T.Parkeris yra Vilerbano ASVEL klubo savininkas ir prezidentas. Ši Prancūzijos komanda, kuriai atstovauja Mantas Kalnietis, kitą sezoną rungtyniaus Eurolygoje.
Pateikiame T.Parkerio planus, kuriuose svarbus ir M.Kalniečio pavyzdys:
„Nuo vaikystės svajojau baigus krepšininko karjerą turėti savo komandą. Man patinka viskas, kas susiję su komandos turėjimu, ne vien krepšinio pusė: žaidėjų ieškojimas, rinkodara, arenų bei treniruočių kompleksų statymas…
Norėjau turėti gerą komandą ir darbuotojus, kurie matytų dalykus vienodai ir tikėtų mano svajone. Todėl 2009 metais nusprendžiau investuoti ir tapau Vilerbano ASVEL komandos dalininku.
Lėtai, bet užtikrintai mokiausi šio verslo paslapčių. Po penkerių metų, 2014-aisias, nusprendžiau nusipirkti komandą ir tapti stambiausiu dalininku. Po truputį pradėjome kurti komandos projektą, kuris apima akademiją, merginų komandą. 2017-aisiais jau turėjome moterų komandą, šių metų rugsėjį duris atvers ir akademija. Tai bus tarptautinė mokykla, vaikai bus iš viso pasaulio. Labai nekantrauju. Viliuosi, jog 2022-2023 m. turėsime ir naują areną.
Iš pradžių norėjau vykti į Paryžių, nes ten, prieš prisijungiant prie „Spurs“, žaidžiau dvejus metus. Paryžiuje praleidau du puikius sezonus. Bandžiau nusipirkti tą komandą, bet ten viskas labai komplikuota, todėl nusprendžiau keliauti į Lioną, nes jis yra antras didžiausias Prancūzijos miestas.
Tai puiki rinka, komanda turi turtingą istoriją, daug trofėjų, panašiai kaip „Boston Celtics“. Pagalvojau, kad tai puiki proga įsigyti komandą ir pabandyti pakelti ją į dar kitą lygį.
Žinojau, kad Eurolyga žengia tvirtus žingsnius kuriant antrą stipriausią pasaulio turnyrą, todėl perimti Liono komandą buvo strategiškai geras planas dėl paties miesto ir dėl to, jog ekipa gali puikiai pritapti Eurolygoje.
Pagrindinis tikslas buvo sugrįžti į gimtinę, todėl buvau labai motyvuotas padėti Prancūzijos krepšiniui kilti kuo aukščiau. O aukščiausias taškas yra Eurolyga. Maniau, kad ASVEL gali jį pasiekti.
Kiekvieni metai profesionaliame krepšinyje padėjo geriau suprasti ir verslo pusę, įgyti vertingos patirties. Visada norėjau tam pasiruošti kuo anksčiau, nes atlikti skambučius yra žymiai lengviau, kai dar tebežaidi. Žmonės tau perskambina žymiai greičiau.
Stengiausi būti organizuotas ir nuteikti save, kad visą gyvenimą žaisti krepšinio negalėsiu. Privalu kurti pažintis, įgyti kitų pasitikėjimą, tad tą ir bandžiau daryti ASVEL klube, Europoje ir Eurolygoje.
Eurolygos augimas neturi ribų. Ji gali pramušti lubas ir sukurti didelę vertę žmonėms, norintiems investuoti į Europos krepšinį. Matome, kas vyksta su NBA televizijos teisėmis, manau, kad galime padaryti tą patį ir Europoje.
Čia žmonės mylį krepšinį, o Eurolyga atlieka tinkamus žingsnius, kad augtų toliau. Todėl man, kaip investuotojui, yra gera būti to dalimi.
Visi žino mano meilę rinktinei. Čia grįžtu kiekvieną vasarą, dievinu ir mėgaujuosi europiniu krepšiniu. Jis šiek tiek skiriasi nuo NBA, bet tuo pat metu lygis vis kyla. Pažįstu daug žmonių, kurie mieliau žiūrėtų Eurolygą nei reguliarųjį NBA sezoną. Intensyvumas ir žaidimo lygis čia labai didelis. Žinoma, NBA vis dar yra stipriausia pasaulio lyga, ypač atkrintamųjų metu, bet Eurolyga neabejotinai tobulėja. Žiūrint Eurolygą niekam nenuobodu.
