– Taip nebūna, – nusijuokė darželio auklėtoja, kai parodžiau savo piešinį ir papasakojau apie lėktuvą, skridusį virš kelio ir mėčiusį gėles. Baltijos kelyje su tėvais stovėjome prie Ukmergės, tuomet buvau šešerių. Vieną gėlės žiedą tąkart parsivežėme ir daug metų sudžiovintą laikėme spintoje.