Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 22d. 07:03

Iš pelkės brendantis R.Kurtinaitis: apie naują „Žalgirio“ stilių, antikūnus ir priekaištus Eurolygai

„Net nesiartink, nes gerų naujienų man tikrai neatnešei“, – „Chimki“ bazėje pusiau juokais, pusiau priekaištingai mojo ranka Rimas Kurtinaitis, išvydęs ateinančią gydytoją. 60-mečiui treneriui sezono startas tarsi užkeiktas. Traumos, biurokratinės priežastys ir į Maskvos srities klubo stovyklą įsisukęs koronavirusas lietuvio startą pavertė visišku pragaru. Tačiau Rimas bando išvesti savo vyrus iš šitos pelkės. Kaip visuomet aštrios jo mintys apie koronaviruso situaciją Rusijoje, nemaloniai nustebinusį Eurolygos sprendimą ir įdomų „Žalgirio“ stilių – išsamiame interviu 15min.

Kurtis turėjo milijoną priežasčių nepakelti ragelio.

Dar vakar jis su „Chimki“ kompanija 88:89 apmaudžiai nusileido Nursultano „Astana“ krepšininkams ir įsirašė jau trečią pralaimėjimą per penkerias VTB rungtynes. Ir visa tai po klaikios kelionės į Ispaniją, kur „Chimki“ skrido pralaimėti jau ketvirtą kartą Eurolygoje ir drožti likusių septynių sveikų krepšininkų.

Maža to, Eurolyga priėmė „Chimki“ būstinę nustebinusį ir papiktinusį sprendimą anuliuoti kitoms komandoms įrašytus techninius pralaimėjimus 0:20 ir perkelti tuos mačus į priekį. Pelkė ir pragaras – taip R.Kurtinaitis vėliau pavadins šiuos du pirmuosius sezono mėnesius.

Pirmas bandymas prisiskambinti, kaip ir buvo galima numanyti, nepavyko. Ne tik 15min, bet ir didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos bandė prisiskambinti Kurčiui dar rungtynių su „Žalgiriu“ savaitę. Bet treneris tyliai ramiai ruošėsi sunkiai dvikovai, o jo interviu Lietuvos portaluose taip ir neišvydome.

Bet praėjus pusvalandžiui R.Kurtinaitis netikėtai perskambino. Prikimęs – tiesiai po treniruotės.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Rimas Kurtinaitis
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Rimas Kurtinaitis

Chimkų arenoje treneris užsidaręs nuo ryto iki vakaro. Saugumo sumetimais atsitvėręs nuo administracijos – „Chimki“ būstinė dabar perskelta į dvi dalis, krepšininkai ir treneriai dirba vieni sporto bazėje.

Bet darbų sūkuryje R.Kurtinaitis spėja pasidomėti ir įvykiais Lietuvoje. Jis žavisi naujuoju Vilniaus „Ryto“ pirkiniu. Juokiasi iš Gleno Rice'o jaunesniojo nuotykių Utenoje ir jo cirkelio vietinės parduotuvės alkoholio skyriuje. Fiksuoja koronaviruso atvejų rekordus Lietuvoje.

„Valdai žinias, valdai pasaulį, – šypsosi Kurtis. – Kiek sugebu, tiek suseku.“

R.Kurtinaitis kvatoja – dabar apie koronavirusą jis žino ne mažiau nei apie krepšinį. 60-metis prisiskaitė tuntą straipsnių apie COVID-19 po to, kai jo kraujyje buvo rasta antikūnų. Rimas įtaria – virusą galėjo pasigauti pavasarį, per pirmąją bangą. Bet simptomų nepajuto, o koronaviruso pėdsakus rado tik Chimkuose tikrindamasis kraują prieš sezono pradžią.

Štanginė, pirtelė ir televizorius su krepšinio rungtynėmis. Koronaviruso šešėlyje R.Kurtinaičio laisvalaikis nesikeitė, nors treneris – vienas vyriausių Eurolygoje. Išgirdęs apie rūpestį dėl rizikos grupėje esančių žmonių, R.Kurtinaitis puola pataisyti.

„Prašyčiau, ta rizikos grupė nuo 65 metų! – juokiasi R.Kurtinaitis, rodydamas pirštu į birželio 10-osios pakeitimus, pagal kuriuos rizikos grupei Lietuvoje priskiriami gyventojai nebe nuo 60 m., o 65 m. ir vyresni. – Tik kad Lietuvoje vasarą į parduotuvę neleido žmonių nuo 60-ies. Bet savo rajone pasakiau, kad galit kviesti policiją, ką tik norit, tačiau aš eisiu į parduotuvę ir manęs nesulaikysit (juokiasi.)!“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Darius Maskoliūnas ir Rimas Kurtinaitis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Darius Maskoliūnas ir Rimas Kurtinaitis

Rimą Kurtinaitį dabar labiau jaudina ne koronavirusas, o prie starto linijos užkaltas „Chimki“ variklis.

Jis mato antraštes Lietuvos žiniasklaidoje, kurios praėjusią savaitę pagyrė R.Kurtinaičio septynetą už pasipriešinimą Madrido „Real“ ekipai. Tačiau įkritus į Eurolygos turnyro lentelės dugną, tai menka paguoda.

