Įspūdžiais apie Ameriką, mokslus ir studentų tenisą D.Šakinis pasidalijo su tinklalapio doublefault.lt bendruomene.
– Dovydai, ar jau apsipratai naujoje šalyje?
– Apsiprasti kol kas tikrai sunku. Kita kultūra. Kalba, slengas, manieros, gyvenimo būdas, net ir matavimo vienetai – viskas kitaip. Miestelis, kuriame gyvenu, visai mažas. Turbūt visą jo plotą užima koledžas. Bet kurį tašką galiu pasiekti pėstute per maždaug 20 minučių. Ką tik grįžau iš pergalingų mūsų koledžo amerikietiško futbolo komandos varžybų. Įspūdžiai – pritrenkiantys: arenoje – 15 tūkstančių žmonių, nors oficialiai miestelyje jų gyvena mažiau nei 10 tūkstančių. Visi pasipuošę tamsiai žalia koledžo spalva. Labai daug veiksmo.
– Kaip jautiesi koledže? Ar draugiški studentai?
– Šis koledžas, Amerikos mastais, nėra didelis. Ir studentų skaičius santykinai mažas, bet bendramokslių įvairovė – nereali. Visi labai draugiški, pasirengę bet kada pagelbėti. Nors kartu jaučiasi, kad vieni su kitais konkuruoja. Akademiniu požiūriu patekau į tikrai labai aukšto lygio koledžą. Amerikos aukštųjų mokyklų reitinguose Dartmoutas užima 10-ąją vietą. O vertinant tik bakalauro programas esame pirmi.
– Ką studijuoji?
– Kol kas tai, kas man įdomu. Mūsų koledže taikoma „Liberal Arts Education” studijų sistema. Tai reiškia, kad studijuojame įvairiausius dalykus, o konkrečią specialybę reikia pasirinkti tik antrų studijų metų pavasarį. Koledže yra, berods, 10 departamentų. Kiekviename iš jų aš privalėsiu pasirinkti bent vieną dalyką. Pavyzdžiui, bent vieną meno klasę ar literatūros, technologijos mokslų. Tokia pati sistema taikoma Harvarde. Manau, kad tai gerai – baigęs šią mokyklą turėsiu žinių ir patirties įvairiose srityse. Krūvis – milžiniškas. Yra 3 trimestrai per metus. Atrodo, kad nedaug, bet trimestras trunka maždaug tris savaites, per kurias reikia išmokti tiek, kiek kitur – per metus. Pavyzdžiui, dabar studijuoju matematiką.
Paskaitos neilgos – jos trunka 65 minutes, per kurias mums išdėstomos 3 temos. O tada jau tenka dirbti namuose ir koledžo bibliotekose. Po tokių krūvių laiko lieka tik teniso treniruotėms. Pirmąją savaitę miegojau gal po 5 valandas kasnakt.
– Amerikos studentai garsūs savo linksmybėmis...
– Linksmybėse nedalyvauju. Fiziškai nėra laiko, o po mokslo ir treniruočių nieko nesinori. Daugiausiai laiko kol kas leidžiu su savo teniso komandos draugais. Jau pasiilgau Lietuvos – tėvų, merginos, draugų. Laiko skirtumas gerokai apsunkina bendravimą. Laukiu žiemos atostogų – per jas tikrai grįšiu namo.
– Ar pajėgi koledžo teniso komanda? Kaip rengiatės varžyboms?
– Tokių sunkių treniruočių gyvenime iki šiol nesu turėjęs. Treneriai jauni ir labai reiklūs. Man sunku ir dėl to, kad vasarą treniravausi mažiau nei įprasta. Galbūt daug kam atrodo, kad koledžų tenisas nėra stiprus. Taip nėra – lygis čia tikrai aukštas. Stipresnių komandų žaidėjai ramiausiai žaidžia „Challenger” serijos turnyruose. Manau, kad ir Ričardui Berankiui nebūtų lengva su kai kuriais iš jų. Mūsų komanda gal kiek silpnesnė. Šiemetinis tikslas – patekti tarp 30-ies geriausių Amerikos komandų. Visi žaidėjai labai skirtingi. Galbūt aš turiu daugiausiai įvairios varžybų patirties, bet koledžo lyderius kol kas esu priverstas vytis.
– Kada prasidės teniso sezonas?
– Studentų teniso sezonas Amerikoje trunka visus metus. Rudenį – tik individualūs turnyrai, pirmasis iš jų jau šį savaitgalį „US Open” aikštynuose Niujorke! Labai laukiu šio turnyro. Tiesa, gydausi nesunkią traumelę, tad didelių vilčių šiame turnyre nepuoselėju. Kol kas man svarbiausia prie visko priprasti. Treneris sakė, kad šie metai bus labai sunkūs, todėl labai aukštų rezultatų jis iš manęs nereikalaus. Po Naujųjų metų prasidės komandiniai mačai ir jie bus žaidžiami iki birželio.
– Ar studijos JAV netrukdys tau atvykti į Lietuvos rinktinę žaisti Daviso taurės mačų?
– Kol kas nieko konkretaus negalėčiau pasakyti. Reikia sulaukti burtų, po kurių paaiškės tikslios datos ir vietos. Koledžo treneris išleistų mane į Daviso taurės mačus bet kada, tačiau problema – mokslai. Praleisti bent vieną paskaitą čia yra pražūtis, o man tektų praleisti visą savaitę. Kai viską žinosiu tiksliai, bandysiu tartis su dėstytojais. Aš labai norėčiau atstovauti Lietuvai. Manau, kad gerą sportinę formą pasiekčiau gana greitai, nes treniruočių procesas čia suderintas labai gerai, o ir treniruočių partneriai tokie, kokių Lietuvoje aš beveik niekada neturėjau. Aišku, išskyrus Ričardą Berankį.
