Važiavau į Ukmergę pasiimti iš uošvių dukrytės. Iš spaudos sužinojau, kad tą dieną organizuojamas išskirtinis trijų Baltijos šalių žmonių, susikibusių už rankų, vienybės kelias. Aš norėjau dalyvauti šiame istoriniame renginyje. Man pasakė, kad viskas vyks autostradoje už Ukmergės. Žmonių buvo jūra, visų nuotaika pakili, kas su gėlėmis, kas su fotoaparatais ir daugybė vaikų. Virš galvos skrido lėktuvas ir barstė gėlių žiedus. Kai susikibome rankomis, krūtinėje kunkuliavo neapibūdinami išdidumo, stiprybės ir džiaugsmo jausmai.
Į Kauną mane su dviem dukrytėmis parvežė nepažįstami žmonės, tačiau po šio įvykio atrodė, kad pažįstami visą gyvenimą. Buvo prietema. Beveik visas kelias nuo Ukmergės iki Kauno abiejose pusėse žybsėjo degančiomis žvakelėmis, nes daug žmonių po darbų nespėjo, o ir nebuvo galima pravažiuoti dėl kamščių, todėl žmonės, kur sustojo, ten susikabino rankomis ir uždegė žvakeles. Baltijos kelias – tai trijų tautų prie Baltijos jūros vienybės ir draugystės kelias. Tai istorinė pamoka ateities kartoms, kokia galinga yra vienybė.