Šis sezonas buvo puikus. Savo grupėse finišavome pirmi, iškovojome puikią pergalę prieš „Valencia“, kuri ir triumfavo „Eurocup“ turnyre. Tai nuteikė labai pozityviai.
Tikėjausi, kad pavyks pasiekti finalą ir darkart susikauti su „Valencia“, bet traumos yra tai, ko negali kontroliuoti. Prieš ketvirtfinalį traumas patyrė trys esminiai žaidėjai. Dėl to labai nukentėjome.
Pralaimėjimas trečiose rungtynėse namuose labai nuliūdino, nes praradome galimybę finale susitikti su „Valencia“, kuri buvo mūsų grupėje ir su kuria pasidalijome po pergalę. Tačiau bendrai labai didžiuojuosi vyrukais – jie pasirodė puikiai ir jei ne tos traumos, galbūt būtume žaidę finale.
Dabar tereikia viską užbaigti. Neseniai laimėjome Prancūzijos taurę, o užvakar patekome į lygos pusfinalį. Tikiuosi, kad pavyks laimėti čempionatą ir sezoną baigti su dviem trofėjais.
Niekad neturėsime Madrido „Real“ ar Maskvos CSKA biudžetų, todėl reikia elgtis protingai ir išradingai. Svarbų vaidmenį turi atlikti ir jauni žaidėjai. Vienas iš jų – Theo Maledonas – sparčiai tobulėja. Manau, kad kitais metais naujokų biržoje jis turėtų būti tarp pirmų dešimt šaukimų, todėl kiti metai jam bus labai svarbūs.
Eurolygoje jis turės progą parodyti, ko yra vertas. Tikiuosi, kad komandą galėsime sulipdyti iš jaunų žaidėjų, bet mums reikia ir tokių veteranų kaip Mantas Kalnietis.
Akademija yra dar vienas įrankis mums tapti konkurencingais Eurolygoje. Tačiau tuo pat metu ji nesisuka vien apie krepšinį. Tai yra tarptautinė mokykla, skirta visiems. Tai tarsi mano kūdikis. Akademija yra vienas iš geriausių būdų atsidėkoti tėvynei ir padėti jaunimui.
Pirmos kalbos su Eurolyga buvo apie naują areną. „Eurocup“ turnyre buvome viena iš daugiausiai žiūrovų pritraukiančių komandų. Mūsų tikslas yra padvigubinti turėtus skaičius ir sukurti puikią areną bei atmosferą Eurolygos komandoms, kad atvykusios į Prancūziją galėtų žaisti gražioje aikštėje, pasimėgauti ir paragauti skanaus maisto, nes Lionas yra maisto sostinė.
Kai broliai pasakė, kad nori tapti treneriais, aš jiems atsakiau, kad tai dvi visiškai skirtingos karjeros. Tačiau karjeros pokyčiai jiems klostosi gerai. Tiesą sakant, jie tai dievina.
Tapę treneriais broliai apie krepšinį kalba visai kitaip. Vien iš to, kaip jie samprotauja, gali suprasti, kad jie – treneriai. Mano mažasis brolis yra jaunimo iki 18 metų treneris. Šiemet jo komanda pasiekė finalo ketvertą. Jam tai buvo antras finalo ketvertas iš eilės. O T.J. mokosi. 2016-aisiais jis kaip treneris iškovojo pirmąjį trofėjų. Dabar jis mokosi iš Zvezdano Mitrovičiaus. Du skirtingi treneriai, turintys du skirtingus stilius. Bet jam tai yra gera patirtis, kuri vieną dieną padės tapti vyr. strategu. Jis turi visas reikalingas savybes, kad būtų sėkmingas ir gautų progą tapti treneriu.
Prancūzijos krepšinio atstovo vaidmenį priimu labai rimtai. Mes gyvename futbolo šalyje, bet aš stengiuosi pasirūpinti, kad krepšinis neliktų nuošalyje. Tikiuosi, kad kaip žaidėjas nuveikiau daug gero. Stengsiuosi, kad ir po karjeros pabaigos nesustočiau to daryti. Bandysiu pasirūpinti, kad vaikai Prancūzijoje žaistų ir krepšinį.
Visi labai susijaudinę. Pastaruosius tris-keturis sezonus Prancūzija nematė Eurolygos. Žmonės to pasiilgę. Labai džiaugiuosi, kad mano komanda ir Prancūzija patirs Eurolygą. Mieste vyks daug rimtų rungtynių. Nekantrauju to sulaukti ir esu labai laimingas dėl savo šalies.“
