„Mes dar sugrįšime“, – „Žalgirio“ tribūnose pakilo įspūdingas žaliai baltų sirgalių plakatas.
Jame puikavosi garsusis Terminatorius, kurį vaidino dar garsesnis austras Arnoldas Schwarzeneggeris.
„Jis šaunus! Labai gerbiu tai, kad į tribūnas atsivedėme dar vieną austrą“, – šyptelėjo Martinas Schilleris, išvydęs fantastišką aistruolių namų darbą.
„Žalgiris“ lyg Terminatorius negailestingai nukovė Atėnų „Panathinaikos“ paskutinėse Eurolygos reguliariojo sezono rungtynėse 93:78. Bet rezultato, kuris prieš sezoną galėjo atrodyti kaip ketvirtfinalio garantas, atkrintamosioms neužteko. Su 17 pergalių ir 17 pralaimėjimų žalgiriečiai liko 11 turnyro lentelės pozicijoje.
Bet M.Schilleris didžiavosi savo auklėtiniais. Ypač tuo charakteriu, kurie jį parodė nieko nebelėmusiame susitikime. Į mūšį su augalota „Panathinaikos“ ekipa „Žalgiris“ stojo net be trijų pagrindinių aukštaūgių – Joffrey Lauvergne'o, Nigelo Hayeso bei Augustine'o Rubito. Bet jaunatviška žalgiriečių energija ir pasiaukojimas leido pamiršti visus nuostolius.
„Sveikinimai vyrukams su pergale prieš Atėnų klubą. Ir sveikinimai su 17 pergale šį sezoną, kuria galime didžiuotis. Ir aš didžiuojuosi tuo rezultatu, – spaudos konferencijoje kalbėjo M.Schilleris. – Tai buvo geras sezonas. Gaila, kad tie drugeliai neskraidė skrandyje per keletą pastarųjų rungtynių. Nepasiekėme medžioklės tikslo. Bet turime gerbti tai, ką padarėme.
Tai rungtynės, po kurių galiu didžiuotis savo vyrais. Matant, kokius penketus turėjome aikštėje ir ką turėjo varžovai, visi šansai buvo PAO pusėje. Bet vyrukai kovojo su didele energija ir širdimi.“
M.Schilleris po pergalės prieš „Panathinaikos“ pasakojo apie savo debiuto Eurolygoje patirtis ir žvilgtelėjo į kito sezono planus.
– Debiutinį sezoną pasiekėte 50 proc. pergalių. Ar šis rezultatas pateisino jūsų lūkesčius?
– Kaip sakė mūsų vadovas, jei rugsėjį kažkas būtų pasakęs 17-17, būtume tai priėmę. Akivaizdu, kad mes labai patenkinti dėl rezultato. Bet tuo pačiu skausminga, kad negalėjome žengti toliau, nes buvome labai arti. Kaip kovotojas, negaliu sakyti, kad viskas buvo puiku. Bet jei pasižiūri į situaciją iš šalies, 17-17 yra tai, kuo galime didžiuotis
– Treneri, kaip per šį pirmąjį jūsų Eurolygos sezoną paaugote pats, ir kaip paaugo visa komanda?
– Aš užaugau patirties prasme. Ypač taktiškai. Manau, čia mano augimas buvo didžiausias. Tai reiškia pripratimą prie Eurolygos krepšinio.
Manau, visą sezoną turėjome puikų kovotojų charakterį. Perėjome pakilimus ir nuopolius, išsikasėme iš duobės ir sukilome į lemiamą šturmą. Einant per tuos kalniukus, ypač išsikrapštant iš dugno, tai yra komandos charakterio įrodymas. Tikiu, kad užaugome visi kartu.
– Ką prieš sezoną būtumėte daręs kitaip, jei tada būtumėte turėjęs tą visų jūsų jau sukauptą pirmo Eurolygos sezono patirties bagažą?
– Detalės. Bet mūsų sezonas dar nebaigtas. Aš dar negalvoju apie tai, kaip apie sezono pabaigą. Turiu tai paminėti, nes tai svarbu.
Po kiekvieno sezono darau jo analizę ir taip ruošiuosi kitiems metams. Bet tai klausimas, kurį turėsite užduoti po viso sezono. Tikrai bus išmoktų pamokų – dėl to nėra jokių abejonių. Jei jų nebūtų, nebūtų jokio augimo. Aš laukiu tos analizės, bet tam dar ne laikas.
