Noriu pakalbėti apie mūsų, tenisininkų mėgėjų, aprangą. Norim mes to ar nenorim, vis tiek tampame reklamos aukomis. Ir brukama ta reklama subtiliai, per mūsų mėgstamus žaidėjus ir mėgstamą žaidimą. Ir įbruka.
Kai kurie renkasi pagal spalvą, kai kurie pagal firmą, kiti pagal žaidėją, kiti pagal šortų platumą ar siaurumą. Kiekvienas turi savus kriterijus. Nežinau, kaip moterys, bet vyrai nemėgsta pripažinti, kad jie puošiasi. Sako, ai, šitų marškinėlių medžiaga prie kūno labia maloni, mėgstu raudoną spalvą ir pan. Arba dar labai gajus pasakymas „kuo prasčiau žaidžia, tuo gražiau rengiasi“ (jei pradėsiu žaisti su apiplyšusia apranga, žinokit, kad tapau labai kietas).
Niekad negirdėjau vyrų sakant, koks gražus dizainas ir kaip jam tinka (nebent pasako, kaip jam tinka žydra spalva). Aš jau seniai sau pripažinau, kad kiekviename vyre sėdi mažas berniukas, kuris mėgsta savo žaislus. Aš turiu savo žaisliukus: mašiną, mobilųjį, teniso raketes, teniso aprangą, šautuvą (kartais dar pamedžioju, kai turiu laiko). Pripažinau ir daug lengviau pasidarė.
Vėl nusipirkau naujus marškinėlius – absoliučiai neracionalu, nes turiu dar penkerius, bet faina. Ir raketę naują nusipirkau. Tai mano nauji žaisliukai. Juk tam ir gyvename, kad būtų faina. Dažnas, matyt, iš vyresnio žmogaus yra girdėjęs tokių pasakymų: „atvargo vargelį“, „gyvenime reikia daug vargti, kentėti“ ir panašiai. Nė velnio nesutinku. Kodėl turim vargti ir kentėti? Gyvenimas yra smagus žaidimas, ir man su savo smėlio dėžės žaislais smagu. Galų gale mums, teniso mėgėjams, žaidimas yra šventė, o į šventę juk ateinam pasipuošę. Neagituoju visų tapti teniso grigaičiais, bet turėti savo stilių ir gerai atrodyti yra faina.
