vokiečių tiesiog nebuvo patenkinti Lietuvos bandymais sulietuvinti kraštą ir tikėjosi, kad kraštui tapus Vokietijos dalimi jis gyvuos geriau. Jie nesuvokė A.Hitlerio Vokietijos keliamos grėsmės.

Pasakęs kalbą, A.Hitleris išvyko atgal į uostą ir tos pačios dienos vakare grįžo į Vokietiją.

Vladimiras Leninas

Vladimiras Leninas Vilniuje lankėsi 1895 m. rugsėjo 19 d. Tuomet jis iš Varšuvos traukiniu vyko į Sankt Peterburgą ir keletui valandų buvo išlipęs Vilniuje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie "Ar Žinai?"