R.Federeris pusmetį praleido be teniso, o savo sugrįžimą vainikavo sekmadienį iškovotu „Australian Open“ titulu. Šveicaras prieš pirmenybes Melburne užėmė 17 vietą ATP pasaulio reitinge, o pirmadienį šoktelėjo į dešimtąją poziciją.
„Labai stebiuosi, kad iškovojau pergalę. Tai ko gero panaši pergalė, kaip 2003 metais Vimbldone. Žinoma, aplinkybės skiriasi, bet jausmas buvo panašus, – pasakojo R.Federeris. – Galvojau, kad galiu būti pavojingas vienam pajėgiam tenisininkui turnyre ir tuomet ko gero baigsiu savo pasirodymą.
Žinojau, kad man skaudės visą kūną ir nukris mano žaidimo lygis. Skausmą jaučiau, tačiau žaidimui tai šį kartą nepakenkė.“
Toliau „Didžiojo kirčio“ turnyrų kalendoriuje – „French Open“, tačiau net ir R.Federeris supranta, kad šiame turnyre triumfuoti būtų išties sunku. Šveicaras niekada pernelyg gerai nesijautė ant grunto dangos, kuri reikalauja labai daug fizinių jėgų.
Paryžiuje favoritais turėtų būti Andy Murray, Novakas Džokovičius, Rafaelis Nadalis bei Stanas Wawrinka.
„Ko gero Londone turiu daugiau šansų laimėti nei Paryžiuje, – samprotavo šveicaras. – Ant žolės dangos visuomet žaidžiu daugiau turnyrų, todėl tikrai manau, kad galiu triumfuoti Vimbldone.
Manau, kad neblogus šansus turiu ir Niujorke, tačiau galbūt susikoncentruokime ties turnyru, kuris vyks šiek tiek anksčiau.“
R.Federeris ketina šiek tiek atsipūsti ir pailsėti nuo varginančio turnyro Melburne. 10 pasaulio raketė į kortus sugrįš Dubajuje, o vėliau dalyvaus „Masters“ serijos čempionatuose Indian Velse bei Majamyje.
„Jaučiuosi gerai, tačiau esu labai pavargęs, – atskleidė tenisininkas. – Man labai skauda kojas bei nugarą, nes dar neatlikau jokios reabilitacijos. Taip pat teko ir šiek tiek pašokti.
Mane vis dar užplūdęs nerealus jausmas, tačiau jaučiu, kad netrukus sugrįšiu į realybę. Tikiuosi, kad man jau nieko nebeskaudės savaitės bėgyje, o tai būtų puiku.
Mano pergalę pradėjome švęsti labai vėlai, o namo grįžau tik saulei patekėjus. Melburne labai gražu saulei tekant. Naktis buvo labai ilga, bet smagi. Įdėjau labai daug sunkaus darbo, todėl galėjome sau leisti pakvailioti.“