– Per tuos pakilimus ir nuopolius sezono metu, ar ieškojote patarimų iš aplinkinių?
– Taip, žinoma. Ir ne tik iš taktinės pusės. Taip pat ir iš psichologinės, lyderystės pusės. Bet taip, turėjau privilegiją dirbti su puikia komanda ir puikiais mokytojais, kurie man vis dar padeda.
Galėčiau išskirti Chrisą Flemingą, dabartinį Austrijos rinktinės trenerį Raoulį Kornerį, Stefaną Kochą. Man svarbūs visų trenerių, su kuriais dirbau, patarimai. Tai labai mažas ratas, bet man pasisekė, kad galėjau dirbti su žmonėmis, kurie mane mokė ir tapo labai artimais draugais. Ir kad galiu jų klausti dalykų, kurių negalėčiau paklausti kažko kito. Aš labai dėkingas tiems žmonėms. Ir tie trys, kuriuos įvardijau, tikrai nėra vieninteliai.
– Paulius Jankūnas nusprendė dar metams tęsti savo karjerą ir apie tai turėjo pokalbį ir su jumis. Koks tai buvo pokalbis?
– Kalba buvo labai lengva. Nes tai jo sprendimas. Tai jo klubas. Ir žmonės turi tai suprasti. Jo svarba komandoje yra didžiulė. Jo nuopelnai klubui yra didžiuliai. Viskas buvo jo rankose, todėl pokalbis buvo lengvas.
Mums, kaip klubui, labai gera matyti jį tęsianti karjerą. Nes jis duoda mums solidžias minutes aikštėje, tritaškius meta geriausiai karjeroje, gerai ginasi ir renka atkovotus kamuolius. Jis klijuoja visą komandą ir yra „Žalgirio“ charakteris. Aš labai laimingas, kad jis tęsia karjerą.
– Paskutinį Eurolygos vakarą daugiau žaidimo laiko gavo jaunimas. Kokį įspūdį palieka tokių krepšininkų kaip Marekas Blaževičius, Karolis Lukošiūnas, kitų progresas?
– Labai patinka. Gavau darbą čia ir dėl to, kad galėčiau tobulinti mūsų jaunus žaidėjus. Ne tik lietuvius.
Jankis geriau meta tritaškius, Hayeso tritaškių pataikymas geriausias jo karjeroje, Grigonis sužaidė fantastinį sezoną, Jokubaitis žaidžia virš 20 minučių ir jas užsitarnavo. Yra daug dalykų, kuriais galime didžiuotis. Aš labai laimingas. Jei galime tobulinti žaidėjus, tai sėkmė ateis kartu su tuo darbu.
– Ar trenerių štabas ir Paulius Motiejūnas jau dirba prie kito sezono sudėties?
– Aš visiškai susitelkęs šiam sezonui. Vadovų darbas yra vadovų darbas. Jie daro savo darbą, nes tai jų pareiga. Bet aš susitelkęs sezonui.
– Kuriuose žaidimo aspektuose norėtumėte patobulinti „Žalgirį“, kad jis kitą Eurolygos sezoną būtų dar sėkmingesnis?
– Geras ir įdomus klausimas. Bet turiu atsiprašyti, kad į jį dar negaliu atsakyti. Nes sezonas dar nebaigtas ir aš tikrai susitelkęs šiam sezonui. Bet pabandysiu įvardyti vieną dalyką. Pirmiausia, turime suprasti, kad mūsų rezultatas yra 17-17 – tai rodo, kad daug dalykų jau yra gerame kelyje. Ką turime patobulinti, ką mums reikia pagerinti ir kur ką pakreipti, detaliau pažiūrėsiu jau po sezono.
Bet vienas dalykas, kuris labai aiškus – kad „Žalgiris“ yra Lietuvos klubas ir viskas prasideda nuo lietuvių. Tai akivaizdu ir labai svarbu mūsų identitetui. Eurolygoje yra turbūt tik keturios komandos, kurios turi tokį pat vietinių žaidėjų branduolį. Pavyzdžiui, graikų komandos – „Panathinaikos“ bei Pirėjo „Olympiakos“, „Crvena zvezda“. Ir dar „Žalgiris“. Tai tos tradicinės komandos, kurios remiasi vietiniu talentu. Visas planavimas prasideda nuo lietuvių ir tai mums yra labai svarbu.
