Istorija

Iš pat pradžių atrodė, kad Milano klubas yra tiesiog sukurtas didybei. 1936 m. įkurtas Milano klubas savo šalyje tuoj pat laimėjo keturis titulus iš eilės. Po trisdešimties metų prie klubo prisijungęs Bill Bradley padėjo paversti Milano klubą kontinentine jėga, kai 1966 m. klubas namie, savo sirgalių akivaizdoje, iškovojo Eurolygos titulą. Nuo 1971 m. iki 1976 m. Art Kenney, Renzo Bariviera, Giorgio Giomo ir trenerio Cesare Rubini vedamas Milano klubas savo trofėjų kolekciją papildė trimis Saportos taurėmis. 1985 m. ir 1993 m. komanda iškovojo Koračo taurę. 1985 m. Mike D'Antoni, Dino Meneghin ir Joe Barry Carroll padėjo Milano klubui nugalėti „Varese“ Koračo taurės finale, o 1993 m. Aleksandar Djordjevic, Antonello Riva ir Riccardo Pittis išvedė Milano klubą į pergalę mače prieš Romą serijoje dėl Koračo taurės titulo. Milano klubas pasiekė geriausių rezultatų su savo klasika tapusia žvaigždžių komanda: Meneghin, Bob McAdoo ir D'Antoni. Jie atvedė „Olimpia“ prie Eurolygos titulų iš eilės – 1987 m. ir 1988 m., kai klubui tuo laikotarpiu vadovavo du skirtingi vyriausieji treneriai: Dan Peterson ir Franco Casalini, ir abu kartus dėl jo kovojo su Tel Avivo „Maccabi“. 1996 m. Nando Gentile, Dejan Bodiroga ir Gregor Fucka vedamas Milano klubas iškovojo ir Italijos krepšinio lygos titulą, ir Italijos taurę. Po to sekė ilgas nesėkmių ruožas, tačiau nauja Milano „Olimpia“ era pasidėjo po to, kai mados magnatas Giorgio Armani tapo pagrindiniu komandos rėmėju. 2005 m. Milano klubas pasiekė Italijos krepšinio lygos finalą, tačiau pralaimėjo Bolonijos „Climamio“, bet vis tiek vėl iškovojo teisę žaisti Eurolygoje. 2008 m. – 2009 m. sezone Milano „Armani Jeans“, laimėjęs penkis iš šešių paskutinių reguliariojo sezono varžybų, pateko į Eurolygos „Top 16“ etapą. Komanda taip pat sugrįžo į Italijos krepšinio lygos finalą, o šį rezultatą pakartojo ir 2010 m. Klubas sugrįžo į Eurolygos „Top 16“ etapą ir 2011 m. – 2012 m., o kitus du sezonus ir toliau kopė į viršų. 2013 m. – 2014 m. Milano klubas sugrįžo į Europos krepšinio aukštumas, kai, Alphonso Ford apdovanojimo naudingiausiam žaidėjui laureato Keith Langford vedamas, Eurolygos atkrintamųjų varžybų metu jis išnaudojo namų aikštės privalumus, tačiau galiausiai nusileido būsimam čempionui Tel Avivo „Maccabi Electra“. Vis dėlto jis sukaupė jėgas namie ir parklupdė Sienos „Montepaschi“ bei pirmą kartą nuo 1996 m. iškovojo Italijos krepšinio lygos titulą. Pastarieji trys Eurolygos sezonai nebuvo tokie sėkmingi, nes kelią dažnai pastodavo traumos. 2016 m. savo šalyje Milano klubas išliko favoritas ir kovoje dėl Italijos krepšinio lygos titulo, ir dėl taurės, 2017 m. jis taip pat iškovojo taurę, o pastarąjį sezoną iškovojo ir savo 28-tą Italijos krepšinio lygos čempionato titulą. 2018-2019 m. sezoną Milano ekipa buvo kamuojama traumų. Nepaisant rezultatyviausio turnyro žaidėjo Mike'o Jameso pastangų (19,8 tšk.), Italijos komanda turnyro lentelėje liko tik dvylikta. „Olimpia“ liko be titulų ir Italijoje – pasitraukė iš taurės varžybų dar ketvirtfinalyje, o šalies pirmenybėse buvo eliminuota jau pusfinalyje. 2019-2020 m. sezoną iki nutrūkusio Eurolygos sezono „Olimpia“ su 12 pergalių ir 16 pralaimėjimų vėl buvo dvylikta.