„Mane nervina. Aš noriu su šita komanda laimėti. Nemiegu naktimis. Būna, paskaitau, kaip „Chimki“ kovojo – kovojo tai kovojo, bet tai manęs neguodžia. Man nereikia paguodos – man reikia pergalės. Klube visi tą supranta, tai sukandę dantimis srebiam tą mėšlą. Bet tikimės, kad į mūsų kiemą dar ateis šventė.“

Toks ir buvo 15min pokalbis su R.Kurtinaičiu. Ir linksmiau, ir rimčiau, ir keliant kritiškus klausimus Eurolygai. Bet Rimas tradiciškai su pozityvu bando priimti jo kelyje pasitaikiusius iššūkius. Dar ne tokių jam teko įveikti per 60 spalvingų metų. Atstatęs krūtinę strategas sugeria visą negatyvą ir neatitraukęs akių nuo krepšinio aikštės ieško joje pergalingos formulės.

„Visiems geras nebūsi. Paprastai lyderiai vienų būna mėgstami, kitų – ne. Yra toks pasakymas, kad jeigu nesi pasiryžęs lyderiauti, neik dirbti treneriu – eik pardavinėti ledus. Tada visiems būsi geras“, – šypsosi R.Kurtinaitis.

Užsikaiskite puodelį kavos ir atsiloškite – pripliurpėme gerą valandą.

„Iš tų penkių minučių gal kažkas gausis?“ – pokalbio pabaigoje kikeno Kurtis.

– Rimai, pasiruošimą sezonui pavadinote blogiausiu savo karjeroje. Kaip toks atrodo?

– Šiemet viskas buvo neįprastai. Dabar jei žinotum, gal kitaip elgtumeis. Prieš sezoną buvome susiplanavę du turnyrus Turkijoje. Vasarą gerai susidėliojame: susirenkam dvi savaites prieš pirmą turnyrą, pasiruošiam, sužaidžiam, startuoja VTB, pažaidžiame ten, ir tada Eurolyga. Bet neįsivertinome varianto su virusu.

Kiekviena šalis turi savo taisykles. Europinės šalys turi lengvesnį įvažiavimą užsieniečiams. O Rusijoje taisyklės labai sudėtingos. Kad įsivežtume užsieniečius, viskas užtruko gal pusantro mėnesio.

Į Rusiją negali įvažiuoti nedirbantys asmenys. Turistų nepriima. Pradžioje priėmė tik diplomatus, o po to priėmė pataisą dėl sportininkų. Vienas momentas su tais, kurie turi ilgalaikes darbo vizas. Tokie kaip mes. Pagal tvarką prieš 10 dienų pranešame, kad tą ir tą dieną skrisime tokiu ir tokiu reisu, pasidarome reikiamas viruso formas, kurios galioja dvi dienas, ir tada jie čia visur praneša į visas tarnybas, mūsų laukia ir įsileidžia į šalį.

Bet naujiems žaidėjams reikia gauti darbo vizas, o tai labai sudėtinga procedūra. Išskyrus sportininkus, tų darbo vizų turbūt Rusijoje visai neduoda. Pirmiausia, turi pranešti lygai. VTB turi pranešti sporto komitetui, sporto komitetas turi pranešti spec. tarnyboms. Tos dar praneša į kažkokią organizaciją. Kadangi esame Maskvos sritis, iš centrinės būstinės Maskvoje tik po to praneša į sritį. Ir kai viską sutikrina – ar viskas taip, kaip yra, ar atvažiuoji žaisti arba dirbti pagal įstatymus, tada gauni kodą vizai. Tai užima pusantro mėnesio.

Gavęs specialų kodą, gauni vizą ir gali atvykti į Rusiją. O tada dvi savaites karantinuojiesi. Šito neįvertinome ir prieš sezoną labai užstrigome.

Galvojome, nuvažiuosime į Turkiją, ten per ambasadą gausime darbo vizas – dažnai taip darydavome, ir tada įvažiuosime į Rusiją. Bet dėl viruso turėjome atsisakyti dviejų turnyrų, kur jau buvome užsakę viešbučius, sumokėję dalyvio mokesčius. Čia papuolėme ant kapeikų. Bet ne tai svarbiausia. Esmė, kad neturėjome normalių turnyrų – turėjome žaisti Rusijoje kaip papuola. Gerai, kad atvažiavo Kaziukas (Kazys Maksvytis. – aut.) su „Parma“ porai rungtynių. Prisišaukėm Krasnodaro „Lokomotiv“, CSKA, bet padrikai. Ne pagal kokią nors sistemą, o kada kas gali.

Plauname tuos kamuolius, o valytojos purškia plauna tą salę per dieną nežinau kiek kartų... Bet vis tiek kimba.

Viskas sutriko ir tas pasiruošimo laikotarpis bet kaip susimakalavo. Jau nekalbant apie tas traumas. Jovičius labai stipriai išsisuko koją dviem mėnesiam – nelūžo, bet šalia trūko raiščiai. Pradėjo sportuoti, gal už poros savaičių sugrįš. Didžiausia netektis su Švedu, nes nusitempė keturgalvį su CSKA – tarp kitko, tada labai gerai žaidė, bet užtruko pusantro mėnesio, kol dabar sugrįžo po traumos. Tai buvo kertiniai mūsų žaidėjai.

Dar bandėme žiūrėti Chrisą Kramerį, bet atsisakėme. Todėl nusprendėme pasirašyti Erricką McCollumą. Likome be įžaidėjų ir tada prasidėjo ilgas Monroe ir Mickey įvažiavimas į Rusiją. Vėl pusantro mėnesio vargome juos čia įsivežti. Ir prie viso to dar susirgome koronavirusu – šeši mūsų žmonės, kokie keturi iš antros komandos.

Visas paketas negatyvo. Buvo pora savaičių, kai ateina gydytoja, o aš jai sakau – net nesiartink, nes gerų naujienų tikrai neatneši. Atrodė, kad jau blogiau būti negali, bet kasdien tik dar, dar ir dar. Prasidėjo sezonas, viskas byra, tų pozicijų neturime – mažiukų visai neturėjome. Tokia kažkokia pelkė. Viskas susimalė.

