Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Priešlėktuvinė sistema „Stinger“: kaip veikia ir kodėl tokia naudinga?

Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir Vakarų pasauliui pradėjus Ukrainai tiekti ginklus, vienu svarbiausių tapo priešlėktuvinės raketos „Stinger“. Kaip veikia šis ginklas ir kodėl jis toks efektyvus?
Stinger šūvis
Stinger šūvis / KAM archyvo nuotr.

„Stinger“ raketos yra skirtos sausumos kariuomenei kovoti su žemai skrendančiais lėktuvais ir sraigtasparniais.

„Stinger“ yra artimojo nuotolio „iššoviau-pamiršau“ tipo raketa, galinti sunaikinti taikinį 5 km atstumu ir 3,5 km aukštyje. Paprasčiau pasakius, jei taikinys yra lėktuvas, kuris nuo žemės matyti kaip figūra, o ne kaip taškas, greičiausiai „Stinger“ raketa gali į jį pataikyti. Jos yra itin tikslios.

„Stinger“ paskirtis yra apginti kovos teritorijas, svarbius objektus nuo antpuolių iš oro, naikinti žemai skrendančius sraigtasparnius, transporto lėktuvus ir naikintuvus.

Žiūrint iš ant žemės esančių karių perspektyvos, žemai skrendantys priešo orlaiviai gali sukelti įvairiausių problemų – bombarduoti, atakuoti kulkosvaidžių ugnimi, atlikti žvalgybines užduotis, transportuoti priešo karius. Orlaivių numušimas yra būdas pašalinti šias grėsmes.

„Stinger“ raketiniai kompleksai pradėti gaminti 1977 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Dabar šią ginkluotę yra įsigijusios apie 20 Vakarų šalių, tai masiškiausiai gaminamas ir naudojamas šios klasės ginklas NATO kariuomenėse.

VIDEO: „Mototurizmo ralis“: kaip veikia oro gynybos sistema „Stinger“

Šios sistemos veiksmingumas buvo įrodytas dar aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai pasipriešinimo judėjimo Afganistane nariai, naudodami amerikiečių suteiktas „Stinger“ raketas, numušinėjo sovietinius sraigtasparnius.

Dalis ekspertų mano, kad „Stinger“ buvo svarbus veiksnys, lėmęs galutinį sovietų pralaimėjimą.

„Stinger“ veiksmingumą lemia kelios priežastys. Viena – „Stinger“ paleidimo sistemos yra labai mobilios.

KAM nuotr./Oro gynybos sistemos „Stinger“ bandymas
KAM nuotr./Oro gynybos sistemos „Stinger“ bandymas

Jos gali būti montuojamos ant antžeminių transporto priemonių (taip raketas naudoja Lietuvos kariuomenė), gali būti ir paleistos kario, paleidiklį laikančio tiesiog ant peties.

Šiuo atveju kareivis turi tiesiog nusitaikyti į taikinį. Kai paleidiklis užfiksuoja taikinį, jis sukelia specifinį garsą. Tada kareivis paleidžia raketą ir ji ima skristi į taikinį maždaug 2400 km/val. greičiu. Kitaip tariant, raketos greitis yra maždaug dvigubai didesnis negu garso greitis.

„Stinger“ raketa sveria apie 10 kg, paleidimo įrenginys su raketa – apie 15 kg. „Stinger“ raketą gali paleisti vienas žmogus.

Šios raketos yra labai tikslios. Jose esantis infraraudonųjų spindulių ieškiklis fiksuoja taikinio skleidžiamą šilumą. Jos gali pataikyti į beveik bet kokį taikinį, skrendantį žemesniame negu 11 tūkst. pėdų (maždaug 3 350 m) aukštyje.

„Stinger“ infraraudonųjų spindulių ieškiklis vadinamas pasyviuoju, nes, skirtingai nei radarais valdomos raketos, jis neskleidžia radijo bangų, kad „pamatytų“ takinį.

Dar viena „Stinger“ patikimumo priežastis – tai „iššoviau-pamiršau“ tipo raketa. Tai reiškia, kad paleidus raketą toliau ji skrenda ir taikinį susiranda pati, jokių šaulio veiksmų nebereikia. Tad šaulys gali pasislėpti, persikelti į kitą poziciją, taikytis į naują taikinį.

Leitenanto Gintauto Radvilavičiaus/KAM nuotr./„Stinger“ šūvis
Leitenanto Gintauto Radvilavičiaus/KAM nuotr./„Stinger“ šūvis

Lietuva „Stinger“ įsigijimo projektą pradėjo vykdyti 2002 m. Pagal sutartį raketų paleidikliai, radarai ir taktiniai operaciniai centrai Lietuvos kariuomenei buvo pristatyti 2007 m. vasarą.

Lietuva įsigijo patobulintos modifikacijos sistemas „Stinger“, kurias sudaro ne tik raketų paleidikliai, bet ir radaras bei taktinis valdymo centras.

Šios sistemos turi modernesnius, didesnės atminties kompiuterinius procesorius. Lietuvos įsigytos šio tipo raketų sistemos yra ne kareivių nešiojamos ant pečių, bet sumontuotos ant „HMMWV“ tipo transporto priemonių.

Visą Lietuvos naudojamą patobulintos modifikacijos priešlėktuvinės gynybos raketinį kompleksą „Stinger“ sudaro daugkartinio naudojimo raketų paleidiklis, radaras AN/MPQ „Sentinel“ ir taktinis valdymo centras.

Sistema veikia taip: radarui aptikus priešo orlaivį, duomenys iš radaro yra siunčiami į taktinį operacijų centrą. Taktinio centro vadas duoda komandą raketų paleidiklio vadui naikinti užfiksuotą orlaivį.

Oro gynybos sistema Stinger
Oro gynybos sistema Stinger

Tuomet operatorius nukreipia „Stinger“ raketų paleidimo sistemą į taikinį ir iššauta raketa jį sunaikina.

„Stinger“ komplekse esantis radaras fiksuoja orlaivius 75 km atstumu. Radaras pateikia informaciją apie orlaivio tipą (lėktuvas ar sraigtasparnis), jo skridimo greitį, kryptį, aukštį, nuotolį, taip pat duomenis apie elektroninius trukdžius.

Radare yra sumontuota ir identifikavimo sistema „savas-svetimas“, padedanti atskirti priešo orlaivius.

KAM archyvo nuotr./Šaudymai STINGER sistema nuo Lietuvos KJP laivo
KAM archyvo nuotr./Šaudymai STINGER sistema nuo Lietuvos KJP laivo

2022 m. pradžioje, pritarus JAV vyriausybei, Lietuva savo turimomis raketomis „Stinger“ aprūpino Ukrainos kariuomenę. „Stinger“ raketų ukrainiečiams suteikė ir kitos NATO šalys.

„Stinger“ raketų techniniai duomenys

  • Ilgis: 1,5 metro
  • Skersmuo: 7 cm
  • Svoris: 10 kg
  • Svoris su paleidimo įrenginiu: 15,2 kg
  • Kovinės galvutės svoris: 3 kg
  • Greitis: skrydžio metu – viršgarsinis, 2400 km/h(garso greitis yra apie 1220 km/h)
  • Aukštis, kurį gali pasiekti raketa: apie 3 km
  • Šaudymo nuotolis: 4-8 km

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius