„Darbas su naujuoju treneriu yra visai kitoks nei buvo su Stefanu Edbergu, – apie praėjusio sezono pabaigoje įvykusius pokyčius kalbėjo šveicaras. – Su Stefanu bendravimas buvo labiau dalykinis. Jis ilgai ruošdavosi artėjančioms dvikovoms, o su Ivanu yra visai kitaip.
Jis yra žaidęs prieš daugelį dabartinių mano varžovų, todėl turi daugiau žinių bei gali geriau mane paruošti psichologiškai. Jis dar vis yra neblogas tenisininkas, o šiuo metu man to ir reikia labiausiai.
Žinau, kad nesu amžinas, – apie ateitį prakalbo maestro. – Jeigu atvirai, tai apie tai pradėjau galvoti tik prieš septynis metus, kai gimė mano dukros. Tačiau tuomet mano kūnas man siuntė teigiamus signalus, o šeima mane visuomet palaiko bei skatina rungtyniauti.
Kai mano kūnas pavargs ir nebepajėgs suspėti paskui mano protą, tai tuomet ir sustosiu. Tačiau nemanau, kad tai įvyks greitu metu. Dar vis mėgaujuosi tenisu, todėl neketinu trauktis iš šio sporto dar bent kelis metus.
Kalbant apie R.Nadalį, tai neturėjau jokių abejonių, kad jis sugrįš. Galbūt žurnalistai ir nusivylė jo pergale Monte Karle, tačiau tenisininkų tarpe daugiausiai vyravo džiaugsmas. Šis vyrukas devynis kartus laimėjo Monte Karle ir Paryžiuje bei buvo pirmąja pasaulio rakete, todėl taip greitai savo talento nepraras.
Galbūt galėjome tikėtis, kad jis po traumos atsigaus šiek tiek greičiau, tačiau manyti, kad jis taps žemesnio lygio tenisininku yra absurdas. Jis yra aukščiausios klasės žaidėjas. Ant grunto dangos jis yra geriausių pasaulio tenisininkų dvejetuke arba trejetuke.
Neatsakysiu. Tai neįmanoma, – paprašytas pasirinkti tarp olimpinių žaidynių ir „Didžiojo kirčio“ turnyro atsakė R.Federeris. – 2009-ų „Roland Garros“ titulas man suteikė daugiausiai emocijų karjeroje, nes dėl jo koviausi labai ilgai. Tačiau olimpiada vyksta tik kas keturis metus, todėl šis turnyras kitoks.
Jame atstovauji savo šaliai, susipažįsti su geriausiais viso pasaulio sportininkais. Negalėčiau pasirinkti mėgstamiausio.
Pasaulyje yra labai daug populiarių sportininkų ir ateityje jų bus dar daugiau, – apie savo milžinišką populiarumą svarstė šveicaras. – Džiaugiuosi, kad mano vardas bei veidas daugeliui žmonių asocijuojasi su pozityvumu. Tai reiškia, kad mano sunkus darbas bei pasiaukojimas šiam sportui atsipirko.“