Bet dabar ta situacija gerėja – grįžta žaidėjai. Aišku, ne formoj – baisioj dar ne formoj, bet, galvoju, per savaitėlę turėtume užsitempti. Kitiems gal duosiu kiek atsipūsti, kad išsilygintų krūviai. Vieni persivalgę, kiti nedadirbę, o treniruotėms laiko visai nėra. Su išvykomis po tris mačus per savaitę pliekiam. Vėl skristi į Saratovą... Gerai, kad į Minską neišskridome – nėra reisų. Tai tas rungtynes nusikėlėm. Bet labai įtemptas grafikas. Treniruotis nėra kada, todėl per rungtynes reikia sugebėti kažkiek užsitempti savo lygį ir dar laimėti. Tai labai sudėtinga. Nu bet visiems nelengva šį sezoną.

Bet grįžtant, jei būtume žinoję Eurolygos sprendimą (dėl 0:20 rezultatų anuliavimo ir rungtynių perkėlimo) iš anksto, būtume niekur neskridę. Būtume atsidėję rungtynes su „Žalgiriu“, „Real“, ir „Baskonia“, pasitreniravę tą laikotarpį. Vieni atsėdėtų savo karantine, kitų likusių sveikų žaidėjų būtume neužvaikę, ir viskas dėliotųsi kitaip.

Bet dabar nėra ką kalbėti, kas būtų, jeigu būtų. Yra kitaip ir reikia lįsti iš to viso pragaro. Pabandysim.

Getty Images/Euroleague.net nuotr./Rimas Kurtinaitis
Getty Images/Euroleague.net nuotr./Rimas Kurtinaitis

– Ar domintis dėl galimo jūsų rungtynių perkėlimo, buvo užuomazgų, kad Eurolyga gali anuliuoti techninius pralaimėjimus ir perkelti tuos mačus?

– Prieš išskrendant į Ispaniją parašėme Eurolygai laišką, kad kaip parodė rungtynės su „Žalgiriu“, negalėsime žaisti – neturime žaidėjų. Mes net negalėjome surinkti septynių žaidėjų. Vežiausi į Ispaniją traumuotą Bertanį, koją išsisuko Karasiovas. Pabandžiau jį Vitorijoje porai minučių, bet koja ištinus, mėlyna – negali. Kaip vyras lindo į aikštę, tačiau negali.

Parašėme raštą, kad mūsų situacija baisinė. Bet gavome atsakymą, kad mes privalome žaisti, nes kitaip gausime techninį pralaimėjimą 0:20. Klubo viduje nusprendėme, kad važiuojam ir žaidžiam – juk tai Eurolyga, negalime mėtytis rungtynėmis. 0:20 mums irgi netinka.

Tiek skaitom apie tą virusą, kad apie jį dabar žinau tiek, kiek apie krepšinį.

Aptarėme, kad iš nuovargio žaidėjams didėja traumų tikimybė – per savaitę gali užpjauti variklius keliems žaidėjams. O kiek dar rungtynių laukia priekyje – visi pradeda kristi vasarį, o dabar gavus tokį krūvį, nežinia, kaip viskas toliau rutuliosis. Šiame Eurolygos formate labai svarbi energija, bet jei ją uždusini, tai net nežinau, kaip po to reikės ją užkrauti.

Bet priėmėme tokį, sakyčiau, kilnų sąžiningą sprendimą – tokį fair play. Atrodo, už šitą poelgį turėtume gauti prizą (juokiasi.). Kiti nusprendė, kad geriau pralaimėti 0:20, bet po to kažkokio šaršalo tuos rezultatus anuliavo.

Kaip ne tik sporte, tačiau ir bet kokioje įstatyminėje bazėje gali pakeisti įstatymus atbuline data? Kaip taip gali būti? Tai nuo šiandien ir žaiskim pagal tas naujas taisykles. Nesuprantu – jiems grąžino taškus, o mums užskaitė pralaimėjimus. Nes mes važiavome pralaimėti – neturėjome jokio kito šanso. Todėl tas sprendimas mane labai nustebino.

Getty Images/Euroleague.net nuotr./„Chimki“ – „Real“
Getty Images/Euroleague.net nuotr./„Chimki“ – „Real“

– Kaip manote, ar matant vis kylančią antrąją viruso bangą, 2020–2021 m. sezonas įvyks ir finišuos?

– Manau, kad jei norime užbaigti sezoną, turime tęsti Eurolygą ir pasižiūrėti į mūsų pavyzdį. Manau, visiems pasitaikys tokių situacijų kaip mums.

Bet matau tas tendencijas Europos šalyse ir kaip plečiasi virusas. Matome, kiek šalių pradeda gerinti rekordus. Lietuvoje irgi, kiek pasiskaitau, susirgimų daugėja ir velnias žino, kas čia bus toliau. Jei taip pradėsime, bijau, kad teks atšaukinėti rungtynes ir nebaigsime to čempionato – gal visai jį sustabdys.

Kita vertus, visi Eurolygos klubai turi dublerių komandas. Manau, Eurolyga turėtų praplėsti žaidėjų licencijų skaičių ir padaryti jį lankstesnį. Dabar turime 19 licencijų, tai padaryk 25. Arba neužskaityk tų licencijų, kuriomis atsikeiti dublerių žaidėją pagrindinės komandos žaidėju. Pavyzdžiui, mes į sergančio žaidėjo vietą registravome jauną žaidėją. Bet kai žaidėjas pasveiksta ir darai atkeitimą atgal, ta licencija galėtų nesudegti. Juk kiekvienas klubas turės momentų, kai žais ne stipriausios sudėties.

