Apie Baltijos kelią sužinojau iš savo vyro Kęstučio Naudžiaus, Sąjūdžio aktyvisto, kuris kartu su Arvydu Juozaičiu, Tautvydu Lydeikiu ( a. a.), Gintaru Songaila, Sauliumi Lapieniu, Angonita Rupšyte (toje pačioje vietoje dalyvavo ir Baltijos kelio 25 m. minėjime) ir kitais bendražygiais dalyvavo pasitarimuose, o vėliau Sąjūdžio žinių ir kartu su manim Steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo organizacinėje veikloje.
Su 3 mažamečiais sūnumis išvykome iš Vilniaus matydami gausybę žmonių ir automobilių ir 44 km, kartu su mano tėvais Aldona ir Vincu Narušiais ir draugais Edita ir Vytu Pašukoniais, sujaudinti matomų vaizdų, laimingų žmonių tranzistorių apsuptyje, vieningai susikabinome rankomis Širvintų rajone ties posūkiu į Musninkus.
Nustebino tokia žmonių gausa, geranoriškumas, drėkstančios vyresniųjų akys, pakili nuotaika, gėlės iš lėktuvo, pagarba ir susiklausymas, kurį esu mačiusi tik per mitingus ir vėliau Sausio 13. Buvome laimingi, jautėmės drąsūs, žinojom, kad kartu su mumis ir kitos Baltijos sesės. Labai patiko dainos, ypač – „Bunda jau Baltija“. Kai noriu prisiminti Laisvės ir Vienybės bei Vilties pojūtį, prisimenu Baltijos kelią ir norą, kad Lietuva laisva klestėtų. Džiaugiuosi, kad kardeliai įgijo dar vieną simbolinę reikšmę, kad sūnūs jau su savo šeimomis ir mano 88 metų tėtis dar kartą gali pasidžiaugti šia švente.