Manau, bus panašiai kaip pernai su traumomis. „Žalgiris“ irgi pradėjo neblogai, bet traumą gavo Grigonis – labai svarbus žaidėjas, ir komanda iškart nuėjo į dugną. Bet komanda apsiprato ir sugrįžo. Mes tada pradėjome gerai, pasipylė traumos, įkritome į duobę, bet dėjome penkias iš eilės su visais grįžusiais į rikiuotę. Tai buvo toks gan natūralus sezono momentas.

Dabar dar prisideda koronaviruso situacija. Kaip kam seksis saugotis, kaip tas virusas vaikščios... Ta tikimybė užsikrėsti oro uostuose didelė, nors dabar ir pusė Europos oro uostų tušti. Bet, galvoju, taip būtų teisingiausia ir realiausia baigti čempionatą.

Man patinka Schillerio lengvas braižas. Tai buvo labai drąsus – manau, vienas geriausių sprendimų, ką „Žalgiris“ galėjo padaryti.

Europoje tų burbulų nepridarysi. Amerikoje gali padaryti burbulą. Ten viena lyga ir visi jai paklūsta. O čia turime nacionalines lygas. Nemanau, kad kokie vokiečiai ar ispanai dėl Eurolygos sustabdys savo čempionatus, kad kažkur susirinktume penkioms Eurolygos rungtynėms. Europoje to padaryti neįmanoma.

Gal tik Rusijoje ar Lietuvoje pavyktų kažką padaryti, vis tik čia Eurolyga prioritetas. Pamenate, kai „Žalgiris“ žaisdavo Eurolygoje, LKL ir dar BBL – tai pastarajame čempionate prisijungdavo tik nuo finalo ketverto. Tokiose šalyse dar gali kažką pareguliuoti. Bet Vokietija, Prancūzija, Ispanija... Nacionaliniai čempionatai yra nacionaliniai ir tų burbulų nepridarysi.

Tai bus įdomu... Aš galvoju, kad tų susirgimų bus, bet svarbu, jog jų nebūtų tiek, kad sustotų visa lyga. O kad nesustotų, tai, ką darėme su „Chimki“ dabar, būtų optimaliausia prie šitos situacijos. Nes kur sukišti tas atidėtas rungtynes? Nežinau, ne mano problema, bet kažkiek planuojamės, stebim tendencijas, bet su tais atidėjimais nėra geriausias variantas.

VIDEO: „urBONUSas“: M.N'douro kainos ir kokybės santykis bei „Žalgirio“ – „Ryto“ derbio intrigos

– Neseniai atšventėte 60 metų jubiliejų. Ar atidžiau saugotės viruso? Gal į kokią pirtelę dažniau užsukate?

– Ne, gyvenu kaip gyvenau. Nieko per daug nejaučiu. Prašyčiau, ta rizikos grupė nuo 65 metų! (Juokiasi.) Tik kad Lietuvoje vasarą į parduotuvę neleido žmonių nuo 60-ies. Bet savo rajone pasakiau, kad galit kviesti policiją, ką tik norit, bet aš eisiu į parduotuvę ir manęs nesulaikysit (juokiasi.).

Ne, viskas gerai – nieko nekeičiu. Turiu antikūnų – matyt, kažkada pavasarį, kai buvo pirma banga, praėjo. Nes rodo, kad yra tie antikūnai. Tik nežinau, kur čia teisybė. Mes čia Chimkuose ir kraują duodam, ir ima tepinėlius – gan griežtai. Bet antikūnai rodo, kad esi įgijęs imunitetą. Tik kiek tenka paskaityti, tas imunitetas galbūt nėra amžinas, nes po kažkiek laiko jis gęsta.

Bet nieko ypatingo nedarau. Nueinu ir į pirtelę, ir į štanginę pasportuoti. Dirbam nuo ryto iki vakaro – išskyrus krepšinį ir visokias buitines problemas, daugiau nėra niekam laiko.

Ir daktarai pasimetę visi – nei kaip mums elgtis, kur kada tos situacijos nestandartinės. Kai kas nors užsikrečia, tai iškart izoliuojam, kad nebūtų kontakto su kitais žaidėjais. Visi su tuo susidūrėme pirmą kartą, tai užkulisinio darbo daug. Bet jaučiuosi gerai. Kaip pasakė Chomičius – kasmet vis geriau nei pernai (šypsosi.).

Elvis Žaldaris/Rimas Kurtinaitis
Elvis Žaldaris/Rimas Kurtinaitis

– Antikūnai rodo, kad galimai persirgote koronavirusu?

– Taip. Ten yra du kraujo rodikliai, kurie tai rodo. Jeigu turi antikūnus, vadinasi, buvai pagavęs (virusą) ir tada kūnas tau išdirba tuos gynybinius antikūnus, kad kovotų su tuo virusu. Bet dabar nesuprasi tų straipsnių, katras ten feikinis, katras tikras (juokiasi.). Nes rašo, kad antikūnai gali būti ne tik nuo COVID-19, bet ir iš kitokių COVID virusų, SARS ir t.t.

Tai dabar nežinau. Ar tai 100 proc. reiškia, kad persirgau, ar ne, kaip ir neaišku. Bet tiek skaitom apie tą virusą, kad apie jį dabar žinau tiek, kiek apie krepšinį (juokiasi.). Nes informuoja iš visų galų ir kas netingi.

– Pagrindinėje komandoje koronavirusu susirgo keturi žaidėjai. Kaip atrodo tas momentas, kai ateina teigiamas testas?

– Tuos iškart atkabina – žmones atkabinam, neįleidžiam į salę, niekur. Jie izoliuojasi namie ir dvi savaites sėdi, nejuda. O mums daro testus kas dvi dienas. Ateinam į salę su kaukėm, ten viską spirituoja. Kiekvienam kabinete – ir trenerių, ir rūbinėse, ant sienos įtvirtinti dezinfekciniai skysčiai. Plauname tuos kamuolius, o valytojos purškia plauna tą salę per dieną nežinau kiek kartų...

Krepšinio arenos erdvėje neįsileidžiame administracijos – į salės teritoriją ateina tik žaidėjai ir treneriai, dar gydytojai. Atbūnam, išsiskirstom, dezinfekuojam ir vėl ateinam – kamuoliai perplaunami. Bet vis tiek kimba.

Aišku, net nenorėčiau kažko kaltinti, bet visos bėdos prasidėjo Krasnojarske. Gal iš ten parsivežėme, nes po to lyg ir tas pats nutiko Minsko komandai. Krasnojarskas izoliavosi, dėl protrūkio atkėlė rungtynes su „Parma“. O mes jau kaip tik buvome iš ten išvykę. Bet, aišku, čia negali tiksliai pasakyti, kas kur ir iš kur.

Getty Images/Euroleague.net nuotr./Dairis Bertanis
Getty Images/Euroleague.net nuotr./Dairis Bertanis

– Rusijoje pastarosiomis dienomis fiksuojami užsikrėtimų rekordai, kurie siekia net apie 15 tūkst. atvejų per dieną. Daugiausiai Eurolygos žaidėjų iš pradžių užsikrėtė būtent Rusijos komandose. Ar tai sutapimas, ar iš tikrųjų rusai nelabai saugosi viruso?

– Visos taisyklės čia yra. Sakyčiau, visai neblogai jie tvarkosi kaip valstybė, nes visur išreikalauta – atėjus yra dezinfekciniai skysčiai kaip Lietuvoje. Pavyzdžiui, parduotuvėse neįleidžia be pirštinių. Lietuvoje turbūt net nereikia dėtis, ne? Čia be pirštinių ir kaukės negali įeiti.

Aišku, gatvėje gali vaikščioti be kaukės – turbūt Lietuvoje irgi nereikia? Nes Ispanijoje reikia ir gatvėse. Ten labai griežta – beveik kaip komendanto valanda. Madride vakare negali iš vieno rajono patekti į kitą. Ten labai griežtos taisyklės.

Nepasakyčiau, kad čia kažkas kitaip... Rusijoje gal tik didesnė migracija – yra daug broliškų valstybių ir respublikų, kur vyksta judėjimas tarpusavyje. Gal tik nevyksta su Europa, Amerika. Nors į Turkiją skraido – yra kontaktų. Kita vertus, turistų čia nepriima.

Nežinau, aš pasakyčiau, kad tos taisyklės čia griežtos. Nežinau, kaip pasigavus koronavirusą karantinuojiesi Lietuvoje, bet čia tai labai visus tikrina. Nuolat skambina, kad turi būti namuose. Žaidėjams, pavyzdžiui, tekdavo įjungti video, parodyti save. Neužtenka tik pakalbėti telefonu. O pagal telefoną jie gali atsekti, kur tu esi. Tad šiuo klausimu čia viskas labai tvarkingai. Bet kodėl virusas plinta, aš nežinau...

AFP/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 Maskvoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 Maskvoje

– Jums tokio skambučio sulaukti neteko?

– Man neteko. Tik kai atvažiavome, dvi savaites užsikarantinavome. Bet kas dvi dienas daromės testą, kadangi čia pas mus labai rimtai į tai žiūri. Nežinau, kaip yra Lietuvoje, bet čia, jeigu testas teigiamas, iš apskrities savivaldybės gauni centrinį nurodymą. Jie čia tą atvejį labai kontroliuoja.

– Kaip į jūsų sezono starto problemas reaguoja „Chimki“ vadovybė? Ar jiems lengva išaiškinti objektyvias priežastis?

– Aišku, taip nesitikėjome. Padarėme normalią komandą. Susimažinome biudžetą, bet ne taip labai. Praktiškai, ką norėjome, tą įsigijome. Apsimažinome atlyginimus, sutarėme su žaidėjais. Čia techniniai dalykai. Bet tą, ką norėjome, kaip ir gavome.

Norėjome to rezultato, nes logiškai taip ir atrodė, taip ir ruošėmės. Pernai pakeitėme dešimt žaidėjų. Aišku, sulipdyti visus į vieną krūvą per laiko tarpą yra sudėtinga. Plius ten buvo traumos. Pradėjome neblogai, buvo skylė, vėl grįžome po traumų, sulipome, VTB laimėjome 18 iš 19 rungtynių. Laikėmės tos tendencijos, kuri šiek tiek skiriasi nei kitose Eurolygos komandose – jie nebėga, kontroliuoja žaidimą, trinasi ilgai, tie rezultatai sukasi apie 60 taškų. Mes nežaidžiame šito krepšinio.

Bet nereikia rašyti, kad komanda gerai ar blogai ginasi sprendžiant pagal įmestų taškų skaičių. Nes mes verčiame komandas žaisti greitą krepšinį ir tas atakų skaičius išauga trečdaliu. Automatiškai būna daugiau taškų – tai daugiau įmeti ir praleidi. Pažiūrėkit, visos komandos pernai sukosi aplink 100 taškų. Bet visi ima tuos skaičius ir sako: „Chimki“ daugiausiai taškų praleidžianti komanda, prasčiausiai besiginanti komanda! Bet juk „Chimki“ gal buvo daugiau įmetanti komanda! (Juokiasi.) Nelyginčiau tų skaičių, nes toks mūsų žaidimo stilius.

Išlaikėme pagrindinius žaidėjus ir šiemet tikėjomės antrų metų progreso. Kai visi sugrįšim į rikiuotę, mūsų stilius nesikeis. Tik su „Astana“ įmetėme 4 taškus iš greito puolimo, kai paprastai įmetame 30. Tai buvo mūsų arkliukas. Bet šiuo metu esam kitokie, nes neturime žaidėjų, kad galėtume lakstyti pirmyn atgal. Tokiam žaidimui reikia energijos, keitimų, didesnės rotacijos. Tikiuosi, kad sugrįšim į tą žaidimą.

Toks nonsensas – iš esmės geriau laimėti VTB lygą nei Eurolygą, nes net laimėjęs Eurolygą negauni šanso ten žaisti kitais metais.

Pasirašėme Gregą Monroe, kuris labai geras kovotojas dėl kamuolių. Jis iškart mums suteikia šansą bėgti. Turime Švedą, kuris taip pat greit gali bėgti į priekį su kamuoliu ir papasuoti nubėgančiam. Turime viską greitam krepšiniui, tik kol kas neturime tų kūnų.

Tikrai nesitikėjome tokio rezultato. Su vadovybe kalbamės, priežastys objektyvios – pasiteisinimų niekas neieško. Penkiese ar septyniese, bet vargstam. Kažkada girdėjau frazę, kai kažkas pradėjo kalbėti apie mirtį. Tas žmogus filosofavo, kad mirtis irgi yra dalis gyvenimo. Mirtis yra kaip gyvenimo paskutinis sustojimas, savotiškas gyvenimo tikslas, galas. Tai perfrazuočiau: tas pralaimėjimas irgi yra krepšinio dalis. Jeigu tik yra priežastys, kaip dabar pas mus – kurios yra objektyvios.

Bet mane nervina. Aš noriu su šita komanda laimėti. Nemiegu naktimis. Būna, paskaitau, kaip „Chimki“ kovojo – kovojo tai kovojo, bet tai manęs neguodžia. Man nereikia paguodos – man reikia pergalės. Klube visi tą supranta, tai sukandę dantimis srebiam tą mėšlą. Bet tikimės, kad į mūsų kiemą dar ateis šventė.

Getty Images/Euroleague.net nuotr./„Chimki“
Getty Images/Euroleague.net nuotr./„Chimki“

– Vasarą su A.Švedu pasirašėte naują trejų metų kontraktą. Ar „Chimki“ vadovų kabinete buvo toks pokalbis, kuriame kėlėte klausimą, ar komandai dar reikia A.Švedo, ar gal jau metas pasukti kita kryptimi?

– Buvo toks klausimas. Bet aš nedvejojau, kad mums reikia Švedo.

Mums jis uždaro labai svarbią Rusijos žaidėjo poziciją. VTB turime taisyklę – privalome registruoti mažiausiai šešis Rusijos žaidėjus. VTB lyga mums labai svarbi, nes neturėdami kontrakto su Eurolyga, ten galime patekti tik per VTB. Eurolygoje žaidžiame ketvirtą sezoną iš eilės ir visa tai – tik dėl to, kad patys iškovojome tą vietą. Negavome asmeninio pakvietimo, kaip „Zenit“ ar ASVEL – viską išsikovojome patys (į Eurolygą patenka VTB čempionai arba finalininkai, jeigu čempionatą laimi CSKA, – aut.).

Keista, kad jeigu patenki į finalo ketvertą, kitais metais niekas neduoda Eurolygos kaip geram draugui. Nes matome, kaip su ja viskas vyksta: vieną dieną jie vienaip, kitą – kitaip. Išeina toks nonsensas – iš esmės geriau laimėti VTB lygą nei Eurolygą, nes net laimėjęs Eurolygą negauni šanso ten žaisti kitais metais. Aišku, lyga gali suteikti vardinį kvietimą, bet dabar tokia realybė.

Mums tai yra svarbu. O žiūrint į Švedo atvejį, jis yra labai geras žaidėjas. Aišku, jis tuo pačiu ir kažkoks toks galvosūkis. Iš kitos pusės, tai yra mūsų garantuoti 20–25 taškai per rungtynes. Pagal NBA terminus, jis yra taškų medžiotojas. Apie jį gali modeliuoti komandos braižą, kadangi turi garantuotus 20 taškų per rungtynes. Bet su sąlyga, kad jis yra geros formos – ne po traumos. Pavyzdžiui, kai pernai po naujų metų pasiekė formos piką, jis žaidė labai racionaliai.

Vienu metu labai norėjome Mariaus Grigonio.

Švedas labai gerai ginasi, labai gerai supranta situacijas, nors visi jį bara už tą gynybą. Gal jo šoninis greitis nėra toks didelis, kaip, pavyzdžiui, amerikiečių, bet jis labai gerai pasirenka pozicijas, kur atsistoti tarp kamuolio – perima daug kamuolių. Pabrėšiu, kai jis yra geros formos, jis nėra skylė gynyboje. Pernai tris mėnesius iki nutraukto sezono Švedas gynyboje žaidė idealiai. Sakyčiau, jis vienas geresnių gynėjų, nes jam gali duoti dengti varžovų lyderį, o Švedas savo gudrumu nuskaito, ką tas lyderis nori daryti aikštėje. Ne tik aklai dirba juodą darbą, bet nuskaito situacijas. Sakyčiau, pagal žaidimo skaitymą jis artimas Sergejui Jovaišai, kurį ne veltui vadindavo Lapinu. Ir jis su tokiu dideliu krepšinio suvokimu gaudosi situacijose.

Švedas yra toks žaidėjas, apie kurį gali klijuoti žaidimą. Tą patį daro CSKA – turi Mike'ą Jamesą, „Maccabi“ turi Wilbekiną, „Anadolu Efes“ – Larkiną. Bet yra labai skaudu, kai sezono metu dėl traumos ar ligos netenki tokių žaidėjų. Matot, kas darosi su „Anadolu Efes“ be Larkino. Jis yra 50 proc. komandos. Mums Švedas irgi yra 50 proc., jei ne daugiau. Aplink jį viskas sukasi: jis sukuria situacijas, pats gali išspręsti, įmesti, paduoti kam nori – viską mato. Jeigu nėra pervargęs... Tarp kitko, jam tuoj bus 32-eji, o pernai žaidė po 33 minutes. Jis tą atlaiko ir yra mūsų vedlys. Žinome, kad jam galime patikėti tuos sprendimus, nors pernai nemažai 50 prie 50 situacijų, kurios nulėmė rungtynes, mes nepataikėme. Bet mes žinome, kad jis paspręs – pats įmes, paduos.

Jis konkretus lyderis, brangus žaidėjas ir čia susidūrėme su tokia dilema: ar mums pavyks jį išlaikyti? Nes tokie žaidėjai nepasirašinėjami metams, juos reikia rašytis trejiems metams. Švedas turėjo daug pasiūlymų – ir nedirbtinų. Žinau, nes buvau kontakte su žaidėju.

Tad tokie pasvarstymai buvo. Bet 100 proc. kovojau už jį, kad jis mums reikalingas. Mums reikia apie jį klijuoti žaidimą. Bet jei sezono metu jo netenki, kol persiorientuojame – tai atima laiko ir, kartais, net tų pergalių. Be jo žaidžiame kitaip.

Getty Images/Euroleague.net nuotr./Aleksejus Švedas
Getty Images/Euroleague.net nuotr./Aleksejus Švedas

– O ar prieš sezoną viliojote į Chimkus Lietuvos krepšininką?

– Buvo. Labai norėjau... Jau pernai per vėlai susigriebėme – praktiškai jau buvome sutarę su Roku Giedraičiu. Ir šiemet galvojome, kad tą patį padarysime, nes Giedraitį aš seku. Pernai susivėlinome – maždaug likus penkioms dienoms iki jo išėjimo iš Berlyno galimybės, mes truputį sudvejojome, nebuvome iki galo apsiskaičiavę biudžeto – su tais pinigais įvyko techninių nesklandumų, ir nespėjome jo išpirkti. Mums tai nebūtų buvę skausminga – kaina buvo normali, su pinigais būtume viską išsiaiškinę.

O šiemet mes žiūrinėjome jį, laukėme, kol jis pabaigs atidėtą Vokietijos čempionatą. Galvojome, kai baigsis čempionatas, prasidės kalbos, perėjimai. Bet vieną dieną skaitau, kad R.Giedraitis pasirašo su „Baskonia“. Labai staiga viskas įvyko. Gal tos derybos vyko jau iki tol, bet viskas įvyko labai staigiai.

Sakyčiau, šiuo atveju, truputį mums nesusidėliojo taip, kaip norėjome. Matau, kad tas pasirinkimas būtų buvęs neblogas, nes mums reikia ir energijos, ir noro žaisti, ką jis rodo Vitorijoje. Tarp kitko, galvoju, jis rado labai gerą komandą, kuri atitinka jo stilių. Tas ispaniškas braižas jam labai tinka – lengvas, greitas. Jis būtų tikęs ir mūsų komandai. Mums reikia greičio žaidėjo, kuris gali žaisti po 30 minučių. Aš „Ryte“ jį naudodavau po 35 minutes ir nesimatydavo, kad jis būtų pavargęs. Rokas ištvermingas, moka kentėti nuovargį, energingas. Gale ta energija pasireiškia dar labiau. Jis labai gerai išlaiko tą lygį ir yra tikrai geras žaidėjas – tik tobulėti.

Getty images / Euroleague.net nuotr./Rokas Giedraitis
Getty images / Euroleague.net nuotr./Rokas Giedraitis

Dar vienu metu labai norėjome Mariaus Grigonio. Bet irgi turėjome apie penkias dienas. „Žalgiris“ ilgai stumdėsi – po Jasikevičiaus išėjimo buvo daug neaiškumo. Išėjo Ulanovas, mums pradėjo ir Hayesą siūlyti, ir LeDay išėjo... Laukėme, laukėme. Mums reikėjo atsarginio įžaidėjo, bet galvojau, kad Grigonis uždarytų bent tris pozicijas – ir trečio, ir antro, ir įžaidėjo. Gynėjų grandyje turėjome Jovičių, Švedą, Zaicevą, tai Grigonis būtų labai tikęs. Bet jis buvo linkęs likti „Žalgiryje“.

Tų reikalų iki galo nebeprivedėme ir perėjimo laikotarpis baigėsi. Manau, kad jis neprašovė, nes gerai žaidžia „Žalgiryje“ ir ten surado savo vietą. O kaip bus ateityje, pamatysime.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Marius Grigonis ir Martinas Geben
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Marius Grigonis ir Martinas Geben

– Sakėte, kad ne jūsų stilius suktis rungtynėse aplink 60 taškų. Galbūt dabar smagiau žiūrėti atsinaujinusį „Žalgirį“?

– Dar prieš rungtynes su „Žalgiriu“ sakiau, kad jie žaidžia kitaip – laisviau. Kai ruošėmės mačui, žaidėjams sakiau – būkim pasirengę, nes tai ne pernykštis „Žalgiris“, kuris žaidė labai tvarkingai ir disciplinuotai – Šarūnas visada akcentuoja tvarką aikštėje. Ta tvarka veda prie pergalių. Bet tas stilius sunkesnis.

Žaidžiau pas Željko Obradovičių Madrido „Real“, kur prieš tai prie trenerio Cliffordo Luyko žaidėme smagų ispanišką krepšinį. Atėjus Željko, pradėjome žaisti gynybą ir žaidimą iki 70 taškų. Aišku, jis buvo pergalingas, nes laimėjome Eurolygą. Bet jį žaisti sudėtinga. Taisyklės, tvarka... Kaip žaidėjas, aišku, privalai tai vykdyti, bet tas krepšinis neteikia kažkokio džiaugsmo. Kai praėjusį sezoną „Žalgiris“ įsigijo KC Riversą, jie pradėjo žaisti greitesnį krepšinį. Tada pasipylė ir pergalės.

Kalbant apie šiuolaikinį „Žalgirį“, sakyčiau, Šaro tvarka ir disciplina gynyboje išliko. Žaidėjai turi supratimą, kas yra geras, kas yra blogas metimas. Bet tie sprendimai, kaip kantrybė puolime laukiant varžovo klaidos, visa tai yra Šaro mokykla. Apie gynybą net nekalbu – visi sąžiningai dirba, nes tai jų kraujyje. Tą išbarstyti gali tik per metus kitus.

Aišku, Schilleris išlaisvino puolimą – „Žalgiris“ puola ir be paso, ir su driblingu, ir iš pirmo paso, jei yra situacija. Puola kol kas labai sėkmingai. Jie žaidžia labai efektyviai – gera gynyba ir gali bet kada užpulti. „Žalgiris“ šiuo metu dominuoja – ne veltui pirmoje vietoje.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Martin Schiller
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Martin Schiller

– O kaip jūs reagavote į „Žalgirio“ sprendimą samdyti Martiną Schillerį?

– Drąsus sprendimas. Bet žmogus dirbo Amerikoje, laimėjo G lygos metų trenerio apdovanojimą – ten šiaip sau dalykų irgi nebūna. Amerika yra krepšinio šalis ir ta perspektyva yra.

Asmeniškai jo nepažįstu, nors žinau daug trenerių. Bet kiek teko skaityti, prieš tai su Eurolygos krepšiniu jis nelabai turėjo sąlytį, nors iš kai kurių sprendimų man jis patiko.

Man patinka jo lengvas braižas, iš dalies amerikoniškas stilius. Tai buvo labai drąsus – manau, vienas geriausių sprendimų, ką „Žalgiris“ galėjo padaryti. Čia turbūt reikia dėkoti Pauliui Motiejūnui. Tas sprendimas buvo drąsus ir turbūt nieko neprarandantis. Treneris kylantis, komanda atsinaujino, biudžetas sumažėjo, todėl reikėjo kažkokio naujo stiliaus. Viskas sutapo.

Bet nepamirškim, kad tai tik sezono pradžia. Atsimenu, kai treniravau „Rytą“ ir mes patekome į Eurolygą, turėjome keturias pergales iš penkių. Apžaidėme tokius grandus kaip „Anadolu Efes“, „Partizan“, kuriam visi pralaimėdavo Belgrade. Kaip naujokai, irgi davėme gerą startą. Bet kažkas stabilizuojasi, komandos prisitaiko. Šiuo metu „Žalgiris“ labai dominuoja. Kaip bus toliau, bus matyt – sezonas ilgas.

Neduok Dieve – ligos, traumos, kurios pakeičia komandos braižą, stilių – viską. Aišku, duok Dieve – geriausia, kad visos komandos žaistų pajėgiausios sudėties. Bet taip nebūna.

VIDEO: „urBONUSas“: Paulius Motiejūnas – diena, kai išėjo Šaras, ir nauja „Žalgirio“ kryptis

– Sekmadienį „Žalgiris“ pirmą kartą susitinka su Vilniaus „Rytu“. Kaip iš šono jums atrodo pasikeitęs „Ryto“ klubas ir ar šiemet galima tikėtis intrigos LKL favoritų dvikovose?

– Mačiau porą „Ryto“ rungtynių. Žinau Donaldo Kairio stilių – kaip jis pats jį vadina, na ura! (juokiasi.) Greitą, atakuojantį stilių – tokiu jis žaidė su Talino „Kalev“ VTB lygoje. Ten su juo jis visiems pridarė daug problemų – ir grandams. Atsimenu, kaip mes patys vargome Taline, nes jis buvo sukomplektavęs nebrangią, bet neblogą komandą.

Kairys mėgsta greitį, atakuoti pirmu planu. Jis tiki žaidėjais, savimi ir susikomplektavo komandą pagal savo braižą. Mačiau, pasirašė Ndourą – jis žaidęs UNIKS, todėl žinau jį puikiai. Irgi labai greitas, atkovoja nemažai kamuolių, bėga į priekį, gali ginti visas pozicijas. Pavyzdžiui, UNIKS su juo dengė mūsų Švedą, nors jis toks ketvirtas-penktas, universalus. Manau, „Rytui“ jis labai tiks – tai labai geras pasirinkimas. Net keista, kad „Rytas“ sugebėjo jį nupirkti, nes paskaitau tas problemas su biudžetu. Bet pasirinkimas geras.

Manau, „Rytas“ bus pavojingas „Žalgiriui“. Nors „Žalgiris“ žaidžia gerai, turėtų sugrįžti derbis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/